Psichikos negalia yra sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą ir kasdienę asmens veiklą. Ši negalios rūšis nėra akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi, kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti.
Kas yra psichikos negalia ir kaip ji skiriasi nuo sutrikimo
Psichikos sveikatos sutrikimai žymi laiko tarpą, kai pasikeičia mūsų mąstymas, emocijos ir elgesys, sutrinka gebėjimas atlikti įprastas užduotis, patiriama emocinė kančia. Psichiatrinės diagnozės, pavyzdžiui, depresija, valgymo sutrikimai, bipolinis afektinis sutrikimas, šizofrenija ir kiti, padeda specialistams suprasti psichikos sveikatos sutrikimus.
Tai, jog žmogus turi sutrikimą, nereiškia, jog jis turi ir negalią. Pavyzdžiui, lengvesnė autizmo forma nebūtų priskirta prie negalios, o sunki depresija, kai žmogus susiduria su sunkumais net atsikelti iš lovos, kankina suicidinės mintys, jau gali būti laikoma negalia.
Pagrindinės psichikos negalios atsiradimo priežastys
- Genetiniai faktoriai ir paveldimumas: kai kurie sutrikimai turi stiprų genetinį komponentą.
- Aplinkos veiksniai nėštumo metu: infekcijos, psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus raidą.
- Gimdymo traumos ir priešlaikinis gimdymas: traumos gimimo metu ir ankstyvas gimdymas gali lemti ilgalaikius pokyčius.
- Smegenų pažeidimai ir organinės priežastys: traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar kitos sveikatos problemos, kurios paveikia smegenis.
- Psichoaktivios medžiagos ir priklausomybės: ilgalaikis narkotikų ar alkoholio vartojimas veikia smegenų cheminę pusiausvyrą.
- Stresas ir socialiniai veiksniai: ilgalaikis stresas, socialinė izoliacija ir pandemijos padariniai gali paskatinti nerimo ir depresijos atvejų skaičiaus augimą.
Biologiniai mechanizmai
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją ir nerimą sukelia cheminių medžiagų, perduodančių informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas: serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų neurotransmiterių tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Psichikos sutrikimai dažnai susiję su centrinės nervų sistemos disfunkcija, kuri apima smegenis ir nugaros smegenis.
Psichikos sutrikimų tipai ir kaip jie gali tapti negalia
Psichikos sutrikimai skirstomi pagal tipus: nuotaikos, nerimo, asmenybės ir į psichozinius sutrikimus. Dažniausiai aptariami: depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija, autizmo spektro sutrikimai, ADHD, nerimo sutrikimai ir organiniai psichikos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo įtaka kompensacijai
| Sutrikimas | Kada gali būti pripažinta negalia | Pagrindiniai požymiai |
|---|---|---|
| Depresija | Sunki, kai trukdo kasdieniam funkcionavimui arba yra suicidinės mintys | Energetikos stoka, prarastas susidomėjimas, miego ir apetito pokyčiai, kaltės jausmas |
| Autizmo spektro sutrikimai | Priklauso nuo tipo ir sunkumo; lengvesnės formos gali nebūti laikomos negalia | Socialinio bendravimo ir elgesio sutrikimai, pasikartojantys judesiai |
| Šizofrenija | Gali sukelti psichosocialinę negalią, jei sutrikdo gebėjimą funkcionuoti | Haliucinacijos, kliedesiai, socialinė izoliacija |
| ADHD | Dažniausiai vaikystėje išryškėja; suaugusiesiems gali trukdyti darbui ir santykiams | Per didelis aktyvumas, nedėmesingumas, impulsyvumas |
Diagnostika ir gydymas
Svarbiausia apsilankyti pas psichiatrą, nes tai yra jo kompetencija diagnozuoti tokius sutrikimus. Dažnai jam padeda psichologas, kuris gali atlikti tam tikrus vertinimus, pavyzdžiui, kognityvinių funkcijų ar asmenybės bruožų.
Diagnostika paprastai apima išsamią medicininę istoriją, psichologinius vertinimus ir dažnai laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas organines priežastis. Jei gydymas pradedamas laiku, šios ligos išgydomos, pritaikius vaistus žmonės gali gyventi įprastą gyvenimą.
Gydymo metodai
- Medikamentinis gydymas: antidepresantai, antipsichoziniai vaistai, psichostimuliatoriai (ADHD) ir kitos psichotropinės priemonės.
- Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminės ir kitos terapijos formos.
- Instrumentinės terapijos: šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas.
- Psichosocialinės priemonės: paramos grupės, darbinė integracija, psichoedukacija šeimai.
Rizikos požymiai, kuriuos verta pastebėti šeimoje
Svarbu pastebėti, jei šeimos narys elgiasi šiek tiek neįprastai, pavyzdžiui, praranda norą atlikti veiklas, kurios jam anksčiau teikė malonumą. Jis nebesidomi hobiais, atsiskiria nuo artimųjų, draugų. Gali atsirasti nemiga, kisti apetitas, kristi svoris. Jei kalbame ir apie kitus sutrikimus, galime pastebėti rizikingą elgesį, stiprius nuotaikų šuolius.
Dažnas su psichikos sveikatos problemomis susidūręs galvoja: „Psichologo man nereikia, o psichiatro bijau“. Baimė apsilankyti pas psichiatrą ar psichologą suprantama, nes kalbame apie asmeninius dalykus, kurie mums yra jautrūs. Bet svarbu žengti šį, pirmą, žingsnį. Svarbus čia ir šeimos palaikymas.
