Susirgus dažnai kyla klausimas - imti nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“) ar pabandyti pasinaudoti atostogomis arba dirbti nuotoliniu būdu. Nedarbingumo pažymėjimas ir atostogos yra dvi skirtingos teisės, kiekviena jų turi savo paskirtį, taisykles ir pasekmes darbuotojui bei darbdaviui. Šiame tekste aptarsime, kokios galimos išeitys, kai darbuotojas ligos atveju nenori imti nedarbingumo, kaip veikia nemokamos atostogos, avansinių atostogų suteikimas, nuotolinis darbas, kokios darbuotojų ir darbdavių pareigos laikinio nedarbingumo metu, ką leidžiama ar draudžiama daryti bei kaip skaičiuojamos ligos išmokos.
Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kodėl jis svarbus
Nedarbingumo pažymėjimas - tai oficialus medicininis dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą dėl ligos, traumos, profesinės ligos, slaugos ar kitų įstatymuose numatytų priežasčių. Šis dokumentas yra pagrindas pateisinti neatvykimą į darbą ar kitą įstaigą (pvz., mokymo įstaigą, Užimtumo tarnybą) ir gauti ligos išmoką iš darbdavio ir/arba „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos). Be šio dokumento darbuotojas negali tikėtis gauti ligos išmokos, o neatvykimas į darbą gali būti traktuojamas kaip pravaikšta su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Kas ir kaip išduoda nedarbingumo pažymėjimą
Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai (šeimos gydytojai, gydytojai specialistai) arba gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su teritorine ligonių kasa. Svarbu pažymėti, kad nuo 2018 metų Lietuvoje veikia išimtinai elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (EP). Tai reiškia, kad popierinių „biuletenių“ nebeliko. Gydytojas suformuoja elektroninį nedarbingumo pažymėjimą informacinėje sistemoje „E. sveikata“. Duomenys automatiškai perduodami „Sodrai“ ir tampa matomi darbdaviui „Sodros“ sistemoje EDAS (Elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema).
Atostogos kaip alternativa biuletenio imti: kasmetinės ir nemokamos atostogos
Darbo teisė suteikia darbuotojams galimybę pailsėti ir atgauti darbingumą, kai to reikia. Darbuotojai, kuriems toks poilsis yra reikalingas, įprastai renkasi kasmetines atostogas, rečiau - nemokamas atostogas. Kasmetinės atostogos - laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas, o už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
„Jei darbuotoja nori pasinaudoti vienu mėnesiu kasmetinių atostogų, reikia vadovautis įmonėje patvirtinta tvarka dėl atostogų suteikimo (tokia tvarka gali būti integruota į darbo tvarkos taisykles). Jei tvarkos nėra - tartis su darbdaviu, kad jis reikiamu metu suteiktų tokios trukmės atostogas. Dažniausiai kasmetinių atostogų suteikimas yra grindžiamas darbuotojo ir darbdavio susitarimu“, - nurodė teisininkė.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmokos gavimo sąlygos
Darbdaviui nėra draudžiama darbuotojui suteikti kasmetinių atostogų, jei darbuotojas dar nespėjo jų sukaupti. Visgi, darbuotojui svarbu suprasti tai, jog „avansinių atostogų“ skyrimas nėra darbdavio pareiga, tai yra darbdavio teisė, todėl kiekvienu atveju gavus darbuotojo prašymą dėl avansinių atostogų suteikimo sprendžia darbdavys. Tikėtina, jog, jei darbdaviui nepavyksta tinkamai organizuoti darbo proceso arba nukenčia kitų darbuotojų ar įstaigos veiklos efektyvumas, darbdavys atsisakys darbuotojui suteikti ,,avansines atostogas“.
Nemokamos atostogos: funkcija ir ribojimai
Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva - šios atostogos yra skirtos darbuotojui tam, kad jis galėtų atsitraukti nuo darbo, esant tam tikroms gyvenimiškoms aplinkybėms, net jei jis neturi sukaupęs kasmetinių atostogų dienų ir negali jomis pasinaudoti. Darbuotojui svarbu nepamiršti, kad nemokamų atostogų laikotarpis nėra laikomas draudiminiu, o tai reiškia, jog nemokamų atostogų metu susirgęs darbuotojas negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį - slaugos išmokos. Tiesa, darbuotojas nemokamų atostogų metu gali įprastai naudotis garantuojamomis medicininėmis paslaugomis, nes draustumas privalomuoju sveikatos draudimu išlieka.
„Vieno mėnesio trukmės nemokamos atostogos darbuotojui gali būti suteiktos, jei su tuo sutinka darbdavys. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei kalendorinį mėnesį, darbuotojas negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl darbdavys už darbuotoją nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Vadinasi, darbuotojas minėtas įmokas turi mokėti savarankiškai, nebent susitaria su darbdaviu, kad tokias įmokas už darbuotoją sumokės darbdavys“, - teigė advokatė.
Kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu
Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų (DK 174 straipsnio 3 dalis). Remiantis išdėstytu manytina, kad DK 174 straipsnyje yra nustatyta darbuotojui, kuris atostogų metu tapo nedarbingu, teisė pasirinkti vieną iš galimybių, numatytų aptariamoje nuostatoje, t. y. arba jas prasitęsti, arba perkelti. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, turi jas perkelti, o ne pratęsti.
Tais atvejais, kai darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinės atostogos suteikiamos iš karto po laikinojo nedarbingumo pabaigos, nebent darbuotojas serga visą jam numatytų kasmetinių atostogų laikotarpį. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo gegužės 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki gegužės 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma 12 d. Tiesa, nors dėl laikinojo nedarbingumo nepanaudota atostogų dalis niekur nedingsta, tačiau darbuotojas naudotųsi kasmetinėmis atostogomis tik iki jam suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos, t. y. iki gegužės 19 d. (vietoj 10 d. d. pasinaudotų 6 d. d.). O dėl nepanaudotų 4 d. d. kasmetinių atostogų pasinaudojimo, darbo sutarties šalys iš naujo tartųsi tarpusavyje.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Nuotolinis darbas kaip alternatyva
Per pandemiją ir po jos nereta įmonė lanksčiai žiūri į nuotolinį (arba hibridinį) darbo modelį. Kai tokio varianto darbuotojas pageidauja dėl pasikeitusios sveikatos būklės, jis apie tai turi informuoti darbdavį. „Darbuotojas, kurio darbo pobūdis leidžia jam atlikti darbo funkcijas iš namų (ar kitos vietos) gali teikti prašymą darbdaviui dirbti tokia forma. Taigi, darbuotojas, kuris nori ir turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, galėtų pasinaudoti šia teise“, - sakė darbo teisės specialistė.
Lietuvoje visi darbuotojai turi teisę teikti prašymus dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau darbdavys sutikti privalo tik tam tikrais atvejais. „Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Kitų darbuotojų prašymų darbdavys tenkinti neprivalo, tačiau tai nereiškia, jog darbdavys nesutiks ir neleis darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu“, - sakė portalo pašnekovė.
Laikinasis nedarbingumas: teisės, apsauga ir gydytojo rekomendacijos
Laikinas nedarbingumas - tai įprastinė situacija, su kuria susiduria visi darbuotojai. Sergantis darbuotojas yra saugomas įstatymų, jis nepraranda savo darbo vietos ir negali būti diskriminuojamas dėl savo ligos. Jei darbuotoja, pagal gydytojo įvertinimą, tapo laikinai nedarbinga ir turi laikytis tam tikrų sveikatos atstatymui rekomenduojamų gydymo ar poilsio režimų, tai siūlytina vadovautis gydytojo teikiamomis rekomendacijomis. Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas nėra teikiamas darbdaviui patvirtinti ir, priešingai nei atostogų suteikimo, nedarbingumo laikotarpio su darbdaviu nereikia derinti. Taigi, reikiamą poilsį galima gauti „čia ir dabar“, gavus nedarbingumo pažymėjimą.
„Sodros“ kontrolė ir piktnaudžiavimo pasekmės
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių. Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.
„Sodra“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingi pripažintų gyventojų, ir apie 80 procentų šių asmenų gydytojai pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami). Be to, skundai ir prašymai patikrinti taip pat yra kontrolės priemonė - pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų, iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų.
Taip pat skaitykite: Pensijų gavimo sąlygos
Ką galima ir ko negalima daryti turint nedarbingumo pažymėjimą
„Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo. O jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgiasi taip, kad gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimais, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti asmeniui suteiktą laikiną nedarbingumą. „Sodra“ neseka laikiną darbingumą turinčio asmens, priešingai, dažniausiai tikrina išdavimo teisėtumą, o visus kitus pažeidimus dažniausiai nustato po skundų, kurių gauna iš darbdavių, institucijų, gyventojų ar pačių gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į GKK pasitikrinti sveikatą.
Vyrauja ir mitai - „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas ar atvyksta į namus masiškai. Mitas yra ir tai, kad sergant niekur negalima eiti iš namų. „Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos. Svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį - „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.
Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą. „Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą.
Kaip skaičiuojama ligos išmoka
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Tokiu atveju nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. gegužę, vertinamos 2023 m. sausio, vasario ir kovo draudžiamosios pajamos.
