Kas 15 minučių visame pasaulyje tėvai išgirsta diagnozę - jūsų vaikas turi autizmo sutrikimą. Dažniausiai autizmas diagnozuojamas antraisiais vaiko gyvenimo metais. O berniukai yra beveik penkis kartus labiau linkę turėti šį sutrikimą negu mergaitės.
Autizmas - sudėtingas raidos sutrikimas, kai kitaip suvokiama aplinka, kreipiama itin daug dėmesio į detales, yra socialinių ir komunikacinių sunkumų. Vaikas savitai reiškia emocijas. Nepaisant to, kad medicina vis tobulėja, nėščiųjų priežiūra ir tyrimai dažnesni, gyvenimo sąlygos geresnės - autizmo sutrikimų kiekvienais metais diagnozuojama vis daugiau.
Viduramžiška informacija, kad autizmo atvejų daugėja, kelia nerimą. Jei iš pat pradžių daugėjimas nebuvo toks drastiškas, šiandien yra mokslininkų, kurie teigia, kad tai autizmo epidemija. 2018 metų duomenimis, 1 iš 59 vaikų serga autizmu. Amerikoje yra regionų, kur liga diagnozuojama 1 iš 28. Paskutiniai Pietų Korėjos duomenys rodo, kad 3,5 proc. vaikų turi autizmo sutrikimą.
- Autizmas - ne panorama vien vaikui: tai diagnozė visai šeimai, kuri amžiams pakeičia jų gyvenimą.
- Autizmas dažnai diagnozuojamas anksčiau, tad ankstyva diagnostika ir pagalba šeimai yra svarbios priemonės.
- Autizmo atsiradimą lemia daugelio veiksnių derinys: genetika, aplinkos veiksniai, būsimos mamos įtaka, nėštumo metu.
Autizmas - sudėtingas raidos sutrikimas, kai kitaip suvokiama aplinka, kreipiama itin daug dėmesio į detales, yra socialinių ir komunikacinių sunkumų. Vaikas savitai reiškia emocijas. Nėra vienos aiškios priežasties, dėl kurios atsiranda autizmas. Dažnai kalbama apie genetinį paveldėjimą, aplinkos veiksnius bei smegenų vystymosi ypatumus nėštumo metu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Įtakos gali turėti genetiniai veiksniai: kuo toliau, tuo daugiau atrandama genetinių sindromų, kurie iš tiesų eina su autizmo klinika. Taip pat svarbu, kad autizmo sutrikimai atsiranda dar būnant įsčiose, o ne po vaiko gimimo. Aplinkos veiksniai, kaip pesticidai ar pavojingos medžiagos nėštumo metu, gali didinti riziką, kai tarpusavyje susikerta genetinis polinkis ir aplinka.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti narkotikų priklausomybę?
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į amžių ir intelektą. Didelis amžiaus skirtumas tarp tėvų gali būti rizikos veiksnys - 2017 metais nustatyta, kad tėčio aukštesnis intelektas gali būti susijęs su didesne tikimybe susilaukti vaiko su autizmo spektru. Spontaniški nėštumo veiksniai, ligos, vaistai ar infekcijos taip pat gali įtakoti riziką.
Skiepai nėra įrodytas autizmo sukėlėjas: mokslininkai neranda įrodymų, kad skiepai sukelia autizmą. Tačiau visuomenėje vis dar kartojamos nuomonės, todėl svarbu atskirti įrodytą informaciją nuo klaidingų gandų. Autizmas nėra liga, o raidos sutrikimas, todėl gydymas orientuotas į gebėjimų lavinimą ir socialinį funkcionavimą.
