Slaugos Diagnozės: Karščiavimas Po Operacijos

Infekcija yra pagrindinė trečdalio vyresnių nei 65 metų asmenų mirties priežasčių. Infekcija daro reikšmingą įtaką pagyvenusių žmonių sergamumui ir sunkina pagrindines ligas. Įvairūs biologiniai, kultūriniai ir visuomenės veiksniai lemia didesnį vyresnio amžiaus žmonių imlumą infekcijoms ir prastesnes išeitis jomis užsikrėtus. Šie veiksniai taip pat gali pakeisti infekcinių sindromų pasireiškimą ir tinkamos gydymo taktikos parinkimą vyresnio amžiaus žmonėms.

Infekcijų riziką didinantys veiksniai

Pagrindiniai kiekybiniai ir kokybiniai imuninio atsako pakitimai, atsirandantys žmogui senstant, vadinami imunine senatve. Dažniausi su amžiumi susiję pokyčiai, mažinantys apsaugą nuo infekcijos vyresnio amžiaus pacientams, yra:

• natūralių barjerų, tokių kaip oda, plaučiai ir virškinimo traktas, kitos gleivinės, pokyčiai, lengvinantys patoge­ninių organizmų invaziją;
• ląstelinio ir humoralinio imuniteto pokyčiai, įskaitant sumažėjusią specifinių ląstelių populiaciją, imuninių ląstelių gebos proliferuoti praradimą, specifinių cito­kinų (pvz., interleukino 2) gamybos sumažėjimą, le­mia palankesnes sąlygas gyvuoti ląsteliniams patoge­nams;
• sutrikusi imunoglobulinų gamyba ir sutrikęs antikūnų atsako specifiškumas, susijęs su sumažėjusiu naiviųjų B limfocitų kiekiu;
• imuninės sistemos funkcija taip pat pažeidžiama su am­žiumi didėjant sergamumui.

Susilpnėjęs imunitetas la­biau koreliuoja su individo ligotumu nei chronologiniu amžiumi. Vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinė­mis ligomis (pvz., cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga arba širdies nepakankamumas), yra labiau linkę sirgti infekcinėmis ligomis ir pasižymi prastesniu atsaku į vakcinaciją nei tie, kurie neturi sveikatos pro­blemų.

Išsivysčiusiose šalyse infekcijos pavojus dar labiau di­dėja vyresnio amžiaus asmenims, gyvenantiems socialinėse institucijose, kaip antai senelių namai, globos įstaigos, die­nos centrai ir pan. Institucionalizacija yra pagrindinis rizi­kos veiksnys ne tik susirgti infekcine liga, bet ir užsikrėsti antibiotikams atspariais organizmais.

Meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA), vankomicinui atsparūs en­terokokai (VRE), fluorochinolonui atsparus Streptococcus pneumoniae ir multirezistentiškos gramneigiamos bakteri­jos dažniau sukelia infekcijas vyresnio amžiaus pacientams, gyvenantiems institucijose nei visuomenėje. Pacien­tams, turintiems bet kurios rūšies implantų, ypač didelė ri­zika susirgti infekcinėmis ligomis. Slaugos namų aplinkoje atsparumas antibiotikams didėja, nes šių įstaigų pacientai yra ypač nusilpę, gyventojai turi glaudų ryšį tar­pusavyje, o antibiotikai yra skiriami nuolat ir be pertraukų.

Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai

Kanadoje atliktu tyrimu nustatyta, kad 8-17 proc. slaugos namų gyventojų vartojo antibiotikus visada, 50-70 proc. buvo vartoję antibiotikų bent 1 kartą per metus, 22-89 proc. antibiotikų vartojimo atvejų buvo nepagrįsti. Be to, 2 metus trukusiame ir 110 tūkst. Kanados slau­gos namų gyventojų įtraukusiame tyrime nustatyta, kad vy­resnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems patalpose, kurio­se dažnai vartojami antibiotikai, buvo didesnė rizika patirti antibiotikų daromą žalą, nepaisant to, ar jie patys neseniai gavo antibiotikų ar ne.

Pagrindiniai atsakingo antibiotikų vartojimo strategijos žingsniai apima asimptominės bakteriurijos gydymo ven­gimą, ypač laikant antibiotikus intervencija, kurios gali­ma išvengti, ir dėmesio sutelkimą į trumpiausią veiksmin­gą konkretaus sindromo, pavyzdžiui, pneumonijos, gydy­mo trukmę.

Bendrieji infekcijų diagnozavimo ir gydymo klausimai

Ligos pasireiškimas ir prognostiniai rodikliai

Daugelį šimtmečių žinoma, kad vyresnio amžiaus žmo­nėms sunkios infekcinės ligos gali neturėti tipiškų požy­mių ar simptomų. Karščiavimas, pagrindinis visų infekcijų bruožas, nepasireiškia 30-50 proc. silpnų vyres­nio amžiaus žmonių, net sunkių infekcijų, tokių kaip plau­čių uždegimas ar endokarditas, metu. Susilpnėjęs febrilinis atsakas pasireiškia dėl kelių sistemų, atsakingų už termoreguliaciją, amžinių pakitimų - drebulys, vazokons­trikcija, pagumburio reguliacija ir rudojo riebalinio audinio termogenezė; visos šios funkcijos sutrinka sulaukus vyres­nio amžiaus.

