Kūno temperatūra - tai kūno šilumos bei medžiagų apykaitos aktyvumo balanso skaitinė išraiška. Temperatūros matavimas slaugytojams yra įprastinė procedūra.
Jos pagalba galima nustatyti infekciją, pažeidimą, šoką, ovuliaciją, reakciją į medikamentus ar medicinines procedūras. Dėka smegenyse hipotalame (pagumburyje) esančio termoreguliacijos centro žmogaus temperatūra yra gana stabili ir nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Šis termoreguliacijos centras reaguoja į žmogaus kraujo temperatūrą.
Nukritus kūno temperatūrai žemiau normos, šis centras nerviniais impulsais verčia odos kraujagysles susitraukti. Tuomet oda pašiurpsta, pasišiaušia odos plaukai ir taip prie odos sulaikomas izoliuojantis oro sluoksnis. Taupoma šiluma.
Pakilus kūno temperatūrai aukščiau už normalią, termoreguliacijos centras priverčia odos kraujagysles išsiplėsti, tuomet daugiau šilumos išskiriama į aplinką. Be to, suaktyvinamos prakaito liaukos, prakaitavimas taip pat sumažina temperatūrą.
Jos gali būti labai skirtingos. Kūno temperatūra priklauso nuo lyties, amžiaus bei aplinkos poveikio. Paprastai moterų kūno temperatūra yra aukštesnė nei vyrų, o ypač ovuliacijos, nėštumo metu dėl didesnio progesterono kiekio.
Taip pat skaitykite: Slaugos intervencijos esant karščiavimui po operacijos
Vyresnio amžiaus žmonių temperatūra paprastai yra žemesnė nei kūdikių. Kūnas gali pakęsti trumpalaikius hipotermijos ar hipertermijos periodus, tačiau ilgesni ekstremalūs kūno temperatūros pokyčiai gali sukelti sisteminius audinių bei organų pažeidimus ir baigtis mirtimi.
Jei žmogui yra hipotermija, jo kūnas bandys pagaminti šilumą drebėdamas. Hipotermija prasideda nukritus kūno temperatūrai ties 35°C padala, o pasiekus 32,7°C, žmogus netenka sąmonės. Nukritus kūno temepratūrai žemiau 35°C, visada reikalinga skubi medicininė pagalba.
Pakilusi kūno temperatūra iki 45,5°C yra laikoma nesuderinama su gyvybe. Vaikams iki 6 metų temperatūros pakilimas virš 38°C, gali sukelti traukulius. Karščiavimas yra organizmo prisitaikomoji reakcija, apsauganti organizmą nuo žalojančių veiksnių.
Neseniai atliktos studijos atskleidė, jog prasidėjus karščiavimui suaktyvinama imuninė sistema, padidėja leukocitų bei interferono baltymų gamyba. Karščiuojant kraujyje sumažėja geležies, cinko, vario jonų, o tai neigiamai veikia bakterijų augimą.
Aukšta temperatūra sukeldama lizosomų destrukciją, o tuo pačiu ir ląstelių, stabdo virusų replikaciją. Karščiuojant padidėja širdies susitraukimų dažnis. Temperatūrai padidėjus 1oC, pulsas padažnėja 10-15 tvinksnių per minutę.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Dėl padidėjusio prakaitavimo ir vandens netekimo, sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, padidėja kraujo hematokrito vertė. Karštesnis kraujas, rūgštūs medžiagų apykaitos produktai ir padidėjęs CO2 kiekis audiniuose veikia kvėpavimo centrą.
Dėl simpatinės nervų sistemos padidėjusio tonuso karščiuojant, mažėja seilių, virškinimo sulčių ir tulžies sekrecija, sutrinka žarnyno motorika ir maisto medžiagų rezorbcija, ligonis netenka apetito. Sumažėjus seilių sekrecijai, džiūva burna, atsiranda apnašų, nemalonus skonis ir kvapas burnoje.
Užsitęsęs karščiavimas gali sutrikdyti inkstų funkciją.
Papildomai šilumos pasigamina judant skeleto raumenims, o jei nepakanka - prasideda refleksinis raumenų judėjimas, t.y. drebėjimas, kurio metu keturis kartus padidėja šilumos išsiskyrimas.
Seni žmonės mažiau fiziškai aktyvūs, mažiau valgo, sumažėjęs gebėjimas išskirti kūno t°, sumažėjęs periferinių kraujagyslių susitraukimas ir išsiplėtimas, todėl vyresnių žmonių termoreguliacija nėra tokia veiksminga.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Seni žmonės labai jautrūs karščiui ir šalčiui.