Pradiniai požymiai ir laikai, kada reikėtų kreiptis į specialistus
Pirmuosius požymius kartais galima pastebėti ankstyvoje vaikystėje: vaikas gali nepakankamai domėtis žmonėmis, dominuoti aplinkos objektais, nepasukti dėl socialinio kontaktavimo, vengti akių kontakto. Pirmieji požymiai gali būti rodomi 9-18 mėnesių laikotarpiu, o trejų-penkerių metų amžiaus vaikai gali rodyti sunkumų su socialiniu supratimu, kalba ir bendravimu. Nėra vieno bruožo, kuris įrodytų autizmą - svarbu stebėti kelių požymių derinį.
Dažnai tėvai klausia, ar autizmas išgydomas. Deja, autizmo spektro sutrikimas nėra išgydomas, bet taikant specialią pagalbą vaikas gali sėkmingai integruotis į visuomenę ir gyventi. Gydymas orientuojamas į kalbos ir socialinių įgūdžių lavinimą, situacijų modeliavimą, žaidimus vaidmenimis, bei individualų darbas su šeima.
Specialistų vaidmuo ir pagalbos poreikis
ASS turintiems vaikams reikalinga komandinė pagalba: psichologų, logopedų, pedagogų, gydytojų ir kitų specialistų koordinuotas darbas. Lietuvoje augančius vaikus su ASS gali lydėti įvairios paslaugos, tokios kaip Kalbos ir kalbėjimo mokymas, socialinių įgūdžių formavimas, sensorikos ir koordinacijos užduotys, situacijų modeliavimas, žaidimas vaidmenimis. Reikšminga ir šeimos paramos reikšmė: tėvų emocinis palaikymas, informavimas ir įtraukimas į gydymo procesą.
Taip pat skaitykite: Charakterio formavimosi veiksniai
Autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams gali būti skiriami vaistai tik pagal simptomus (pvz., miego sutrikimai ar agresija), bet nėra universalaus vaisto. Tačiau terapijos ateina į pagalbą: kalbos terapija, socialinių įgūdžių lavinimas, sensorinės integracijos užsiėmimai ir kiti metodai. Taip pat svarbu suvokti, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra unikalūs, todėl nėra vieno vienintelio recepto, kaip auginti „lietus vaiką“.
Kaip plasti įtakas ir kuriant palankią aplinką autizmo supratimui
Nors autizmas nėra liga, jo spektras yra platus, o simptomai gali pasireikšti įvairiai. Svarbu užtikrinti ankstyvą diagnostiką, kad šeima ir specialistai galėtų greitai parengti individualų planą. Neuroįvairovės požiūris skatina pripažinti neurologinius skirtumus kaip dalį įvairovės ir skatinti įtraukimą į bendruomenę.
Taip pat svarbu, kad pagalba būtų pasiekiama iki mokyklinio amžiaus, įskaitant ikimokyklines įstaigas, kur planuojamos paslaugos vaikams su ASS. Ankstesni tyrimai siūlė didelį genetinį paveldėjimą, tačiau naujausi duomenys rodo, kad genetinių veiksnių įtaka yra dalinė ir kompleksinė, o aplinkos veiksniai kartu su genetine predispozicija prisideda prie sutrikimo vystymosi.
Apžvalga apie autizmą Lietuvoje
Autizmas Lietuvoje laikomas raidos sutrikimu, kuris pirmiausia pasireiškia vaikystėje ir reikalauja daugialypės pagalbos. Lietuvos mokslininkai ir gydytojai pabrėžia ankstyvą diagnostiką ir šeimos įtraukimą į gydymo procesą. Su ASD susiduria apie 1% gyventojų, o Lietuvoje duomenys rodo, kad vaikų amžiuje sėkmingai planuojama pagalba gali pagerinti bendrą vystymąsi ir kokybę gyvensenos.
What is Autism? | APA
Autizmą lemia daugelis faktorų: genai, biologinė aplinka, prenatalinė vystymosi įtaka bei socialiniai ir edukaciniai veiksniai. Tėvų parama, aiški diagnostika ir individualūs ugdymo planai yra pagrindas sėkmingam vaiko augimui ir integracijai į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinio gyvenimo tyrimai