Straipsnyje pristatomi mokinio, turinčio autizmo spektro sutrikimą, stiprybėmis grįsto socialinių įgūdžių ugdymo tyrimo rezultatai. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija, atvejo tyrimas, taikant pusiau struktūruoto interviu, individualaus socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo plano modeliavimo, grupinės diskusijos, turinio analizės metodus. Tyrime dalyvavo 8 metų specialiosios mokyklos mokinys, turintis autizmo spektro sutrikimą; mokinio ugdytojai (mokytojai, logopedė, vaiko tėvai ir kt.).
Socialinių įgūdžių reikšmė ir konstruktas
Socialiniai įgūdžiai įprastai apibrėžiami kaip kompetentingai sąveikai, efektyviam socialiniam funkcionavimui būtini įgūdžiai, socialinės kompetencijos dalis. Socialiniai įgūdžiai - sudėtingas konstruktas, kuriam moksliškai apibūdinti iki šiol nėra vienos koncepcijos. Moksliniuose tyrimuose pateikiami įvairūs socialinių įgūdžių apibrėžimai. Kaip teigia Grover ir kt. (2020), socialiniai įgūdžiai yra būtini gebėjimai, reikalingi siekiant kompetentingai elgtis, atsižvelgiant į asmens ir socialinės situacijos veiksnius. Skirtingose situacijose ir kontekstuose reikia skirtingų, bet tarpusavyje susijusių socialinių įgūdžių derinio.
Del Prette & Del Prette (2021) socialinius įgūdžius apibūdina iš kelių perspektyvų: elgesio, konteksto, funkciniu, kognityviniu ir emociniu, kultūriniu ir kt. aspektais. Tyrėjų teigimu, socialiniai įgūdžiai laikomi specifiniu elgesiu (pavyzdžiui, sąveikos inicijavimas, atsakymas į kitų inicijuotą sąveiką, konfliktų valdymas, emocijų raiška), atitinkančiu kontekstą: tam tikra socialinė situacija, kultūros normos ir vertybės yra kontekstai, kuriuose vienoks ar kitoks socialinis elgesys priimtinas arba nepriimtinas.
Socialinių įgūdžių kognityviniai ir emociniai aspektai: gebėjimas suprasti socialines užuominas ir savo bei kitų asmenų emocijas, valdyti savo emocijas (Del Prette & Del Prette, 2021). Socialiniai kognityviniai įgūdžiai (kitaip - socialinė kognicija) apibūdinami ir kaip socialinių signalų (veido išraiškos, emocijų, elgesio) suvokimo, interpretacijos ir reagavimo į šiuos socialinius signalus bei elgesio sprendimų, atitinkančių socialines normas, priėmimo gebėjimai (Little et al., 2017; Arioli et al., 2018; Grover et al., 2020). Taigi socialinių ženklų atpažinimas susijęs su gebėjimu skaityti užuominas bendraujant su kitais asmenimis, kad būtų galima tinkamai reaguoti (Syriopoulou-Delli et al., 2016).
Grover et al. (2020) akcentavo keturias pagrindines socialinių įgūdžių sritis: bendravimo, emocijų reguliavimo, socialinius ir kognityvinius, taip pat problemų sprendimo įgūdžius. Kiekvienos srities socialiniai įgūdžiai apima „molekulinius įgūdžius“, tokius kaip žvilgsnio kontaktas, verbalinė ir neverbalinė raiška. Emocijų reguliavimo įgūdžiai susiję su gebėjimais suprasti savo ir kitų emocijas, reikšti ir valdyti savo emocijas, identifikuoti savo ir kitų emocijas ir susieti jas su socialiniu kontekstu (Gev et al., 2021). Tyrimais nustatyta, kad socialiniai įgūdžiai yra susiję su emocijų raiškos ir jų valdymo įgūdžiais (Berkovits et al., 2017; Reyes et al., 2020).
Taip pat skaitykite: socialinių paslaugų organizavimo tvarka
Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socialiniai iššūkiai ir stiprybės
Asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimą, apibūdinami kaip turintys tipinių bruožų (socialinės sąveikos inicijavimo ir dalyvavimo bendroje veikloje su kitais asmenimis sunkumai ir (ar) atitolimas nuo žmonių; verbalinio ir neverbalinio bendravimo, gebėjimo suprasti socialinę situaciją sunkumai; elgesio ypatingumai ir kt.), bet taip pat akcentuojamas jų bruožų individualumas, atsižvelgiant į intelektą, kalbos raidą ir kt. veiksnius (Syriopoulou-Delli et al., 2016).