Pagyvenusių žmonių bazinė kūno tempe­ratūra dažnai yra sumažėjusi. Moterų, sulaukusių me­nopauzės, bazinė kūno temperatūra yra mažesnė nei priešmenopauzę. Demencija, priklausomybė nuo kitų žmonių, mažas kūno masės indeksas (<20 kg/m2) taip pat gali su­mažinti bazinę kūno temperatūrą. Kadangi vyres­niems žmonėms infekcijos požymiai dažnai pasireiškia netipiškai, o bazinė kūno temperatūra yra mažesnė, jos pakilimas nuo pradinio lygmens tampa svarbus infekci­jos rodiklis.

Be to, infekcijos vyresnio amžiaus žmonėms gali būti susijusios su nespecifiškai suprastėjusiu funkciniu statusu, pavyzdžiui, padidėjęs sumišimas, padažnėję kritimai, ape­tito praradimas. Dėl konkrečių infekcijos simptomų stokos šie funkciniai pokyčiai dažniausiai skatina atlikti diagnos­tinius tyrimus, kas vėliau lemia antibiotikų paskyrimą. Kognityvinių funkcijų sutrikimai taip pat gali būti laikomi netipiniu infekcijų pasireiškimu vyresnio amžiaus žmonėms.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Gydytojai turi susieti tokius simptomus ir atlikti diagnostinius tyrimus, pavyzdžiui, laboratorinius ir radiologinius, pažin­tinių funkcijų sutrikimų turintiems pacientams. Dėl dažnų netipiškų infekcijos išraiškų senjorams susi­domėta biologiniais žymenimis, tokiais kaip C reaktyvusis baltymas ir prokalcitoninas, kurie padeda nustatyti infek­ciją. Deja, plačių normos ribų varijavimas kelia abejonių dėl šių tyrimų jautrumo ir specifiškumo. Vadinasi, jie nedaug prisideda priimant klinikinį sprendimą.

Karščiavimo apibrėžimas

Didesnė nei 38 °C rodo galimą sunkią infekciją, o hipo­termija, palyginti su bazine kūno temperatūra, gali reikšti ne tik sunkią infekcinę ligą, bet ir sepsį. Kadangi sen­jorų temperatūrinis atsakas į infekciją yra pakitęs, pasiūly­ti kriterijai, padedantys nustatyti karščiavimą.

Turi tikti vienas iš šių kriterijų:

• kartą pamatuota >37,8 °C oralinė temperatūra;
• nuolatinė ≥37,2 °C oralinė ar timpaninė temperatūra;
• ≥37,5 °C rektalinė temperatūra;
• ≥1,1 °C bazinės temperatūros pakilimas.

Antibiotikų skyrimas

Įvairių vaistų pasiskirstymas, metabolizmas ir ekskreci­ja pasikeičia su amžiumi. Iš visų farmakokinetikos pa­kitimų senyvo amžiaus žmonėms svarbiausias yra glome­rulų filtracijos greičio (GFG) sumažėjimas. NHANES III tyrimo ataskaitoje rašoma, kad 38 proc. 70 metų ir vyres­nių asmenų, kurie nesirgo hipertenzija ar cukriniu diabetu, GFG buvo mažesnis nei 60 ml/min./1,73 m2, palyginti su 0,7 proc. 20 ir 39 metų asmenų grupėje.

Paprasta taisyklė, t. y. pradėti mažomis dozėmis ir gydyti lėtai, yra tinkamas įvairių vaistų dozavimo seny­viems pacientams metodas, bet ne antibiotikų. Tam tikros antimikrobinės medžiagos, pavyzdžiui, fluorochinolonai, kurių veikimas priklauso nuo koncentracijos, geriausiai veikia, kai vaisto koncentracija smarkiai viršija minimalią inhibuojamąją koncentraciją. Tai ypač svarbu vyresniems pacientams, norint pasiekti gerų gydymo rezultatų.

Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje

Be to, jautrumas penicilinui, amoksicilinui ir kitiems beta laktaminiams antibiotikams grindžiamas pagal vaistų kon­centracijos serume viršutinį rekomenduojamą lygį. Taigi labai svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga sunkia infekcija, būtų paskirta maksimali toleruojama ir saugi pirmoji antibiotiko dozė, vėliau koncentraciją palai­kant terapiniame intervale. Kai įmanoma, vaistų koncentracijos turėtų būti stebimos, siekiant išvengti toksinio poveikio arba per mažos terapi­nės dozės. Tai ypač svarbu kalbant apie antibiotikus, nes jų terapinis intervalas yra siauras (pvz., aminoglikozidai, kai būtina atkreipti dėmesį į sumažėjusį GFG).

