Specialiųjų poreikių vertinimas yra svarbus procesas, leidžiantis nustatyti asmens poreikius ir užtikrinti jam reikiamą pagalbą bei paramą. Lietuvoje šis procesas nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias teises bei galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse. Care klausimynas yra įrankis, padedantis įvertinti asmens poreikius įvairiose veiklos ir gyvenimo srityse.
Kaip nustatomi specialieji poreikiai?
Asmens savarankiškumas nustatomas pildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kuriuo nustatoma, kokiose veiklose žmogui sunku dalyvauti ir kokia pagalba padėtų didinti bendravimo, savarankiškumo, žinių taikymo galimybes. Paprastai šis klausimynas pildomas pokalbio metu su žmogumi, kurio specialieji poreikiai vertinami. Svarbu: Vaiko ir darbingo amžiaus asmens klausimyną pokalbio metu pildo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojas, o pensinio amžiaus asmens - jo gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Taigi asmuo turi atvykti į NDNT. Iki šiol išimtys buvo daromos, kai specialieji gyventojo poreikiai buvo vertinami pakartotinai ir dėl organizmo funkcijų sutrikimų žmogus negalėdavo atvykti. Tačiau nuo 2019 m. liepos 1 d. senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms taip pat nustatoma išimtis, todėl jeigu dėl jų nekils papildomų abejonių, vertinant specialiuosius poreikius jie galės nedalyvauti.
Procesas: kaip vyksta vertinimas
Procesas prasideda nuo gydančio gydytojo parengto siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuriame pateikiama informacija apie asmens sveikatą. Vaiką gydantis gydytojas taip pat parengia siuntimą į tą pačią tarnybą. Asmuo atvyksta į tarnybą arba jos specialistai bendrauja su juo nuotoliniu būdu. Pokalbio metu užpildomas jo veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas.
Atliekamas siuntime pateiktų medicininių duomenų ir klausimyno vertinimas. Klausimyno pildymas pradedamas tik vienas iš vaiko tėvų patvirtinus supažindinimą su vertinimo eiga ir klausimyno reikšmėmis. Jis žodžiu pateikia asmeniui klausimus ir ties kiekviena veikla pagal vaiko tėvų pateiktą informaciją pažymi atsakymą ir jį įvertina balais. Užpildžius klausimyną, vienas iš vaiko tėvų ir vertintojas parašais patvirtina, kad atsakymai pažymėti teisingai. Vaikų nuo 4 iki 18 m. asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms, o vaikams iki 4 m. jis nepildomas.
Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį. Užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims). Klausimynu įvertinamas individualios pagalbos poreikis įvairiose gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui, nustatomas poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims).
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Vertinamos sritys
- Mobilumas (judėjimas): kaip žmogus gali atsisėsti, sėdėti, persėsti, atsistoti, eiti, naudotis transportu, paimti ir perkelti daiktus, lipti laiptais.
- KŽinų taikymas: kaip gebama susikaupti, atsiminti, rašyti ir skaičiuoti, orientuotis aplinkoje ir laike, regimąją ir girdimąją informaciją suprasti.
- Bendravimas: gebėjimas bendrauti su nepažįstamais ir artimais asmenimis, kalba ir kalbos suvokimas.
- Savarankiškumas: gebėjimai savarankiškai praustis/maudytis, apsirengti/nusirengti, valgyti, naudotis tualetu, rūpintis savo sveikata.
- Kasdienė veikla: gebėjimas pasigaminti maistą ir atlikti namų ruošos darbus.
Nauji pokyčiai: nuo problemos iki sprendimo
Nuo 2024 metų sausio 1 d. įsigalioja svarbūs pokyčiai negalios vertinimo modelyje. Nors iš esmės didžiausias pokytis - pereiti nuo darbingumo lygio prie dalyvavimo lygio, tai reiškia, kad vertinant kliūtis bus įtraukta daugiau aspektų, kurie lemia savarankiškumą visose gyvenimo srityse. Vienas langelis: siekiant operatyvios pagalbos, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra).
Individualus pagalbos planas sudaromas atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu. Medicininės kriterijų įtaka bus mažesnė nei anksčiau, daugiau dėmesio skiriama individualiems poreikiams. Taip pat keičiasi specialiųjų poreikių lygių klasifikavimas: I-IV lygiai apibrėžia slaugos ar priežiūros poreikio dydį ir trukmę per parą.
Nuo 2024 metų sausio 1 d. taip pat keičiasi slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygių skaičius. Automobilio įsigijimo ir pritaikymo išlaidų kompensavimas taikomas tiems, kurių judėjimo funkcija stipriai sutrikusi. Šios kompensacijos gali būti išduodamos 6 metams arba neterminuotai.
Intelektinių gebėjimų vertinimas vaikams
Vaikų ir paauglių intelektinių gebėjimų vertinimas skatina suprasti jų mokymosi galimybes ir ateities pasirinkimus. Šioje srityje taikomos įvairios metodikos, kurios gali būti naudojamos 6 metų 0 mėn. iki 16 metų 11 mėn. laikotarpiu. Taip pat įvertinami pirmiausia elgesio ir emocijų sunkumų aspektai vaikams ir paaugliams. Taip pat remiamasi papildomais instrumentais, pvz., Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ) arba Vaiko elgesio aprašu (Achenbach System).
Šia metodika įvertiname vaikų (6-18 m.) elgesio ir emocijų sunkumus, o suaugusiesiems - jų asmenybės bruožus ir gebėjimus planuoti karjerą. Taip pat nagrinėjama Vaiko Brandumo Mokyklai Įvertinimo Metodika (VBMĮ-2) ir kitos susijusios priemonės, kurios padeda atskleisti vaiko gebėjimus bei poreikius mokykloje ir visame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų svarba prevencijoje
Suvestinė: kaip CARE klausimynas įtvirtina žmogaus poreikių vertinimą
- Vertinimas prasideda nuo gydytojo ir NDNT įtrauktų duomenų rinkimo ir siuntimo įvertinimo.
- Klausimyno pildymas ir vertinimas vyksta kartu su asmeniu (ir, jei reikia, su jo atstovais ar tėvais).
- Vertinimo rezultatai lemia individualaus pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į asmens amžių, poreikius ir aplinkos veiksnius.
- Pagal naują modelį, svarbiausia - dalyvavimo lygis ir jo įtaka bendram asmens gerbūviui bei galimybėms dalyvauti visuomenėje.
Intelektinių gebėjimų vertinimas, emocijų ir elgesio įvertinimai bei asmenybės tyrimai tampa integraliu dalykų rinkiniu, kuris padeda tiksliai nustatyti individualius žmogaus poreikius ir kuriant tikslų pagalbos planą. Tokios priemonės užtikrina, kad asmenys su negalia gautų reikiamą pagalbą ir galėtų dalyvauti visuose gyvenimo srityse be diskriminacijos.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatoje
tags: #pacientu #poreikiu #vertinimo #metodikos #care #klausimynas