Kovo mėnuo socialinio draudimo bendruomenei šiemet ypatingas - Lietuva mini socialinio draudimo šimtmetį. Seimas pritarė siūlymui kovo 23-ąją paskelbti Socialinio draudimo diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai: būtent 1926 metų kovo 23 dieną Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, padėjęs pagrindus šalies socialinio draudimo sistemai.
Šimtmetis - tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir proga įvertinti, kokį svarbų vaidmenį socialinis draudimas atlieka valstybės ir kiekvieno žmogaus gyvenime. Socialinis draudimas Lietuvoje veikia solidarumo principu - visi dirbantieji prisideda prie bendro biudžeto, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos tuo metu labiausiai reikia. Tai yra vienas svarbiausių valstybės saugumo ir socialinio stabilumo pamatų.
Ikipokario pradžia: kas ir kaip pradėjo
Lietuvoje socialinis draudimas atsirado 1926 m. kovo 23 d., kai Prezidentas Aleksandras Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Valdyba veikė prie Vidaus reikalų ministerijos. Pirmiausia socialinis draudimas apėmė miesto darbininkus ir tam tikrų profesijų atstovus. Tuomet sistema buvo gana siaura - ji apėmė ne visus gyventojus, o teisė į išmokas priklausė nuo profesijos, pajamų ar kitų kriterijų.
Ligonių kasos Lietuvoje pradėtos steigti 1928 m. pabaigoje. Buvo įsteigta 16 ligonių kasų: dešimt iš jų - teritorinės, kitos - atskirų įstaigų ir įmonių: Susisiekimo ministerijos, Eigulių, Elektros akcinės bendrovės, Lietuvos banko, Šv. Zitos draugijos, Vytauto Didžiojo universiteto. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje labiausiai buvo išplėtotas ligos draudimas, tik prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo įvestas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas.
| Rodyklė | Faktas |
|---|---|
| Įstatymas | Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymas (1926-03-23) |
| Ligonių kasos | Įsteigtos 1928 m. pabaigoje - 16 kasų |
| Apdraustųjų dalis | 1938 m. - 141 375 apdraustųjų (3-4% gyventojų) |
| Draudimo aprėptis | Nepilna: žemės ūkio darbininkai, kai kurie valstybės tarnautojai ir uždirbantieji >400 litų nebuvo draudžiami |
Tarpukario sistemos ypatumai
Ligonių kasų įstatymas numatė, kad ligos draudimu draudžiami visi, kurie tarnauja valstybei, savivaldybėms ar privatiems asmenims, bei jų šeimų nariai. Tačiau ligos draudimu nebuvo draudžiami žemės ūkio darbininkai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie uždirbo daugiau kaip 400 litų per mėnesį. Kadangi dauguma žmonių tuo metu buvo žemdirbiai, socialinis draudimas apėmė gana nedidelę dalį gyventojų.
Taip pat skaitykite: slavų abėcėlės kūrimas ir jos istorinė įtaka
Draudimas suteikė nemokamą gydymą, ligos, laidojimo, motinystės ir žindymo pašalpas. Ligos pašalpa sudarė nuo 50 iki 100 proc. algos, atsižvelgiant į ligonio šeimos padėtį. Pašalpos dydį nustatydavo ligonių kasa. Ligos draudimas buvo finansuojamas įmokomis, kurios negalėjo būti didesnės už 3 proc. algos: 40 proc. šios sumos mokėjo darbdavys, 60 proc. - apdraustasis (nuo 1934 m. - 6 proc. algos: 3 proc. + 3 proc.). Valstybės iždas mokėjo 5 proc. draudėjų ir narių įmokų sumos. Ligonių kasų administravimo išlaidos buvo apribotos, jos negalėjo viršyti 8-10 proc. metinių konkrečios kasos pajamų.
Sovietinis modelis ir jo pasekmės
Okupavus Lietuvą buvo pritaikytas sovietinis socialinio draudimo modelis - šias funkcijas vykdė profesinės sąjungos, valdžiusios ne tik socialinio draudimo lėšas, bet ir sanatorijas, profilaktoriumus, poilsio namus, kultūros ir švietimo, turizmo ir sporto įstaigas. Lietuvos įmonės, įstaigos ir organizacijos profesinėms sąjungoms mokėjo įnašus. Vietinių profsąjungų leidimu darbdaviai iš šių lėšų mokėdavo pensijas dirbantiems pensininkams, laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaikų gimimo, vaikų priežiūros, laidojimo ir kitas pašalpas.
Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo. Visi įnašai patekdavo į bendrą socialinio draudimo biudžetą, kuris buvo dalis TSRS valstybinio biudžeto. Sistema taip pat patrūko. Pertvarkos laikotarpiu tapo aišku, kad didžioji valstybė nėra pajėgi pakelti socialinio aprūpinimo naštos. 1990 m. Maskva planavo Lietuvai net 420 mln. rublių deficitą socialinėms reikmėms.
