Socialinė antropologija - mokslas, tyrinėjantis žmonių bendruomenes, kultūras. Tai yra vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias mokslas. Visų pirma, todėl, kad socialiniai antropologai tyrinėja kultūrą - o kultūra yra simbolių sistema, kurią mes naudojame kurdami prasmę savo gyvenime. Kita priežastis - antropologai yra vieni iš nedaugelio mokslininkų, kurie taiko dalyvaujantį stebėjimą, tai yra, kai tyrėjas ne tik stebi, bet ir pats gyvena tiriamoje bendruomenėje, įsitraukia į tiriamųjų gyvenimą. Visi socialiniai mokslai gali būti veiksmingi tik tuomet, jei jų teorijos atitinka tai, kas vyksta realiame gyvenime. O būtent tai antropologai ir siekia išsiaiškinti: kaip žmonės gyvena natūralioje aplinkoje. O dabar pasaulis darosi vis labiau fragmentiškas - tarp mūsų vis daugėja svetimų bendruomenių. Net ir savoje bendruomenėje, atsiranda susiskaldymų - pavyzdžiui, Lietuvoje yra giliai tikintys katalikai ir ateistai, skirtingos kartos, skirtingos ekonominės padėtys ir t. t. O tada į šalį dar atvyksta imigrantai ir jau prireikia tam tikro globalaus supratimo, ne tik vietinio, reikia suvokti, koks yra kitų žmonių kultūrinis santykis su pasauliu, suprasti ir įvertinti, kodėl jų požiūris, elgesys yra toks ar kitoks.
Jūs esate parengęs tyrimų įdomiomis temomis įvairiuose kraštuose - stebėjote bendruomenes Šri Lankoje, Makedonijoje, kitose šalyse. Vieną įdomesnių tyrimų vykdėte Lietuvoje, JAV ir Rusijoje - palyginote, kaip šiose valstybėse suvokiama romantinė meilė. Daromės vis labiau socialiai judrūs, išsiskiriame vieni iš kitų kaip individai, todėl romantinė meilė taip pat kinta. Anksčiau buvo juntamas socialinis spaudimas vesti deramą žmogų, išlikti santuokoje. Dabar tai yra individualus pasirinkimas ir skyrybos jau nėra tokios stigiuotos. Tyrimo tikslas buvo palyginti romantinės meilės kultūrinius konstruktus JAV, Lietuvoje ir Rusijoje.
Lietuvoje pastebėta tendencija, kad romantiška meilė suprantama kaip laikinas tarpsnis - poetiškas pereinamasis laikotarpis. Daug žmonių ją susiejo su Disneilendu, šampanu, muilo burbulais, kažkuo, kas netikra ir greitai pasibaigia. Ir tik po šio etapo, jei jis įveikiamas, gali atsirasti tikra meilė ir draugystė. Tuo tarpu amerikiečiams romantinė meilė reiškia, kad tavo mylimas žmogus yra ir tavo geriausias draugas, tai nėra kažkokia fantazija, o tikrovė, ir ji vystoma per draugystę.
Kaip paaiškintumėte tokią skirtumą? JAV mokyklose mokinių sudėtis klasėse nuolat keičiasi, todėl čia įprastos trumpalaikės draugystės. Lietuvoje, Rusijoje ir kitose Europos šalyse, pradėję eiti į pirmą klasę, bene visus likusius mokyklos metus praleidžiate su tais pačiais klasiokais. Septintoje klasėje mokiniai pradeda keistis net priklausomai nuo atskiros pamokos, pavyzdžiui, istorijos, matematikos. Taigi, kuriami silpni ryšiai. Remdamasis savo tyrimais, argumentuočiau, kad romantiška meilė yra socialinė ir psichologinė universalija. Kitaip tariant, visuomenei romantinė meilė yra reikalinga tam, kad žmonės laikytųsi drauge, o psichologijoje egzistuoja tam tikra „meilės chemija“, kuri skatina prisirišti prie kito žmogaus. Romantinė meilė nuslopina žmogaus ekonominius interesus, nes paprastai tokiuose santykiuose galvoji apie tai, kas geriausia kitam, o ne sau. Taip yra ir su politine veikla - ji neveiks, jei joje nebus tokios meilės atspindžio. Pavyzdžiui, kovodami su ekonomine nelygybe, žmonės turi aukotis, o tam reikia, kad jie jaustų prisirišimą prie tų, dėl kurių jie aukojasi. Romantinė meilė yra tarsi stichinė jėga, leidžianti žmonėms elgtis altruistiškai.