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“. Tai reiškia, kad išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno gavėjo draudžiamų pajamų, tačiau yra nustatyti mažiausi ir didžiausi išmokų dydžiai, kurie susiję su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje. Tad ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu nustatyta „grindis“ procento, o maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio.
Darbuotojo ir darbdavio pareigos
Darbuotojo pareigos nedarbingumo metu: informuoti darbdavį kuo skubiau apie nedarbingumą ir numatomą jo trukmę; laikytis gydytojo nurodymų; vengti veiksmų, kurie galėtų pabloginti sveikatą ar prailginti nedarbingumo laikotarpį; atvykti pas gydytoją nustatytu laiku; pateikti prašymą „Sodrai“ (jei reikia). Pažeidus gydymosi režimą (pvz., „Sodros“ patikrinimo metu neradus namuose be pateisinamos priežasties, nustačius apsvaigimą), ligos išmoka gali būti neskiriama arba nutrauktas jos mokėjimas.
Darbdavio pareigos: priimti informaciją ir užfiksuoti darbuotojo pranešimą apie nedarbingumą; tikrinti EDAS ir stebėti informaciją apie darbuotojui išduotus EP; apskaičiuoti ir laiku (kartu su artimiausiu atlyginimu) išmokėti ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas; pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“, jei reikia; neatleisti darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu; užtikrinti galimybę grįžti į darbą pasibaigus nedarbingumui.
Specialūs atvejai
Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali būti išduotas EP slaugyti sergantį vaiką iki 14 metų. Išmoka mokama nuo pirmos dienos iš „Sodros“ lėšų ir siekia 65,94 % kompensuojamojo užmokesčio. Paprastai mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, tačiau yra išimčių sunkesnių ligų atvejais. Galima gauti EP ir slaugyti kitus šeimos narius (sutuoktinį, tėvus, vyresnius vaikus). Išmoka (65,94 %) mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas per metus.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: tai specifinis nedarbingumo atvejis, trunkantis 126 kalendorines dienas (70 dienų iki gimdymo ir 56 po jo; gali būti ilgesnis komplikuoto gimdymo ar daugiavaisio nėštumo atveju). Motinystės išmoka mokama 77,58 % kompensuojamojo užmokesčio dydžio. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos: jei nedarbingumas kyla dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į/iš darbo arba dėl profesinės ligos, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama nuo pirmos dienos ir siekia 77,58 % kompensuojamojo užmokesčio.
Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos
- Laiku informuokite darbdavį - nors sistema elektroninė, mandagus ir laiku pateiktas pranešimas padeda planuoti darbus.
- Patikrinkite savo socialinio draudimo stažą, ypač jei neseniai pradėjote dirbti ar turėjote pertraukų.
- Atnaujinkite duomenis „Sodroje“ (banko sąskaitą ir kt.), kad išmokos nepristigtų dėl techninių priežasčių.
- Laikykitės gydymo režimo - kitaip galite prarasti išmoką.
- Jei kyla neaiškumų dėl atostogų perskirstymo ar avansinių atostogų - tartis su darbdaviu ir užfiksuoti susitarimą raštu.
- Jeigu svarstote dirbti nuotoliniu būdu dėl sveikatos - kreipkitės į darbdavį ir pateikite prašymą ar gydytojo išvadą, jei reikia.
Trumpa praktinė lentelė: pagrindiniai skirtumai
| Aspektas | Nedarbingumo pažymėjimas | Nemokamos atostogos / Avansinės atostogos |
|---|---|---|
| Paskirtis | Sveikatos atstatymas, ligos išmoka | Poilsis dėl asmeninių ar gyvenimo aplinkybių |
| Ar moka „Sodra\"? | Taip (nuo 3-ios dienos arba nuo 1-os, jei profesinė liga) | Ne (nemokamos atostogos draudiminiu laiku nelaikomos) |
| Ar reikia darbdavio sutikimo? | Ne (gydytojo sprendimas) | Taip (išskyrus kai suteikiamos kasmetinių atostogų tvarka) |
| Ar draudžiama keliauti / dirbti? | Taip (gali nutraukti išmoką) | Ne (darbas ir veiklos laisvesnės, bet be išmokos) |
Susirgus ar planuojant pasirūpinti savo sveikata, verta žinoti visus pasirinkimus: nuo biuletenio gavimo iki atostogų tvarkos, nuotolinio darbo galimybių ir galimų pasekmių. Pasirinkimas priklauso nuo situacijos, sveikatos būklės, sukauptų atostogų dienų ir darbdavio požiūrio. Jei darbuotojas abejoja, ar imti nedarbingumo pažymėjimą, ar prašyti atostogų, rekomenduotina aptarti situaciją su gydytoju ir darbdaviu, atsižvelgiant į teisines pasekmes ir finansinius aspektus.