Aukščiausia kūno t° yra vakare apie 17-20 val., o žemiausia - anksti ryte 3- 5 val.
Gausiai prakaituojant, organizmas netenka daug skysčių bei mineralų ir gana greitai gali pradėti vystytis dehidratacija ( skysčių netekimas).
Mažiems vaikams gali prasidėti traukuliai. Karščiuojant gali pradėti smarkiai skaudėti galvą, akis, raumenis, atsiranda didelis jautrumas šviesai.
Karščiuojant padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas. Karščiavimui būdinga šalčio ir karščio bangos. Priklausomai nuo karščiavimo priežasties, kūno temperatūra gali svyruoti.
Dažniausiai kūno tº matuojama 2 kartus dienoje ( ryte ir vakare), tačiau, kuo pacientas labiau karščiuoja, tuo dažniau turi būti vertinama jo kūno temperatūra.
Kūno tº būtina reguliariai ir tiksliai žymėti temperatūros lape (žymima mėlyna spalva).
Karščiuojantis turi būti patalpintas į vėsią patalpą. Būtina palaikyti gerą oro ventiliaciją - reguliariai vėdinti. Tai didina kūno galimybes greičiau išskirti šilumą.
Pacientui karščiuojant, būtina apriboti judėjimą. Labai karščiuojantiems skiriamas gulimas režimas. Pacientą reikia lengvai apkloti, galima naudoti drėgnas paklodes.
Dėl didelio prakaitavimo, pacientui reikia gerai prižiūrėti odą, burnos ertmę, dažnai keisti baltinius, patalynę. Karščiuojant daugelis pacientų kvėpuoja per burną, todėl lūpos gali džiūti, sutrūkinėti.
Kad taip neatsitiktų, slaugytojas turi paciento lūpas drėkinti, patepti vazelinu. Kuo pacientas labiau karščiuoja, tuo turi mažesnį apetitą. Sekti šalinimo funkciją. Pacientui gręsiapotencialus vidurių užkietėjimas, sunkiems ligoniams būtina sekti šlapimo kiekį.
Kūno temperatūros kritimo metu labai padidėja šilumos atidavimas. Iš lėto - lizės būdu. atsiranda lūpų cianozė ( melsvumas), Tokį pacientą būtina atidžiai slaugyti, sekti gyvybines organizmo funkcijas.
tai dažniausias kūno tmperatūros kritimo būdas,
Temperatūros Matavimo Būdai
Karščiuojantiems pacientams temperatūra matuojama kas dvi valandas, o jeigu reikia ir dažniau. stikliniu termometru. Jų išskiriamos dvi rūšys - gyvsidabrio ir Galinstano. Šiuo metu gyvsidabrio termometrų rinkoje nebėra dėl jų toksiškumo, tačiau buityje jie vis dar naudojami, nes gana tiksliai išmatuoja temperatūrą. Vertėtų nepamiršti, jog sudužus termometrui, gyvsidabris virsta bekvapėmis toksiškomis dujomis, kurios įkvėptos gali sukelti negrįžtamų pakitimų centrinei nervų sistemai, kepenims bei inkstams. Priešingai nei gyvsidabrio termometras, Galinstano termometras yra visiškai saugus.
Jo sudėtyje esantys skystieji metalai - galis, indis, alavas yra visiškai netoksiški ir nepavojingi žmogaus sveikatai net ir sudužus termometrui. Elektroninis termometras yra nedidelis, plastikinis, su langeliu, rodančiu temperatūrą. Prieš naudojimą būtina perskaityti instrukciją, nes įvairių gamintojų naudojimas gali šiek tiek skirtis. Šiuo termometru temperatūra gali būti matuojama pažastyje, burnoje, tiesiojoje žarnoje.
Infraraudonųjų spindulių termometrais temperatūra gali būti matuojama ausies kanale arba nesiliečiant prie kūno per atstumą priklausomai nuo termometro tipo. Skystųjų kristalų termometrai - tai juostelės dedamos prie paciento kaktos. Šių termometrų sudėtyje yra skystųjų kristalų bei cheminių medžiagų, kurios reaguodamos į kūno šilumą keičia spalvas.