Pagalba krizių atveju ir paslaugos
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g.). Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Autizmo vadovas
Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą.
Socialiniai aspektai: stigma, kalba ir integracija
Kaip visuomenė, turime stereotipų, gajų nusistatymų ir stigmų. Vienos jų gal ir turi kokį nors pagrindą, kitos gi grįstos „tradicija“, giliai įsišaknijusia baime ar tiesiog nežinojimu. Su stigma gali susidurti ir šeima, ir pats žmogus, turintis psichikos negalią. Tai gali pasireikšti ir baime apie ją papasakoti kitiems.
Tai susiję su mitu, jog tokie žmonės yra nenuspėjami ir agresyvūs. Turbūt tai susiję su tuo, jog bijome to, ko nežinome. Seniau tokie sutrikimai nebuvo taip dažnai diagnozuojami, mažiau suprantami.
Kalbos gairės ir pagarba
Vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos tikslų - skatinti pagarbą asmenų su negalia prigimtinam orumui. Pagarbi kalba ir bendravimas yra neatsiejama asmens orumo prielaida. Gairėse pateikiamos rekomendacijos paremtos JT Konvencijoje naudojamu „Pirmiausia - žmogus“ kalbos standartu ir adaptuotos atsižvelgus į Lietuvos specifiką.
Rekomenduojama vengti mažybinių ir eufemizmų, nepriimtinų ar žeminančių sąvokų, o taip pat neklijuoti etikečių ir neminėti asmens negalios, kai tai nėra aktualu. Vadovaujantis principu „pirmiausia - žmogus“, akcentuojama pats asmuo, o ne jo negalia.
Taip pat skaitykite: Darbo stažo ir pajamų įtaka pensijos skaičiavimui
Pagalba šeimai ir artimiesiems
Pirmiausia, jei šeimoje žmogus turi tokią negalią, reikia kuo daugiau apie ją sužinoti. Juk labiausiai bijome to, ko nesuprantame ar negalime paaiškinti. Svarbu skirti laiko artimojo būklei suprasti. Susipažinus, kitas žingsnis pasistengti priimti situaciją tokią, kokia ji yra.
Terminas „gedėjimas“ pavartotas ne veltui. Tai - tarsi gedulas žmogaus, kurį pažinojome. Reikia atsisveikinti su artimuoju, nors jis ir gyvas, galbūt net bendraujantis. Bet kartu netenkama žmogaus, su kuriuo buvome tokie artimi. Svarbu paminėti, jog pagalba yra teikiama ir žmogui, ir artimiesiems.
Kai turime tokį žmogų šeimoje, dažnai galime jausti didelę naštą, stresą, perdegimo simptomus, jausti bejėgiai, irzlūs, pikti, nerimastingi. Vis dėlto vidinio perdegimo reikėtų vengti. Yra įvairių terapinių grupių, kurios teikia pagalbą psichikos negalią turinčių žmonių artimiesiems. Svarbu būti atviram su šeimos nariais. Konfliktai šeimoje gali paaštrinti situacijas.
Pozityvūs aspektai ir atsparumas
Iš visų neigiamų situacijų galime daug išmokti, pasisemti stiprybės. Nedrįsčiau sakyti, jog psichikos sutrikimai gali būti malonūs, bet bandant ką nors teigiamo įžvelgti, kai kurie žmonės su tam tikromis savybėmis gali atrasti pranašumų tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, Aspergerio sindromu sergantys asmenys gali turėti specifinių gebėjimų, kurie jiems palankūs tam tikrose veiklose; vis dėlto vėl svarbu atskirti, ar kalbame apie negalią, ar apie sutrikimą.
Prevencija, edukacija ir integracija
Šiais laikais didėjant informacijos kiekiui, požiūris į žmones su psichikos sutrikimais keičiasi. Tačiau informacijos vis tiek nėra pakankamai, todėl visuomenės baimė kyla iš šių sutrikimų nesupratimo. Kai žmonių su šiais sutrikimais atsiranda artimoje aplinkoje, nuostatos keičiasi greičiau.
Psichiatrė Vilija Navickienė pabrėžia, kad pirmiausia turėtų daugėti informacijos šia tema, kad būtų organizuojami ar lengviau prieinami mokymai tiems žmonėms, kurie su tuo susiduria šeimoje, darbe ir pan. Manau, kad pats mūsų mąstymas turi keistis, turime auginti toleranciją žmonių su šiomis negaliomis atžvilgiu.
Praktiniai patarimai, ką daryti pastebėjus simptomus
- Pastebėjus elgesio ar emocinius pokyčius šeimos naryje, laiku kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
- Palaikyti atvirą ir nevertinantį pokalbį su artimuoju, skirti laiko jo būklei suprasti.
- Ieškoti informacijų, psichoedukacijos šaltinių ir terapinių grupių artimiesiems.
- Neignoruoti savižudiškų minčių ar labai sunkių simptomų - kreiptis skubios pagalbos pas specialistus ar krizių centrus.
- Gerbti asmens pasirinkimus, vartoti pagarbią kalbą ir vengti etikečių klijavimo.
Psichikos negalia gali atsirasti dėl įvairių ir dažnai kompleksinių priežasčių: biologinių, genetiškų, socialinių ir aplinkos veiksnių. Svarbiausia - laiku pastebėti požymius, kreiptis pagalbos į specialistus ir teikti paramą tiek asmeniui, tiek jo artimiesiems.
tags: #kas #itakoja #psichikos #negalios #atsiradima