Gebėjimas bendrauti yra vienas iš esminių socialinių įgūdžių. Esant autizmui, verbalinio ir neverbalinio komunikavimo ir socialinio bendravimo trūkumas pasireiškia įvairiai, priklausomai nuo asmens amžiaus, intelekto, kalbinių gebėjimų, taip pat ir kitų veiksnių (APA, 2013; Syriopoulou-Delli et al., 2016; Vogindroukas et al., 2022). Socialinis kalbos vartojimas (arba pragmatinė kalba) apima pokalbio inicijavimo ir palaikymo, informacijos perteikimo, pokalbio temos keitimo, nepažodinio kalbos supratimo, tinkamo komunikacijos moduliavimo, atsižvelgiant į kontekstą, įgūdžius (Moody & Laugeson, 2020).
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, patiria įvairaus lygio kalbinio bendravimo iššūkių. Vieni vaikai nekalba arba tik minimaliai vartoja kalbą, kiti turi specifinių kalbos ypatumų (echolalija, neįprastai vartojami žodžiai, negebama suprasti kalbos, į kito asmens kalbą nereaguojama). Kai kurie vaikai turi ir stiprybių, pavyzdžiui, demonstruoja išskirtinius kalbos gebėjimus, tarp jų ir kalbinį kūrybiškumą (APA, 2013; Ibrahimagic et al., 2021; Vogindroukas et al., 2022).
Riboti socialiniai įgūdžiai gali būti susiję ir su pažinimo sutrikimais - suvokimo, mąstymo ir dėmesio trūkumais. Skirtingai pasireiškia vaikų, kartu su autizmo spektro sutrikimu turinčių ir intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių funkcionalumas. Nustatyta, kad intelekto negalią turintys vaikai patiria daugiau socialinės sąveikos sunkumų dėl socialinio abipusiškumo stokos, šių vaikų elgesys dažniau neatitinka socialinio konteksto, vaikai prasčiau geba atpažinti socialines užuominas, veido išraiškas, kai kurie klaidingai interpretuoja kitų žmonių ketinimus (Syriopoulou-Delli et al., 2016).
Socialinių įgūdžių ugdymo strategijos ir intervencijos
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, labai svarbus socialinių įgūdžių ugdymas. Šiems vaikams sudėtinga įgyti socialinių įgūdžių savaiminiu būdu, sąveikaujant natūraliai socialinėje aplinkoje, todėl reikia gerai suplanuotų, reguliariai, tikslingai mokykloje ir įvairiose kitose aplinkose taikomų socialinių įgūdžių ugdymo strategijų (Watkins et al., 2017; Grover et al., 2020; Özerk et al., 2021).
Taip pat skaitykite: socialinės pedagogikos metodikos kursas
Watkins et al. (2017) atliktos metaanalizės rezultatai rodo, kad yra įvairių potencialiai veiksmingų intervencijų, kurios palengvina mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, socialinę sąveiką su bendraamžiais. Daugelis tyrimų patvirtino bendraamžių tarpininkaujamų intervencijų, taip pat socialinių naratyvų intervencijų, socialinių įgūdžių mokymo, struktūruoto žaidimo grupės, pagrindinio reagavimo mokymo, vaizdo modeliavimo ir kitų intervencijų didesnį ar mažesnį veiksmingumą, ypač jei derinamos kelios intervencijos (Watkins et al., 2017; Silveira-Zaldivar & Curtis, 2019; Özerk et al., 2021 ir kt.).
Socialinių įgūdžių grupinis mokymas yra viena iš dažniausiai taikomų mokyklos intervencijų, ugdant mokinius, turinčius autizmo spektro sutrikimą (Özerk et al., 2021). Tyrėjų teigimu, mokykloje vykdomo socialinių įgūdžių grupinio mokymo modeliai yra trijų tipų: a) įgūdžiais grįstas (didaktinis mokymas); b) įsitraukimu grįstas (bendraamžiai įsitraukia į bendrą veiklą, pavyzdžiui, į žaidimą); c) mišrūs modeliai (derinamas tiesioginis įgūdžių mokymas, didaktinis modelis, vėliau - bendraamžių įsitraukimu grįstas modelis). Socialiniai įgūdžiai turi būti ugdomi realiuose kontekstuose (Einfeld et al., 2017; Özerk et al., 2021), taikant įvairius socialinių įgūdžių ugdymo metodus: instruktavimą, modeliavimą, elgesio pratybas, grįžtamąjį ryšį ir savęs vertinimą, namų užduočių skyrimą, vizualinę pagalbą, bendraamžių, tėvų, mokyklos personalo įtraukimą ir kt.