Kūno temperatūros matavimo būdai:
- Oralinis (burnos ertmėje)
- Ausyje
- Rectum (tiesiojoje žarnoje)
- Pažastyje
- Bekontaktis (ant kaktos)
KENTIX SmartXcan - bekontaktis kūno temperatūros matuoklis | Altas IT
Slaugos Veiksmai Karščiuojant
Kai pacientas karščiuoja, slaugytojų pagrindinis tikslas - kiek įmanoma labiau atvėsinti pacientą, tačiau nesukelti šilumos gamybos. Pirmiausia būtina palatoje palaikyti vėsią temperatūrą bei gerą oro cirkuliaciją.
Pacientas turėtų vilkėti kuo lengvesniais, natūralaus pluošto rūbais, lengvai apkloti. Galima kūną apšluostyti drėgnu skudurėliu, suvilgytu kūno temperatūros vandeniu. Jokiu būdu negalima šios procedūros atlikti šaltu vandeniu, nes pacientui tai bus nemalonu, o be to, gali prasidėti raumenų drebulys, kurio metu prasidės šilumos gamyba ir temperatūra kils dar labiau.
Stambiųjų arterijų vietose ( pažastyse, kirkšnyse ) galima išdėlioti ledo pakelius, įvyniotus į puspaklodes, kad vietinis šalčio poveikis nebūtų odai per stiprus. Šis metodas labiau tinka ramiai gulintiems pacientams.
Gana efektyvus būdas yra kūno vėsinimas drėgnomis paklodėmis, jos taip pat sudrėkinamos kūno temperatūros vandeniu ir užklojamos ant paciento. Kuo drėgnesnis yra žmogus, tuo šiluma atiduodama greičiau. Paprastai jei karščiuojama virš 38° C, gydytojas paskiria karštį mažinančių vaistų - antipiretikų.
Jie tiesiogiai veikia galvos smegenų pagumbarį ir slopina prostaglandinų sintezę. Karščiuojantys pacientai gausiai prakaituoja, todėl svarbu gerai prižiūrėti jų odą bei dažnai keisti drabužius, patalynę. Jei paciento būklė leidžia kelis kartus dienoje patariama odą apšluostyti drėgnu skudurėliu.
Karščiavimo metu padažnėja pacientų kvėpavimas, dažnai kvėpuojama per burną, todėl džiūsta burnos gleivinė, lūpos, ant liežuvio susidaro apnašų, sutrūkinėja lūpų kampučiai, gali prisidėti ir herpes virusas. Tad būtina burnos gleivinę nuolat drėkinti, o lūpas tepti vazelinu ar aliejumi. Liežuvio apnašas valyti dantų šepetėliu ar specialiu liežuvio valikliu.
Kūno temperatūrai pakilus vienu laipsniu aukščiau normos, medžiagų apykaita paspartėja 10-14 proc. Karščiuojantys pacientai dažnai neturi apetito dėl prastos savijautos, todėl jie turėtų valgyti dažnai nedidelėmis porcijomis.
Tinka vištiena, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis, riešutai, sėklos, pupelės. Šie produktai turi daug baltymų bei vitaminų B6, B12, cinko ir seleno, o tai stiprina imuninę sistemą. Galima vartoti citrusinių vaisių - apelsinų, citrinų, greipfruktų arba gerti jų sultis, jie turi priešuždegiminių medžiagų.
Be to, nereiktų pamiršti vištienos buljono, kuris taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Per parą pacientas turėtų išgerti 2,5 - 3 l skysčių. Dėl sumažėjusio judrumo, skysčių netekimo, gali užkietėti viduriai.
Hipotermija: Laipsniai ir Slauga
Hipotermijos laipsniai:
- Lengva hipotermija
- Vidutinė hipotermija
- Sunki hipotermija
Slaugos veiksmai esant vidutinei ir sunkiai hipotermijai - išnešti ligonį iš šaltos vietos.
Karščiavimo tipai:
- Kūno temperatūros kilimas
- Kūno temperatūros kritimas
- Krizės būdas
- Lizės būdas
- Smarkus karščiavimas hiperpireksija
Veiksniai įtakojantys kūno temperatūrą:
- Amžius
- Paros laikas
- Paros temperatūros dinamika
- Fizinis aktyvumas
Kylant kūno tº žmogus gali jausti, kad karščiuoja. Ištikus šiluminiam smūgiui, būtina nedelsiant suteikti pagalbą.
Išorinės hipotermijos priežastys gali būti įvairios, todėl svarbu jas nustatyti ir pašalinti.
tags: #karsciavimas #slaugos #veiksmai