Kas yra socialinės technologijos ir jų pavyzdžiai

Socialinės technologijos ir socialinės inovacijos - sąvokos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau aptariamos viešojoje erdvėje. Visgi visuomenės gyvenime technologijos būtų bejėgės, jeigu jų nenaudotų žmonės. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė.

Socialinės inovacijos (toliau - SI) - tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.

Kuo socialinės technologijos skiriasi nuo technologinių inovacijų

Visi žinome apie technologines inovacijas versle. Ekonomine prasme jos atliepia pasiūlą. Privalome taip pat kartu panagrinėti ir socialines inovacijas, kas labiau atliepia paklausą (gyventojų ir darbuotojų gerovę, gyventojų skaičių ir migraciją, taupymą ir vartotojų platformas, socialinius santykius ir naujus šių santykių solidaraus dalinimosi modelius ir kt.). Tecnologinė pažanga, galima sakyti, negalima be socialinės pažangos ir atvirkščiai.

Inovacija lot. „innovatio“ reiškia atnaujintas, patobulintas. Tai nebūtinai naujas produktas, išmanus įrenginys, tai gali būti patobulintas procesas, veiksmingesnė metodika, naujas modelis. Inovacijomis vadinamos kūrybiškos, dažnai konkrečioje situacijoje dar idėjos, kurios užtikrina efektyvesnį, kokybiškesnį bei tvaresnį organizacijų funkcionavimą, paslaugų tiekimą ar prekių gamybos procesą.

Socialinių inovacijų bruožai ir sąvokos

  • Socialinės inovacijos apibūdinamos pokyčiais remiantis naujumu (kitoniškumu) ir efektyvumu (veiksmingumu).
  • SI gali būti tiek mažos apimties, kuriamos ir vystomos vienos vietos bendruomenės, tiek ir globalios, tiražuojamos keliose ar net keliolikoje šalių.
  • Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas - suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės.
  • SI skatina bendradarbiavimą tarp viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės sektorių.

MTEP, Oslo ir Frascati - kaip SI siejasi su tradicine inovacijų teorija

Remiantis Frascati vadovu (OECD, 2015), moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra - tai kūrybiškas ir sistemingas darbas, atliekamas siekiant plėsti turimas žinias, įskaitant žinias apie žmoniją, kultūrą ir visuomenę, ir rasti naujų tokių žinių pritaikymo būdų. MTEP sąvoka apima fundamentinius tyrimus, taikomuosius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Taip pat skaitykite: Inovacijos Farmacijoje

Remiantis Oslo inovacijų vadovu (2005) didelę įtaką turėjusio J. Schumpeter požiūriu, inovacijos gali būti skirstomos: naujo produkto įvedimas; naujų gamybos metodų įdiegimas; naujų rinkų atvėrimas; naujų žaliavų šaltinių vystymas; naujos rinkos struktūros sukūrimas. Naujoji socialinės ekonomikos (SE) rinka pagal šį skirstymą labiausiai priskirtina „naujosios rinkos atvėrimo“ inovacijai.

Socialinių inovacijų pavyzdžiai Lietuvoje (praktiniai atvejai)

Prekes ir paslaugas socialinėje ekonomikoje palaipsniui išstumia idėjos, socialinės inovacijos, socialinės technologijos (vartotojų platformos ir kt.) ir sisteminiai sprendimai. Socialinės idėjų ir gautų rezultatų kaštai nepalyginami. Socialinėje ekonomikoje kartu paėmus, švietimas, žinios, mokslas, socialinės inovacijos ir technologijos neša dešimteriopą naudą. Todėl atėjo laikas bendrąją ekonomiką papildyti inovatyvia socialinės ekonomikos rinka.