Taikomosios elgesio analizės (ABA) metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas. Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas. Taip pat svarbi specialistų komanda, pvz., dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes ABA visų vaiko problemų neišspręs.
Stiprybėmis grįsto ugdymo perspektyva
Stiprybių perspektyva yra alternatyva trūkumais grindžiamam požiūriui. Orientuojamasi į mokinio turimus asmeninius išteklius (gebėjimus, pomėgius), bendruomenės išteklius ir bendruomenės sanglaudą (Caiels et al., 2021), o ne į iššūkius ar problemas. Stiprybių perspektyva nepaneigia problemų, tačiau akcentuoja, kad neturi būti ignoruojamos mokinio stipriosios pusės, kuriomis remiantis galima kurti motyvuojančius ir funkcionalius ugdymo planus.
Straipsnyje pristatomu atvejo tyrimu siekta išnagrinėti galimybes taikyti mokinio, turinčio autizmo spektro sutrikimą, stiprybėmis grįstą socialinių įgūdžių ugdymą mokyklos ir šeimos aplinkose. Probleminiai klausimai: kokius mokinio, turinčio autizmo spektro sutrikimą, socialinių įgūdžių ypatumus įžvelgia mokinio ugdytojai? Kokios galimybės ugdyti šio mokinio socialinius įgūdžius, remiantis stiprybių perspektyva? Tyrimo tikslas - atvejo tyrimu išnagrinėti mokinio, turinčio autizmo spektro sutrikimą, stiprybėmis grįstos socialinių įgūdžių ugdymo strategijos taikymo galimybes.
Taip pat skaitykite: pacientų poreikių vertinimo metodika: CARE klausimyno apžvalga
Interviu metodu nustatytos esminės mokinio, turinčio autizmo spektro sutrikimą, socialinių įgūdžių stiprybės (funkcionalumas). Dalyvaujant mokytojams ir mokinio tėvams, sumodeliuotas mokinio stiprybėmis grįstas individualus socialinių įgūdžių ugdymo planas. Remiantis parengtu planu, mokykloje ir šeimoje buvo ugdomi mokinio socialiniai įgūdžiai, taikant socialinių įgūdžių grupinio mokymo modelį, kai, suaugusiesiems (pedagogams, tėvams) vadovaujant, vaikas kartu su bendraamžiais įsitraukia į bendrą veiklą.
Empiriniai rezultatai atvejo tyrime
Grupinės diskusijos metodu atskleisti stiprybių perspektyva grįsto socialinių įgūdžių ugdymo rezultatai. Nustatytas nedidelis kai kurių socialinių įgūdžių funkcionalumo padidėjimas (didesnis vaiko domėjimasis bendraamžiais ir dalyvavimas su bendraamžiais bendrose veiklose, geresnė dėmesio koncentracija ir kt.). Interviu metodu surinkta informacija leido identifikuoti mokinio stipriasias puses, kurios vėliau buvo integruotos į individualų ugdymo planą.
Stiprybėmis grįsto individualaus socialinių įgūdžių ugdymo plano taikymas leido sudaryti nuoseklų veiksmų rinkinį, kuriame buvo numatyti tiek mokyklos, tiek šeimos veiksmai: vizualinė pagalba, struktūruotos veiklos, bendraamžių įtraukimas į žaidimus ir kitas grupines veiklas, namų užduotys, skirtos įtvirtinti naujus elgesio modelius ir socialines reakcijas.
Funkcinio elgesio vertinimo (FBA) taikymo galimybės
Straipsnyje analizuojamos funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybės keičiant autizmo spektro sutrikimą turinčio ugdytinio probleminį elgesį. Empiriniu tyrimu siekiama atskleisti, kaip funkcinio elgesio vertinimo metodika gali būti panaudota pedagoginėms technologijoms, ugdymo turinį derinant su besimokančiojo individualia patirtimi ir mokymosi ypatumais.
FBA metodikos taikyme tyrimo eiga apėmė: 1) pusiau struktūruotą interviu, skirtą surinkti pradinius duomenis apie probleminį elgesį; 2) tiesiogines stebėjimo protokolų kūrimą; 3) probleminio elgesio korekcijos plano ir stebėjimo protokolo parengimą. In-house Behavioral Intervention Plan apima metodus, tokius kaip antecedentų manipuliacija, DRA (Differential Reinforcement of Alternative Behavior), DRI (Differential Reinforcement of Incompatible Behaviors) bei kitus priemonių derinius.
Summarizuojant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad: 1) Funkcinio elgesio vertinimo metodika gali būti taikoma Lietuvos sąlygomis renkantis ugdymo metodus probleminiam elgesiui keisti, tačiau taikymas reikalauja papildomų žinių, laiko ir energijos sąnaudų. 2) Elgesio intervencijos planas, įtraukiantis ugdymo metodus, skirtus keisti probleminį elgesį, leidžia efektyviai ir sparčiai sumažinti probleminio elgesio epizodų skaičių.
