Lietuvos Respublikos teisės sistema nustato globos (rūpybos) mechanizmą kaip pagrindinį priemonių rinkinį, užtikrinantį likusio be tėvų vaiko saugumą, priežiūrą, auklėjimą ir teisėtų interesų gynimą. Globos (rūpybos) organizavimą reglamentuoja Konstitucija, Tarptautinės sutartys dėl vaiko teisių, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei kiti teisės aktai. Globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti, bei paruošti jį savarankiškam gyvenimui.
Pagrindiniai principai ir sąvokos
Globojamas (rūpintas) vaikas - toks vaikas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba). Teisiniuose dokumentuose aiškiai įvardijama, kad vaiko artimieji giminaičiai - seneliai, broliai ir seserys. Socialiniai partneriai - valstybės ir savivaldybių įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis dėl globos (rūpybos) organizavimo, priežiūros ir kt. Savivaldybė yra atsakinga už jos teritorijoje likusio be tėvų globos vaiko globą (rūpybą).
Globos (rūpybos) formos yra: laikinoji globa (rūpyba); nuolatinė globa (rūpyba). Globą (rūpybą) gali įgyvendinti šeimos aplinka (globa šeimoje), šeimynoje (globos centras) arba vaikų globos institucijoje. Globėjai (rūpintojai) gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Budintis globotojas - laikinai prižiūri vaiką savo namuose, gaudamas pagalbą iš globos centro; nuolatinis globotojas - nuolat prižiūri vaiką iš globotojo socialinių įsipareigojimų. Pirmumo teisė tapti globėjais (rūpintojais) daugiausia tenka vaiko artimiems giminaičiams, jei tai atitinka vaiko interesus.
Nustatymo ir priėmimo procesai
- Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje; laikinoji globa organizuojama pagal valstybės įgaliotų institucijų nuostatus. Tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
- Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi arba per teismo pareiškimą, kai vaikas likęs be tėvų negali grįžti į savo šeimą. Nuolatinės globos atvejais globėjas (rūpintojas) gali būti įgaliotas įgyvendinti teisės ir pareigas per sutartį su globos centru.
- Globos (rūpybos) vieta gali būti globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje, vaiko gyvenamojoje vietoje arba vaikų globos institucijoje.
- Globėjų skyrimas atsižvelgia į asmenines savybes, sveikatą, sunkuma būti globėju, santykius su vaikui. Paraiškas teikia asmenys, norintys tapti globėjais (rūpintojais).
- Parengiamieji etapai apima sveikatos pažymėjimą, rašytinį sutikimą kartu gyvenantiems vyresniems nei 16 metų asmenims, dokumentų pateikimą ir mokymus globėjams.
- Po teigiamo įvertinimo ir išvados dėl pasirengimo globai gavimo, laukiama konkretaus vaiko ar vaikų, kur jie bus reikalingi ir kaip bus organizuojama jų globos paslauga.
Teisės normos įtvirtina, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti, bendradarbiauti su valstybės ir vietos institucijomis, palaikyti ryšius su tėvais ar artimaisiais giminaičiais, organizuoti laisvalaikį ir pasirengti vaiko savarankišiam gyvenimui. Globėjui ar rūpintojui taikoma atsakomybė už padarytą žalą ar netinkamą pareigų atlikimą, nustatyta įstatymų.
Laikinoji ir nuolatinė globa: pagrindiniai skirtumai
Laikinoji globa (rūpyba) skirta laikotarpiui iki vaiko grąžinimo arba nuolatinės globos nustatymo. Ji gali būti taikoma iki 12 mėnesių ir gali būti pratęsta per teisės aktų nustatytą tvarką. Nuolatinė globa (rūpyba) - skiriama vaikams, kurie negali grįžti į biologinę šeimą ir kuriems teisėtai pavesta priežiūra, auklėjimas ir teisių gynimas tėvų ar kitų institucijų vietoje.