Pavyzdžiai iš Lietuvos:

  • Antakalniečių sodas - pirmasis miesto bendruomenės daržas Vilniuje, skirtas skatinti kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą.
  • Anoniminis supynių judėjimas - iniciatyva, kai aktyvistai pakabino supynes mieste be projektų ar leidimų, keisdami viešųjų erdvių naudojimo kultūrą.
  • Bibliotekėlė (Little Free Library) - judėjimas, atvežtas į Lietuvą, kai bendruomenė pasidalija knygomis ir skatina kultūrą bei keitimąsi žiniomis.
  • „Socialinis taksi“ - transporto paslauga neįgaliesiems, veikianti daugelyje miestų, užsakoma per elektroninę sistemą ar telefonu, siekianti spręsti prieinamumo iššūkius.
  • „Mano Guru“ salotų baras - socialinis verslas, integruojantis socialinę misiją (darbo vietos priklausomybės problemų turintiems asmenims) su komercine veikla.
  • Startuoliai: „Edukraftas“ (ugdymo turinio perkėlimas į Minecraft žemėlapius), „Mainletic“ (darbuotojų psichologinės sveikatos įrankis), „CupCup“ (daugkartinių puodelių depozito sistema) - pavyzdžiai, kur technologijos ir socialinis tikslas sujungti praktiniais sprendimais.

Socialinis verslas ir socialinės inovacijos - skirtumai

Socialinės inovacijos ir socialinis verslas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sinonimai. Tačiau, pasak „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorės Simonos Šimulytės, esminis skirtumas - socialinis verslas yra verslo modelis. Socialinės inovacijos - pokyčio, poveikio ir naujumo atspindys. Socialinės inovacijos yra bet koks sisteminis pokytis, kuriantis poveikį žmogui, visuomenei ar gamtai. Socialinis verslas grąžina grąžą visuomenei ar gamtai - produktas gali būti net nesusijęs su socialiniais dalykais.

Technologijas, jų naują panaudojimo metodą, patobulinimą ar apjungimą galima patentuoti, tai suteikia tam tikrų garantijų. O nepatentuotas idėjas nukopijuoti labai lengva. Dirbdama startuolių ekosistemoje tas pačias idėjas ir siūlymus girdžiu nuolat, nebeaišku, kas pirmesnis. Reikėtų labai aiškaus sisteminio pokyčio sisteminiam pokyčiui.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Socialinių inovacijų plėtra ir palaikymas Lietuvoje

Socialinio verslo aplinka Lietuvoje vystosi nuo 2012 metų. Nuo 2012 metų buvo pradėti organizuoti tradiciniai socialinio verslo renginiai (socialinių inovacijų festivalis „BiZzZ“, „Gerų idėjų vakarėliai“), kurių pagrindinis siekis buvo burti socialinių inovatorių bendruomenę. 2014 metais Lietuvoje buvo suorganizuotas pirmasis socialinio verslo forumas, o 2015 metais pradėjo veikti socialinio verslo skatinimo programos „Socifaction“ ir „Reach for Change“.

TechHub projektas - Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui. Norinčius savo idėją paversti inovacija MITA kviečia dalyvauti „TechHub“ pre-akceleratoriaus cikle.

SI ekosistemos pavyzdys: CHESS projektas

Socialinių inovacijų naudą ir galimybes iliustruoja Europos Komisijos finansuotas „Europos horizonto“ programos projektas „Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions“ (CHESS). Programos „Europos horizontas“ finansuojamu projektu siekiama išnaudoti visą socialinių inovacijų potencialą, prisidedant prie jų praktinio taikymo gerinimo ir padedant socialiniams inovatoriams geriau sąveikauti platesnėse inovacijų ekosistemose.

Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (ESFA). Nors Lietuvos atveju projektu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą migrantų integracijos srityje, projekto metu įgytos įžvalgos ir pasiekti rezultatai gali būti pritaikyti ir kitose srityse. Projekto įgyvendinimo metu pastebėta, kad sėkmę lemia ne tiek konkretūs įrankiai, kiek suinteresuotų šalių subūrimas į vieną vietą, galimybė susitikti ir bendrauti neįprastoje aplinkoje, kas skatino neformalius bendradarbiavimo tinklus ir naujas iniciatyvas.

Socialinės technologijos švietime: bendruomenės mokyklų pavyzdys

Bendruomenės mokyklos (folk high schools) - tai bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos įstaigos, kilusios Danijoje XIX a. viduryje. Bendruomenės mokyklų ugdymo modelis grindžiamas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį ir žiniomis, apimančiomis visą asmens gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Straipsnis parengtas remiantis lyginamuoju tarptautiniu bendruomenės mokyklų tyrimu, finansuotu programos Nordplus Adult 2021. Tyrimas atskleidė, kad bendruomenės mokyklų modeliai yra skirtingi: Švedijos „Vaddo“ siūlo formalaus ir neformalaus ugdymo programas valstybės lėšomis, Islandijos modelis siūlo neformalaus ugdymo programas, orientuotas į tvarios asmenybės ugdymą, o Lietuvoje šis modelis gali būti laikomas socialine inovacija, sprendžiančia socialinės įtraukties ir karjeros orientavimo problemas.