Nepriklausomybės laikotarpis ir modernizacija
1990-ųjų vasario 13 dieną tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“, kuriame nurodoma iš Lietuvos profesinių sąjungų perimti socialinį draudimą valstybės žinion. Atgavus nepriklausomybę, socialinio draudimo sistema perėmė modernų modelį ir perėjo valstybės žinion. 1990 metų kovo 15 dieną, praėjus vos kelioms dienoms po Nepriklausomybės atkūrimo, prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba. Tais pačiais metais, praėjus vos kelioms dienoms po nepriklausomybės atkūrimo, prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba, kuriai pavesta Respublikoje vykdyti socialinio draudimo funkcijas.
Šiandien valstybinio socialinio draudimo sistema yra pavaldi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bendradarbiauja ir keičiasi duomenimis su Valstybine ligonių kasa, Užimtumo tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis įstaigomis. „Sodra“ aptarnauja daugiau nei 1,4 mln. klientų. Vien per 2025 metus „Sodra“ paskirstė beveik 8 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie autizmo spektro sutrikimą ir visuomenės požiūrį
Kas sukūrė - apibendrinimas istorinių aktorių
- Valstybinės institucijos: Prezidentas Aleksandras Stulginskis ir Vyriausioji socialinio draudimo valdyba - formali pradinė iniciatyva 1926 m.
- Vidaus reikalų ministerija - institucija, prie kurios veikė Vyriausioji valdyba.
- Ligonių kasos ir jų steigėjai - vietinės ir įmoninės draudimo institucijos, pradėjusios praktinį draudimo administravimą nuo 1928 m.
- Profesinės sąjungos - sovietmečiu vykdžiusios socialinio draudimo funkcijas bei administravimą.
- Nepriklausomos Lietuvos valdžia - 1990 m. iniciatyva perimti socialinį draudimą valstybės žinion ir vėlesnė modernizacija bei „Sodros“ vystymas.
Kaip keitėsi draudimo paskirtis ir lūkesčiai
Per šimtą metų sistema keitėsi, augo ir prisitaikė prie visuomenės poreikių. Laikui bėgant sistema plėtėsi - vis daugiau žmonių įgijo teisę į socialines garantijas, atsirado naujos išmokų rūšys, stiprėjo solidarumo principas. Kuo socialinis draudimas naudingas žmonėms? Socialinis draudimas yra labai reikšmingas ir naudingas žmonėms, nes užtikrina socialinį saugumą visais žmogaus gyvenimo etapais. Kai žmogus susiduria su problemomis, būtent socialinės garantijos tampa itin svarbios.
Kartu keičiasi ir žmonių lūkesčiai - vis labiau tikimasi, kad paslaugos bus suteikiamos greitai, laiku ir patogiai. Jos turi būti aiškios, suprantamos ir kokybiškos. Tai užtikrina socialinį saugumą įvairiais gyvenimo atvejais. Artimiausiu metu „Sodra“ tikrai keisis tiek kaip organizacija, tiek paslaugų teikimo prasme. Dažnai sakoma, kad už sistemos slypi žmonės. Komanda reiškia viską, nes be žmonių nieko neįmanoma padaryti. Darbuotojai puikiai supranta, kokią svarbią misiją jie atlieka žmogaus gyvenime.
Istorijos pamokos ir iššūkiai
Istorija iškrečia keistų pokštų. Ilgus amžius žmonija apsiėjo be socialinio draudimo, nes žmonės dėl prastų gyvenimo sąlygų ir ligų gyvendavo gana trumpai. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje įsitvirtinus vadinamosioms gerovės valstybėms, žmonės įsigudrino vidutiniškai gyventi net iki 80 metų, t. y. dar 20 ir daugiau metų po pensijos. Tačiau ramybės žmonės turbūt niekada neužsitarnaus: kartu su vidutine gyvenimo trukme palaipsniui ėmė ilgėti ir pensinis amžius - pensija lėtai, bet užtikrintai slenka 70 metų link.
Pertvarkos laikotarpiu tapo aišku, kad sistema buvo nepajėgi pakelti socialinio aprūpinimo naštos. Tai paskatino atsiskirti nuo centralizuoto biudžeto ir ieškoti savų finansavimo šaltinių. Vis dėlto Lietuva yra Europos socialinės apsaugos sistemos dalis, o europiniai reglamentai užtikrina labai svarbų dalyką - žmonių socialines garantijas nepriklausomai nuo to, kurioje Europos Sąjungos šalyje jie dirba.
Šimtmečio minėjimai ir įprasminimas
Socialinio draudimo šimtmetis bus įprasmintas specialiame minėjimo renginyje Panevėžyje, „Kalnapilio“ arenoje. Renginio metu taip pat bus pagerbti ir apdovanoti „Sodros“ darbuotojai, nusipelnę už profesionalų darbą ir indėlį stiprinant socialinio draudimo sistemą Lietuvoje. Sulauksime daug garbingų svečių ir sveikinimų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
tags: #kas #sukure #socialinio #draudimo #sistema