Taip pat skaitykite: savarankiškai dirbančių asmenų VSD įmokos
Globėjai (rūpintojai) gali būti budintys (laikinieji) arba nuolatiniai globėjai. Budintasis globotojas prižiūri vaiką savo namuose iki 12 mėnesių ir gali prižiūrėti iki 3 vaikų vienu metu; nuolatinis globotojas - prižiūri vaiką iki pilnametystės ar kol nustatoma nuolatinė globa nauju pavaldinimu. Globos institucijos gali būti valstybės ar nevyriausybinės globos įstaigos.
Teisiniai pagrindai: laikotarpiai ir sąlygos
Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT) ar jos įgalioti socialiniai partneriai turi organizuoti laikinosios globos (rūpybos) procedūras, o sprendimus dėl tinkamumo skirti globėju (rūpintoju) priima pagal nurodymus. Tiek laikinoji, tiek nuolatinė globa nustatoma laikantis Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos įstatymo nuostatų, kurios apima vaiko interesų pirmenybę, galimybę išreikšti nuomonę, artimųjų teisines galimybes ir kt.
Nuolatinė globa gali būti nustatoma dėl šių pagrindų: abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra mirę; teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinomi; vaikas atskirtas nuo tėvų; teismo nustatyta vaiko tėvystė ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nėra nustatyti per tris mėnesius; tėvai pripažinti neveiksniais. II. dalies nuolatinės globos pabaiga - vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas, arba grąžinamas tėvams, arba įvaikinamas, arba susituokia.
Svarbiausi praktiniai aspektai: globos įgyvendinimas ir pagalba
- Globoje dalyvauja vaiko teisių apsaugos tarnyba ir valdyba (mero), kurių sprendimai ir nuostatai reglamentuoja globos proceso žingsnius, tokias kaip pirminio sąlygių įvertinimo, sveikatos pažymėjimų, sutikimų ir mokymų vykdymas.
- Globėjų atrankos tvarka apima dokumentų pateikimą (prašančiojo pareigos, sveikatos pažymėjimas, sutikimai, kt.).
- Pasirengimas globai (rūpybai) apima mokymus, kurių trukmė ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai, ir teigiamą išvadą, kuri galioja 24 mėnesius.
- Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti vaiką iš bet kokių asmenų, kurie vaiko globai kelia pavojų arba pažeidžia teises. Globėjas taip pat gauna teisę administruoti globotam vaiko turtą tik vaiko interesais ir laikantis teisės aktų.
Statistiniai aspektai ir socialinis palaikymas
Valstybės institucijos ir savivaldybės teikia įvairias paramos formos globėjams: finansinę pagalbą, vienkartinę paramą įsikūrimui, gydymą ir kt., taip pat globėjų koordinatorius ir paramos programas globėjų bendruomenėje. Kiekviena savivaldybė gali skirti pagalbos pinigus budinčiam globotojui per globos centrą ir kitą papildomą pagalbą pagal Socialinių paslaugų įstatymą.
Praktiniai žingsniai norint tapti globėju (rūpintoju)
- Sprendimo priėmimas: informacijos surinkimas ir konsultacijos.
- Sveikatos pažyma (formos 046/a) gavimas.
- Dokumentų pateikimas vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybai (VTAT teritoriniam skyriui) su prašymu tapti globėju.
- Rašytinis sutikimas vyresniems nei 16 metų asmenims, kai gyvenate kartu su kitais asmenimis.
- Išvados ir pasirengimo globai gavimas: globos centro specialistų įvertinimas.
- Laukti ir būti informuotiems apie konkretaus vaiko globą ar globėją; susitikimai ir galutinis sprendimas.
Tapus globėju ar rūpintoju, globoje esantis vaikas turi būti nuolat prižiūrimas globos koordinatoriaus ir globos centro specialistų. Globos centras teikia paramą, susitikimus ir įtraukimą į globėjų bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų mokėjimo tvarka ir svarbūs niuansai
Taip pat skaitykite: finansinės lengvatos ir mokesčiai samdant pensininkus