Technologijų ir socialinio darbo santykis

Šiuolaikinių valstybių socialinė politika remti savarankišką gyvenimą žmonių namuose didina pagalbinių technologijų ir specialistų, turinčių žinių ir įgūdžių jomis naudotis, paklausą. Šių technologijų įvairovė labai didelė, pradedant paprastomis technikos priemonėmis ir mobiliosiomis programomis iki sudėtingų socialinių robotų, kurių pagrindinė funkcija yra komunikavimas ir bendravimas su žmonėmis.

Tyrimai rodo, kad „prisijaukinti technologijas“ ir optimaliu būdu „bendradarbiauti“ su jomis yra pagrindinis šių laikų socialinio darbo praktikos ir studijų iššūkis. Nors manoma, kad technologijų plėtra suteikia daugiau galimybių įgyvendinti socialinio darbo misiją, jaučiamas nuogąstavimas, kad technologijos pakeis socialinio darbo, kaip žmogiškų santykių profesijos, esmę.

Radikalios ir evoliucinės socialinės inovacijos

Naujoji Lietuvos SE rinka - tai radikalioji inovacija (angl. radical), kuri sukuria visiškai naują veikimo funkcijų rinkinį; žinomų rinkos funkcijų patobulinimai sudaro dešimtis kartų; veikia ženklų rinkos kaštų sumažėjimą (30 proc. ir daugiau). Radikalios inovacijos apima aukštesnio lygio inovacijas, skirtas naujoms pramonės šakoms, produktams ar rinkoms sukurti. Tame skaičiuje įeina ir naujoji SE rinka, kuri padaro esamas technologijas pasenusias ir daro įtaką ištisų pramonės šakų ir rinkų atsiradimui, transformacijai ir išnykimui.

Praktiniai žingsniai ir rekomendacijos siekiant SI plėtros

  • Skatinti bendradarbiavimą tarp viešojo, privataus ir trečiojo sektoriaus - SI reikalauja skirtingų aktorių subūrimo ir bendrų dirbtuvių.
  • Investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir švietimą - reikalingi specialistai, išmanantys SI kūrimą ir plėtrą (pvz., universitetuose siūlomos programos „Socialinės inovacijos ir tyrimai“).
  • Remti eksperimentines bandomąsias iniciatyvas (piloto projektus) - difuzija ir praktinis taikymas lemia didesnį poveikį.
  • Skatinti sisteminį mąstymą - socialinės inovacijos yra ne tik idėjos, bet ir sisteminiai pokyčiai; reikia aiškios atsakomybės ir ambicijų idėjas vystyti iki poveikio.

Lentelė: socialinės inovacijos ir technologijos - palyginimas

Aspektas Socialinės inovacijos Technologinės inovacijos
Tikslas Spręsti socialines problemas, didinti bendruomenės gerovę Didinti efektyvumą, pelningumą, pasiūlą
Pajamų modelis Dažnai nekomercinis arba mišrus (socialinis verslas) Komercinis, patentai, produktai
Difuzija Per bendruomenes, NVO, viešąsias institucijas Per rinkas, technologinius tiekėjus, verslus
Poveikio matavimas Socialinis poveikis, įtraukumas, gerovė Produktyvumas, kaštų mažinimas, rinkos dalis

Apibendrinimas

Socialinės technologijos ir socialinės inovacijos yra esminė šiuolaikinės visuomenės transformacijos dalis. Jos jungia žmogiškąsias ir technologines galias, kurdamos naujus sprendimus, kurie ne tik patobulina procesus, bet ir tiesiogiai gerina žmonių gyvenimus. Socialinės inovacijos keičia ne tik paslaugų teikimo būdus, bet ir pačias rinkas, bendruomenes bei viešąją politiką. Tam, kad tokios inovacijos duotų ilgalaikį poveikį, būtinas sisteminis požiūris, investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir skatinimas bandomųjų projektų bei ekosistemų kūrimo.

tags: #kas #yra #socialines #technologijos