Socialinis darbas - tai profesija, kuri atlieka itin svarbų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra socialinis darbas, kokios jo perspektyvos Lietuvoje ir kokios savybės reikalingos norint tapti socialiniu darbuotoju.
Socialinio darbo apibrėžimas ir esmė
Socialinis darbas - tai mokslas, kuris tyrinėja asmenų, grupių ir bendruomenių įgalinimo sistemas, procesus ir dėsningumus. Tai mokslas apie tai, kodėl žmonės susiduria su socialinėmis problemomis ir kaip tas problemas geriausia įveikti. Socialinis darbas, kaip tarpdisciplininis mokslas, jungia socialinę psichologiją, sociologiją, socialinę pedagogiką, komunikacijos mokslus ir teisę, siekiant gydyti visuomenės "ligas".
Socialinis darbas yra savotiškas tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, bendruomenės veiklos įvairiose socialinėse srityse organizatorius. Jam būtina gerai žinoti žmogaus elgesį, valstybės socialinę politiką, poveikio ir pagalbos žmogui būdus, išmanyti teisę ir ekonomiką. Todėl jų studijų programos numato dalykus iš psichologijos, pedagogikos, ekonomikos, teisės, medicinos ir kitų studijų krypčių. Socialinis darbas palyginti su kitomis specialybėmis turi daugiausia tarpdalykinių kursų.
Socialinio darbo vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje
Socialinio darbo vaidmuo yra inicijuoti socialinius pokyčius visuomenėje, įgalinti žmones, didinti jų ir visuomenės institucijų socialinę atsakomybę, prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir žmogaus teisių užtikrinimo. Be socialinio darbo šiuolaikinė vakarietiška visuomenė negalėtų funkcionuoti, tad šis vaidmuo yra tikrai reikšmingas.
Šiuolaikinis socialinis darbuotojas turėtų būti visapusiškai išprusęs žmogus, turintis žinių daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Ne paslaptis, kad gyventojai sensta, materialinis nepritekliaus lygis, o kartais ir sveikatos būklė neleidžia aktyviai gyventi. Socialinio darbo poreikis didžiausias tada, kai solidarumas tarp skirtingų visuomenės sluoksnių žemas, socialinės atskirties mastai dideli, o bendruomeniškumas suiręs.
Taip pat skaitykite: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: pagalba mokykloje
Socialinis darbas kaip profesija atsirado tik įsitvirtinus pilietinėms visuomenėms, ši profesija gyvuoja tik demokratinėse šalyse. Prisiminkime, sovietiniais laikais nebuvo socialinio darbuotojo profesijos Lietuvoje, jos nėra ir dabar daugumoje autoritarinių šalių.
Socialinio darbuotojo kompetencijos ir tobulėjimas
Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje (supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia). Tai - atvejo aptarimas įstaigos viduje.
Šiuos reikalavimus aš prilyginčiau dovanai, kurią gauni už asmeninį emocinį savo indelį sprendžiant visuomenės problemas, kadangi mokymai ,,pravėdina galvą", ,,padeda atrasti naujus kelius, naujus sprendimo būdus.
Keičiasi buvę ir atsiranda nauji įstatymai, nauji darbo metodai, naujos socialinio darbo sritys, o tu kaip darbuotojas negali to nepastebėti, negali nesidomėti vykstančiais pokyčiais socialinio darbo srityje, kadangi tada tapsi neproduktyvus, ,,pasenęs", ribotos kompetencijos. Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes.
Savybės, reikalingos stojančiajam, norinčiam studijuoti socialinį darbą:
Taip pat skaitykite: Interviu taikymas socialiniame darbe
- Kritinis mąstymas
- Empatija
- Altruizmas
- Bendruomeniškumas
- Emocinis intelektas
Kaip sakė viena iš socialinio darbo profesijos pradininkių Mary E. Richmond (1861-1928), socialinis darbuotojas - tai profesionalas, kuris tvirtai stovi ant žemės, yra visapusiškai išsilavinęs, turi humoro jausmą, fantaziją, yra idealistas ir jaučia simpatiją žmonėms, kuriems teikia pagalbą. Svarbiausias dalykas yra norėti dirbti šį darbą - be šio noro bus sunku, gal net geriau nebandyti. Dar labai svarbu gebėjimas bendrauti, neteisti, nesivadovauti išankstinėmis nuostatomis ir stereotipais ir tikėti, kad labai norint, sutelkus pastangas tikrai galima kažką pakeisti.
