Šiandienos pasaulyje, kuriame socialiniai tinklai ir komunikacija vaidina vis svarbesnį vaidmenį, socialinės provokacijos tampa vis dažnesniu reiškiniu. Tačiau kas iš tikrųjų yra socialinė provokacija ir kokį poveikį ji daro mūsų visuomenei?
Šaltinis: Wikimedia Commons
Altruizmas ir empatija šiuolaikinėje visuomenėje
Kasdieninio gyvenimo faktai liudija apie tai, kad visuomenėje ima dominuoti egocentruotos vertybės, egoistiška buities ir būties motyvacija. Altruizmui, empatijai mūsų gyvenime lieka vis mažiau vietos ir dėmesio: vis dažniau pastebimas pasyvumas kito žmogaus nelaimei, užuojautos, pagalbos, supratingumo stoka. Šiandien jaunajai kartai tai itin būdinga. Todėl kyla klausimas ar šiandienos paaugliams būdingas altruistinis elgesys, t.y. noras teikti nesavanaudišką pagalbą kitiems bei kokiu empatijos lygiu jie pasižymi.
Altruizmo bei empatijos problema, vakarų socialinėje psichologijoje, gana aktuali, atlikta nemažai tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti, kokie faktoriai skatina (ar slopina) žmogaus norą padėti kitiems. Taip pat nagrinėtas empatijos ir altruizmo ryšys.
Iki šiol šioje srityje atlikti tyrimai yra negausūs ir fragmentiški: buvo nagrinėti asmenybės empatiškumą formuojantys veiksniai, analizuotas jaunuolių požiūris į altruizmą įvairių dvasinių vertybių kontekste ir pan., be to dauguma šios srities tyrimų atlikta su priešmokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikais.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Altruizmas - tai vertybinė orientacija, kurios svarbiausias dorovinio vertinimo motyvas ir kriterijus yra kito žmogaus socialinės bendrijos interesai. Psichologas C. D. Batson altruizmą apibrėžia, kaip motyvacinę būseną, kurios tikslas - didesnė kito gerovė. Anot . Kalendos, altruizmas yra pagrindinis dorovės principas ir aukojimasis dėl kito.
Humanistinė pedagogika padeda taip organizuoti ugdymo procesą, kad jo centre būtų ugdytinio asmenybė, kurianti bei palaikanti bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus humaniškus santykius. Taip pat svarbus kūrybinis galias bei saviaktualizacijos siekis.
Tyrimo duomenys
Tyrimo duomenys parodė, kad respondentai labiau linkę padėti asmeniui iš diferencijuotos grupės.
- Daugiau nei pusė visų studentų išreiškė tikrą altruistinį elgesį.
- Trečdalis respondentų pažymėjo egoistinį elgesį.
- Nedidelė dalis - deklaratyvų altruizmą.
Faktorinė analizė parodė, kad altruizmas turi du esminius faktorius, kurie buvo apibūdinti kaip altruizmas diferencijuotai grupei ir altruizmas draugui. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp studentų altruistinio elgesio yra vidutinio intensyvumo (r=0,358).
Socialiniai demografiniai ir edukaciniai veiksniai turi įtakos asmenybės empatijai. Vidutinis empatijos lygis būdingas mergaitėms, o berniukai linkę rodyti žemą empatijos lygį. Nė vienas iš berniukų neparodė aukšto empatijos lygio. Vieninteliai vaikai šeimoje taip pat rodo žemą empatijos lygį.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinė kontrolė ir jos priemonės
Socialinė kontrolė - tai normų ir standartų, apibrėžiančių ir formaliai bei neformaliai reguliuojančių individų veiksmus, visuma tam tikroje visuomenėje. Pagrindiniai principai, kuriais remiantis yra vykdomas šis asmenų elgsenos reguliavimas, yra tokie: kokios nors sankcijos, atlygiai ir apdovanojimai, kiti konkrečioje visuomenėje įdiegti formalūs ir neformalūs socialiniai mechanizmai.
Socialinės kontrolės priemonės:
- Teisė.
- Švietimas.
- Religija.
- Tautosaka ir kultūra.
- Socialinė pasiūla.
Socialinė pasiūla arba kitaip dar vadinami „socialiniai pasiūlymai” yra netiesioginis idėjų, jausmų ir kitų psichinių būsenų perdavimas, paremtas komunikacija ir skirtas atitinkamai orientuoti asmenų elgesį.
Propaganda ir „okaipgizmas“
Komunikacija apima procesus, kurių metu vienas asmuo (asmenų grupė) daro įtaką kitam asmeniui (ar jų grupei) ir kurie įgyvendinami pasitelkus žodinį ir rašytinį kalbėjimą, muziką, literatūrą, teatrą, kiną, vizualiuosius menus ir taip toliau.
Propagandos atveju jos sklaidos ir diegimo į numatytų „taikinių“ sąmonę procesas yra ypatingai glaudžiai susietas su „taikinių“ santykiu su jų socialinėmis grupėmis. Šiuo atveju suveikia vienas svarbus ir visiems žmonėms būdingas dalykas, vadinamas „socialiniu prieraišumu“.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Viena iš propagandos technikų, kuri yra tiek dažna, kad jau net ir nekreipiame dėmesio, yra „okaipgizmas“ (angl. whataboutism). Tai nuolatinis dėmesio nukreipinėjimas nuo svarbių naujienų, straipsnių, faktų, problemų. Taip pat - siekiant veidmainiškai nukreipti dėmesį nuo kokių nors esminių, svarbių klausimų bei norint pridengti kokias nors veidmainystes.
Šaltinis: Wikimedia Commons
Pavyzdžiui, šiandienos Putino Rusijos skleidžiamos propagandos atveju „okaipgizmas“ pasireiškia tokiais teiginiais: „NATO kuria bazes šalyse, kurios netoli Rusijos, - ir jūs kaltinate mus, kad mes esame agresyvūs!“
Pagrindinis šio „okaipgizmo“ mechanizmas - tai pastanga panaudoti gėdos ar pykčio emocijas, kad oponento argumentai taptų bent kiek pažeisti ir susvyruotų. Kaltindami savo oponentus ar netgi dalinius savo pačių sąjungininkus tokia pačia veidmainyste, propagandistai viliasi ir bando sukelti gėdos emociją tam, kad savotiškai taptų „susilpninti“, „išblukinti“ kaltinimai jų pačių atžvilgiu.
Atsiminkite, kad tai, ko siekia ir nori propagandistas - tai išblaškyti Jūsų dėmesį ir Jus sugluminti. Propagandistams nerūpi tiesa ar tikri faktai, jie tiesiog nori...
tags: #kas #yra #socialines #provokacijos