Autizmas - tai raidos sutrikimas, prasidedantis dar vaikystėje ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą.
Tarptautinė ir pasaulinė statistika: kaip dažnai gimsta vaikas su autizmu?
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad per paskutinį dešimtmetį skaičiai augo visose šalyse, o dalyje - net dešimt kartų! Vienų šaltinių duomenimis autizmas diagnozuojamas 1 iš 68 vaikų, kitų - net 1 iš 59. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Šiuo metu pasaulyje autizmo spektro sutrikimas nustatomas 1 iš 44 vaikų.
Taigi 1,7 proc. visų vaikų turi autizmo sutrikimą. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Apytiksliai šiuo metu yra virš 2000 šeimų, auginančių autistiškus vaikus. Per artimiausius 5-10 metų tokių šeimų bus ne mažiau 10 tūkstančių.
Autizmo diagnostikos dinamikos Lietuvoje: ką rodo skaičiai?
Remiantis Lietuvos statistikos šaltiniais, matyti, kad skaičiai irgi didėja. Higienos instituto duomenimis, pastaraisiais keliais metais naujai nustatomų autizmo sutrikimo atvejų kasmet yra virš 500. Lyginant 2013 ir 2017 metų skaičius - jie išaugo dvigubai.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 499860 vaikų iki 17 m. amžiaus. Remiantis pasauline autizmo statistika, 8500 iš jų turėtų turėti autizmo spektro sutrikimą. Higienos instituto duomenimis 2017 m., autizmo sutrikimus turinčių vaikų buvo virš 1700. Tačiau duomenys netikslūs, nes jie surinkti tik iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų: vaikų, kurie nesilankė minėtose įstaigose, statistikoje nėra. Be to, tik dešimt metų Lietuvoje veikia efektyvi ankstyvos autizmo diagnostikos sistema, iki tol autizmo diagnozė buvo nustatoma retai ir ne visada tiksliai. Todėl duomenys atspindi, geriausiu atveju, nuo 2010 m. diagnozuotus atvejus.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Taigi galima teigti, kad realiai Lietuvoje autizmo sutrikimus turi 5-8 tūkst. vaikų iki 17 m. amžiaus. Kita vertus, 2013-2017 metų naujai nustatytų autizmo sutrikimų duomenys rodo, kad autizmo sutrikimų Lietuvoje daugėja sparčiau nei pasaulyje ir per artimiausius 5-10 metų autizmo sutrikimus turinčių vaikų oficialus skaičius irgi sieks 1,5-2 proc., o tai reiškia, kad autizmo sutrikimus Lietuvoje turės apie 10 tūkst. vaikų ir šis skaičius nuolat didės.
Kas lemia autizmo augimą statistikoje?
- Geresnė diagnostika ir didesnis suvokimas - dalis atvejų anksčiau nebuvo diagnozuojami.
- Genetiniai ir aplinkos veiksniai - mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai.
- Kiti rizikos veiksniai - vyresni tėvai, mažas naujagimio svoris, buvusios genetinės patologijos, nėštumo ir gimdymo komplikacijos.
- Neaiškios priežastys - iki pat šių dienų nėra tiksliai aišku, kas nulemia ir sukelia autizmo spektro sutrikimą.
Lyties skirtumai ir kiti demografiniai aspektai
Bern ...iukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Vyrų ir moterų santykis diagnozuojant sutrikimą yra apie 4 prie 1. Tačiau mergaičių autizmas dažnai pavėluotai diagnozuojamas arba nuslūgsta, ypač kai jos turi aukštesnį prisitaikymo gebėjimą (pvz., Aspergerio tipo požymiai).
Autizmo požymiai ir ankstyvas aptikimas
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Paprastai tėvai jau ankstyvoje vaikystėje pastebi, kad jų vaikas yra kitoks. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Būdingiausi požymiai - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Dažniausiai pasireiškia stereotipiniai judesiai, echolalija, padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams.
Autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas nustatomas remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Gydymas, intervencijos ir ankstyvosios pagalbos reikšmė
Kaip nėra vieno metodo autizmo spektro sutrikimui diagnozuoti, taip nėra ir vieno visais atvejais tinkamo gydymo būdo. Kol kas mokslas jokio specifinio gydymo ar prevencijos autizmui nėra suradęs. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
Jei vaikas nekalba arba kalba tik garsais, būtina pasiūlyti alternatyvią komunikacijos sistemą - paveikslėlius, programėles ar kitas pagalbines priemones. Anksčiau pradėtos intervencijos gerina prognozę; tuo tarpu kuo vėliau pradedamos taikyti pagalbos priemonės, tuo blogesnė gali būti vaiko raidos prognozė.
Šeimos, neįgalumas ir socialinės pasekmės Lietuvoje
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų, kuriems nustatomas neįgalumas pirmą kartą, skaičius svyruoja apie 1800 atvejų per metus. Tačiau matyti kita tendencija - vis didesnę dalį pirmą kartą nustatomo neįgalumo vaikams sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai, iš kurių didžioji dalis tenka įvairiapusiams raidos sutrikimams (autizmui). Psichikos ir elgesio sutrikimai 2008 metais buvo 34 proc. vaikų neįgalumo atvejų priežastimi, o 2017 m. - net 58 proc.
Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvos šeimos, auginančios neįgalius vaikus, patiria daug psichologinių, socialinių ir ekonominių sunkumų. Tėvai susiduria su psichologinėmis problemomis - liūdesiu, stresu, „sveiko vaiko praradimo“ sindromu; dėl to tokiose šeimose yra dažnesnės skyrybos, mažėja darbingumas. Socialinės problemos - žemas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir ugdymo paslaugų prieinamumas dažnai sąlygoja tai, kad vienas iš tėvų turi prižiūrėti vaiką visą ar bent dalį dienos, dėl ko jis netenka darbo. Brangios privačios paslaugos tuština šeimos biudžetą. Šeimos tampa labai pažeidžiamos socialiniu, psichologiniu ir ekonominiu požiūriu.
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai
Įtrauktis į švietimo sistemą: ar Lietuva pasiruošusi?
Naujausi vaikų su autizmo spektro sutrikimais ir jų šeimų, poreikių ir pagalbos galimybių tyrimai parodė, kad visuomenė yra labai neišprususi ir nesugeba atpažinti vaikų su įvairiapusiais raidos sutrikimais, nežino ir nesupranta jų specifinių poreikių. Minėti tyrimai rodo, kad ir didelė dalis švietimo sistemos specialistų - mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų - beveik nieko nežino apie autizmo problemą, neišmano tokių vaikų ugdymo ir terapijos metodų.
Nors įstatymais numatyta siekti kuo didesnės vaikų su įvairiomis sutrikimais ir negalia įtraukties į bendro ugdymo sistemą, pati sistema tam nepasiruošusi nei finansiškai, nei metodiškai. Mokyklos yra nesuinteresuotos priimti tokius vaikus, nes jie didina darbo krūvį mokytojams, trūksta mokytojų padėjėjų. Dėl to autistiškų vaikų dalis stumiami į namų ugdymą - taip jie vietoje įtraukties dar labiau atskiriami nuo visuomenės.
Sveikatos apsaugos specialistai taip pat negeba užtikrinti vaikų su įvairiapusiais raidos sutrikimais poreikių. Kita problema - bendra visuomenės netolerancija autistiškiems vaikams, sukelianti diskriminaciją mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose. Tai iliustruoja 2018 m. pasirodę straipsniai apie diskriminacijos atvejus mokyklose, kai sveikų vaikų tėvai, mokytojai, mokyklų administracija diskriminuoja autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus.
Ateities perspektyvos ir mokslas
Kol kas mokslas jokio specifinio gydymo ar prevencijos autizmui nėra suradęs. Net nežinomos autizmą sukeliančios priežastys ar autizmo vystymosi mechanizmai. Deja, vyraujanti tendencija moksle ir sveikatos priežiūroje - orientacija į senstančios visuomenės problemas bei taip vadinamas civilizacijos ligas. Šioms problemoms spręsti išleidžiama daugiausiai pinigų, todėl autizmo tema dar nėra pakankamai aktuali ar komerciškai patraukli nei mokslo institucijoms, nei farmacijos ar medicinos technologijų kompanijoms.
Visuomenė turi ruoštis tam, kad autizmas taps pagrindiniu lėtiniu vaikų sutrikimu, sąlygos didžiausią dalį vaikų neįgalumo. Suvokus problemos mastą, reikia suprasti bent esminius autizmo sutrikimą turinčių vaikų skirtumus nuo neurotipinių vaikų, gebėti atitinkamai formuoti autistiškų vaikų integravimo į švietimo sistemą bei visuomenę priemones. Lietuvoje efektyviai veikiančios sistemos, galinčios padėti tokiems vaikams ir įtraukti juos į ugdymo sistemą, nėra ir nėra sisteminės politikos, kuri apjungtų sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos sistemų pastangas padėti autistiškiems vaikus auginančioms šeimoms. Tai labai neigiamai veikia tiek autistiškų vaikų įtraukties į visuomenę galimybes, tiek juos auginančių šeimų gyvenimo kokybę.
Daugiau nei autizmo diagnozė: vaiko matymas prieš jam priskiriant etiketę | Dr. John Gaitanis
Praktiniai patarimai tėvams ir visuomenei
- Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės; ankstyva diagnostika suteikia galimybes pradėti intervencijas kuo anksčiau.
- Mokyti vaiką bendrauti - skatinti pamėgdžioti, kurti bendrus žaidimus, prisitaikyti prie vaiko motyvų.
- Jeigu vaikas nekalba, suteikti alternatyvias komunikacijos priemones - paveikslėlius, programėles.
- Visuomenei - didinti žinias apie autizmą, mažinti stereotipus ir diskriminaciją, remti įtraukties iniciatyvas.
- Valstybės lygmeniu - kurti sistemines politikos priemones, apjungiančias sveikatos, švietimo ir socialines paslaugas.
Santrauka apie statistinius rodiklius (lentelė)
| Metai / Šaltinis | Pasaulinis dažnis | Lietuvos duomenys |
|---|---|---|
| 2013-2017 (Higienos institutas) | 1 iš 68 - 1 iš 59 (skirtingi šaltiniai) | Naujai nustatytų atvejų per metus virš 500; 2017 m. virš 1700 diagnozuotų vaikų |
| 2018-2020 (JAV duomenys) | 2016 - 1 iš 54; 2018 - 1 iš 44; 2020 - 1 iš 36 | Manoma, kad realiai 5-8 tūkst. vaikų iki 17 m.; prognozė - apie 10 tūkst. artimiausiems 5-10 m. |