Socialinių darbuotojų perspektyvos ir iššūkiai
Socialinio darbo absolventų praktinės veiklos laukas labai platus ir įvairus: jie dirba socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, teisėtvarkos ir kt. sistemose, viešajame, nevyriausybiniame ar privačiame sektoriuose. Socialiniai darbuotojai teikia ar organizuoja socialines paslaugas įvairių socialinių grupių asmenims, dirba su grupėmis ar bendruomenėmis, jų profesiniai vaidmenys labai įvairūs, tokie kaip įgalintojas, iniciatorius, aktyvintojas, tarpininkas, konsultantas, vadybininkas, vertintojas, koordinatorius ir kt.
Dirbant šį darbą nebus rutinos - kiekviena diena bus kitokia, su vis nauju iššūkiu ir vis nauja galimybe kurti. Kurti galima čia labai daug - santykį su žmogum, projektą, bendradarbiavimo tinklą, pagalbos koncepciją, išeitį iš situacijos be išeities - daugybę dalykų, kad mūsų visuomenė, šalis būtų draugiškesnė žmogui, kad čia mums norėtųsi gyventi.
Tačiau socialiniame darbe darbuotojams neretai tenka susidurti su agresyviais klientais, kurie kartais turimą pyktį nesąmoningai nukreipia į aplinką ar darbuotoją, kartais tiesiog patiria frustraciją ir bejėgystę ir dėl to jiems kyla agresija. Socialiniai darbuotojai kelia klausimus apie savo saugumą, pačių turimus įrankius ir gebėjimus kaip elgtis agresijos akivaizdoje.
Resocializacijos svarba ir poreikiai
Su socializacijos ir resocializacijos problemomis ir uždaviniais praktiškai susiję visi socialinio darbo absolventai, nes jie dirba savivaldybių socialiniuose skyriuose, pensionuose, internatuose, reabilitacijos centruose ir pan. Siekiant ištirti resocializacijos srityje dirbančių specialistų poreikius, kaip dalis bendro tyrimo buvo atlikti trys giluminiai interviu su šiais specialistais.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiruošti socialinio darbuotojo interviu
Resocializacija pirmiausia susijusi su vaikais ir pagalba jiems, todėl pasirinkti žmonės, dirbantys su nepilnamečiais. Tai pedagogė, socialinė darbuotoja ir NVO atstovas. Kalbantis su šiais specialistais, išryškėjo, jog viena iš svarbiausių sričių, kur resocializacijos ir individo pakeitimo idėja turėtų būti įgyvendinama - tai darbas su vaikais, kad jie nesijaustų izoliuoti ir sulauktų reikiamo dėmesio.
Apibendrinant galima pateikti kelis pasiūlymus, ką turėtų apimti resocializacijos mokymo programa specialistams, dirbantiems su nepilnamečiais ir smurtą patyrusiomis moterimis:
- Atsižvelgti į didelį kvalifikuotų specialistų poreikį ir stengtis jį patenkinti.
- Mokyti dirbti su visuomene, įtraukiant ją į resocializacijos idėjų įgyvendinimą.
- Orientuotis į žemesnį - praktinį - lygį.
- Siekti efektyvaus bendradarbiavimo tarp įvairių socialinių institucijų.
- Formuoti resocializacijos regioninę politiką.
Visi trys giluminiai interviu atlikti su gana skirtingą darbą dirbančiais žmonėmis. Jų darbus galima laikyti skirtingais resocializacijos aspektais. Kadangi resocializacija susijusi su pagalba žmogui integruojantis į visuomenę ir izoliacijos panaikinimu, mokykla yra būtent ta vieta, kur ši idėja galėtų būti įgyvendinta.
Išvados
Socialinis darbas yra būtinas šiuolaikinės visuomenės elementas, užtikrinantis socialinę gerovę ir teisingumą. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį įgalinant žmones, inicijuojant socialinius pokyčius ir kuriant draugiškesnę aplinką kiekvienam.
tags: #kas #yra #interviu #socialinis #darbas