Kartu su žmona antropologe Trini de Munck ir dviem studentais iš Lietuvos parengėte knygą „Patirti Vilnių“ („Experiencing Vilnius“): antropologiškai ištyrėte gyvenimą Vilniuje. Ši knyga - tai dialogas tarp vietinių ir pašaliečių apie kultūrą ir patirtis Vilniuje. Antropologijoje paprastai tik antropologas tyrinėja žmones. Tuo tarpu šiuo atveju vietiniai galėjo atsakyti į mūsų pastabas: du lietuviai knygoje komentavo apie tai, ką mes su žmona atradome. Buvo daug apsikeitimų nuomonėmis, gavome pastabų, kad kažką supratome neteisingai. Knyga pasirodė 2009 metais, medžiagą jai surinkote dar anksčiau. Knygos medžiaga buvo parengta kai Lietuva jungėsi prie ES, 2003-2004 metais. Buvo juntamas entuziazmas, tai buvo džiaugsmingas laikas. Pamenu, kaip tuometinis JAV prezidentas G. W. Bushas atvyko čia ir sakė kalbą: „Visi, kurie yra Lietuvos priešai, taip pat yra ir JAV priešai“. Tačiau vienas iš mano apklaustų žmonių, kalbėdamas apie atviras sienas, tuomet pranašavo, kad visi paliks Lietuvą, išvyks į Europą ir paskutinis „užrakins duris“, vaizdžiai tariant. Taip nenutiko, bet migracija išties tapo problema, su kuria reikia kovoti - tai vienas ryškesnių pasikeitimų. 2004-aisiais Lietuvoje buvo apie 3,4 mln. gyventojų, o šiandien jų yra apie 2,8 milijono ir vis mažėja. Kitas skirtumas yra padidėjęs atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios šalies dalies. Kapitalo srautai į sostinę yra per dideli, o į kitus, mažesnius miestus ir miestelius - per maži. Vienas demografas pagal savo tyrimus konstatavo, kad 30 procentų Lietuvos kaimo gyvena Afrikos lygyje. Taip pat turime problemų dėl korupcijos, pasitikėjimo tarp tautos ir valdžios bei kaip vietiniai vertina atvykstančius migrantus. Imigrantų humanizavimas yra labai svarbus klausimas, kurį gali spręsti antropologai. Galiausiai, žmonės jaučiasi, lyg jiems turi grąžinti skolą, jie nepakankamai uždirba. Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje.
Taip pat skaitykite: socialinė antropologija: studijų patirtys ir atsiliepimai
Socialinės antropologijos programos mintys ir tikslai
Privalomieji dalykai sudaro 36 ECTS kreditus (Šiuolaikinės socialinės antropologijos teorijos, Socialinės antropologijos tyrimo metodai, Socialinio ir kultūrinio identiteto modeliai, Etniškumas, migracija ir identiteto politika, Valstybės antropologija, Socializmo ir post-socializmo antropologija), taip pat 12 ECTS kreditų sudaro individualūs tiriamieji darbai (Tiriamasis projektas ir Antropologinis lauko tyrimas - abu po 6 ECTS kreditus). Pasirenkamieji dalykai sudaro 42 ECTS kreditus (Kognityvinė antropologija, vizualinė antropologija, lyčių sociologija ir antropoligija ir kt), t.y. viso turi būti pasirinkti 7 dalykai iš 13 galimų. Socialinės antropologijos programos studentai turi galimybę įgyti Pietų Ilinojaus universiteto (JAV) magistrinių antropologijos studijų sertifikatą „Tarpkultūrinis supratimas“ (Intercultural Understanding) kaip papildomą kvalifikaciją. Sertifikatas suteikiamas įvykdžius šio universiteto vizituojančių profesorių dėstomą 4 kursų antropologijos studijų modulį „Tarpkultūrinis supratimas“ ir įteikiamas šalia VDU diplomo.
Kodėl socialinė antropologija svarbi šiuolaikiniame pasaulyje
Socialinė antropologija - mokslas, tyrinėjantis žmonių bendruomenes, kultūras. Tai yra vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias mokslas. Visų pirma, todėl, kad socialiniai antropologai tyrinėja kultūrą - o kultūra yra simbolių sistema, kurią mes naudojame kurdami prasmę savo gyvenime. Kita priežastis - antropologai yra vieni iš nedaugelio mokslininkų, kurie taiko dalyvaujantį stebėjimą, tai yra, kai tyrėjas ne tik stebi, bet ir pats gyvena tiriamoje bendruomenėje, įsitraukia į tiriamųjų gyvenimą. O būtent tai leidžia geriau suprasti, kaip žmonės gyvena natūralioje aplinkoje.
Glausta situacijos analizė Lietuvoje ir pasaulyje
Šiuo metu pasaulis darosi vis labiau fragmentiškas - tarp mūsų vis daugėja svetimų bendruomenių. O tada į šalį dar atvyksta imigrantai ir jau prireikia tam tikro globalaus supratimo, ne tik vietinio. Imigrantų humanizavimas yra labai svarbus klausimas, kurį gali spręsti antropologai. Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje. 2004-aisiais Lietuvoje buvo apie 3,4 mln. gyventojų, o šiandien jų yra apie 2,8 milijono ir vis mažėja. Kitas skirtumas yra padidėjęs atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios šalies dalies. Kapitalo srautai į sostinę yra per dideli, o į kitus, mažesnius miestus ir miestelius - per maži. Taip pat turime problemų dėl korupcijos, pasitikėjimo tarp tautos ir valdžios bei kaip vietiniai vertina atvykstančius migrantus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
tags: #socialine #antropologija #kas #tia