Praktinės rekomendacijos pedagogams ir tėvams
- Būkite kantrūs ir supratingi: autistiški vaikai mokosi kitaip, todėl reikia daugiau laiko ir pastangų.
- Naudokite vizualinę pagalbą: paveikslėliai, simboliai ir diagramos padeda vaikui geriau suprasti informaciją.
- Sukurkite struktūruotą ir nuspėjamą aplinką: dienotvarkės laikymasis, vizualūs tvarkaraščiai, rami vieta prisitaikymui.
- Bendradarbiaukite su specialistais: logopedai, psichologai, ergoterapeutai, ABA specialistai padės pritaikyti metodus individualiai.
- Taikykite stiprybėmis grįstus planus: įtraukite vaiko pomėgius ir gebėjimus į socialinių įgūdžių ugdymo veiklas.
- Įtraukite bendraamžius: struktūruotos grupinės veiklos, žaidimai ir bendri projektai skatina socialinę sąveiką.
- Reguliariai vertinkite ir stebėkite pokyčius: taikykite stebėjimo protokolus ir koreguokite ugdymo planus remiantis duomenimis.
Lietuviška praktika ir šeimos vaidmuo
Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.
Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir ugdymo įstaigos komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Kai tėvai ir darželio ar mokyklos komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam.
Pedagogai dalijasi patirtimi: pasitelkus paveikslėlius (simbolius) galima pasiekti progresą; vizualiniai stendai su dienotvarke užtikrina sklandų dienos ritmą; asmeninis ir atviras bendravimas su tėvais, stiprinant pasitikėjimą, labai palengvina vaiko prisitaikymą ir ugdymą.
Technologijos ir priemonės
Šiuolaikinis ugdymas yra pagrįstas skaitmeninėmis technologijomis, padedančiomis mokymui ir mokymuisi, turimų žinių ir gebėjimų įtvirtinimui. Daugybė tyrimų rodo, kad pedagogų naudojamos skaitmeninės priemonės, kurios kuriamos apgalvotai, orientuojantis į vartotojo pasiekimus ir pažangą, skatina mokinių susidomėjimą mokymusi ir didina įsitraukimą. Nauji metodai, technologijos ir skaitmeniniai įrenginiai sukuria daug galimybių ir iššūkių. Lietuvos ir kitų ES šalių pedagogai, dirbdami su ASS turinčiais vaikais, susiduria su didele problema, nes trūksta metodų, elektroninių priemonių adaptacijos ir žmogiškųjų išteklių.
Parengtos lentelės pavyzdys: intervencijų tipai ir taikymo kontekstas
| Intervencijos tipas | Taikymo kontekstas | Pagrindinės priemonės |
|---|---|---|
| Įgūdžiais grįstas mokymas | Klasė, specialiosios grupės | Didaktinis mokymas, modeliavimas, pratybos |
| Įsitraukimu grįstas modelis | Žaidimai su bendraamžiais | Bendraamžių tarpininkavimas, struktūruotas žaidimas |
| Mišrus modelis | Mokykla + namai | Tiesioginis mokymas + bendraamžių įtraukimas |
| Funkcinis elgesio vertinimas (FBA) | Individualios intervencijos | Stebėjimo protokolai, elgesio planai, DRA/DRI |
Šioje lentelėje pateikti intervencijų tipai padeda planuoti ugdymo veiklas skirtinguose kontekstuose ir parinkti tinkamiausias priemones, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir stiprybes.
Rekomendacijos tolimesniems tyrimams ir praktikai
Pastarųjų dešimtmečių tyrimai įtikinamai įrodė galimybes pasiekti reikšmingų socialinių įgūdžių ugdymo rezultatų, kurie teigiamai veikia ne tik mokinių elgesį, bet ir akademinius pasiekimus (Oberle & Schonert-Reichl, 2017; Taylor et al., 2017). Stiprybių perspektyva nėra naujas konstruktas, tačiau iki šiol trūksta tyrimų, nagrinėjančių mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, stiprybėmis grįstą socialinių įgūdžių ugdymą (White et al., 2023). Reikia daugiau empirinių darbų, kurie analizuotų stiprybėmis grįstų ir mišrių modelių ilgalaikį poveikį socialinių įgūdžių plėtrai ir funkcionavimui realiose mokyklos bei šeimos aplinkose.
tags: #metodikos #dirbant #su #autizmo #sutrikima #turinciais