Paskirtų vaistų vartojimas gali būti ribotas dėl dauge­lio veiksnių, kurie labiau yra paplitę tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tai suprastėjusi pažintinė funkcija, sutrikusi klau­sa ar regėjimas, polifarmacija, nepageidaujamas vaistų po­veikis ir pan. Esant daugumai įprastinių infekcijų, pradinio antibioti­ko pasirinkimas nesiskiria nuo parinkimo jaunesniems li­goniams.

Tačiau ypatingas dėmesys turi būti skirtas įvairių implantų turintiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gy­vena įstaigose, kuriose yra paplitę daugiarezistentiški mi­kroorganizmai. Be to, platesnio spektro antibiotikų skirti tikslinga sunkiai sergantiems senjorams, kuriems įta­riamas sepsis, sunkus plaučių uždegimas ar kitos gyvybei grėsmingos infekcinės ligos, nes rezultatai (mirtingumas, gydymo Intensyviosios terapijos skyriuje trukmė) pagerė­ja, kai antibiotikas yra veiksmingas prieš infekcijos sukė­lėją.

Be to, vyresnio amžiaus asmenys labiau yra lin­kę sirgti keleto šaltinių sukeltomis infekcijomis (pvz., uro­genitalinės sistemos arba virškinimo trakto šalia kvėpavi­mo takų arba odos infekcijos). Taigi kol nustatomi infek­ciją sukėlę mikroorganizmai, antibiotikų veikimo spektras turi būti platus.

Kita vertus, vartojant pernelyg plataus spektro antibio­tikus, susidaro atsparumas jiems ir potencialiai didinama Clostridium difficile infekcijos rizika. Dėl šios priežasties ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja plataus spektro antibiotikus skirti 48 val., kol bus gauti pasėlių at­sakymai, ir toliau keisti gydymą pagal jų rezultatus siau­resnio spektro antibiotikais. Greitas antibiotikų paskyrimas gali būti ypač svarbus senjorų gydymo rezultatams. Vyresnio amžiaus suaugusiųjų tyrimai rodo, kad pradėjus gydyti pneumoniją vėliau nei per 8 val. po patekimo į ligoninę, didėja mirštamumo rizika.

Antibiotikų sąveika su kitais vaistais

Antibiotikai sąveikauja su daugeliu vaistų, dažnai išra­šomų vyresnio amžiaus žmonėms, ypač su tais, kurių siau­ras terapinis spektras (pvz., su digoksinu, varfarinu, geria­maisiais preparatais cukriniam diabetui gydyti, teofilinu, antacidiniais vaistais ir H2 receptorių antagonistais, lipidų kiekį mažinančiais preparatais, lipofiliniais beta adrenoblo­katoriais, nedihidropiridiniais kalcio kanalų blokatoriais). Kuria linkme sąveika pakeis vaistų veikimą, prognozuoti sunku.

Sąveika net gali būti bifazė, pavyzdžiui, rifampici­nas iš pradžių didina kai kurių vaistų koncentraciją, taip pat indukuoja kepenų fermentus, todėl vaisto koncentracija per kelias dienas gali sumažėti. Vyresnio amžiaus žmonėms būdingas atrofinis gastritas ir H2 blokatorių arba protonų siurblio inhibitorių vartojimas gali sumažinti kai kurių an­tibiotikų, tarkime, itrakonazolo, rezorbciją. Vaistų sąveika, pavyzdžiui, fluorochinolonų ir skrandžio rūgštingumą ma­žinančių vaistų, taip pat gali sumažinti absorbciją.

Kai kurių infekcijų ypatumai

Apžvelkime vyresnio amžiaus žmonių dažniausių in­fekcijų sukėlėjų, diagnostikos, gydymo ir prevencijos skir­tumus.

Bakteriemijos ir sepsio atvejais

Vyresnio amžiaus žmo­nėms mažiau būdingas prakaitavimas ir šaltkrėtis, palygin­ti su jaunais suaugusiaisiais. Karščiavimo gali nebūti 77- 93 proc. bakteriemija sergančių senjorų. Dažniausi bakteriemijos šaltiniai yra virškinimo traktas ir urogenita­linė sistema, todėl gramneigiamos lazdelės yra vyraujantis infekcijų sukėlėjas vyresnio amžiaus žmonėms. Ši tenden­cija ryškėja 8-9 gyvenimo dešimtmetį.

Bakteriemija lemia prastesnę prognozę vyresniems ligo­niams. Pavyzdžiui, gramneigiamų bakterijų infekcijų sukel­tas mirštamumas yra 5-35 proc. jauniems suaugusiesiems ir 37-50 proc. vyresnio amžiaus žmonėms. Veiksniai, le­miantys didesnį senjorų mirštamumą, yra intraveninių, šla­pimo kateterių naudojimas, sergamumas keliomis lėtinėmis ligomis, sumažėjęs imuninio atsako mechanizmas, lemian­tis ilgiau trunkantį uždegimą, stipresnė organų pažaida sep­tinio epizodo metu, pavyzdžiui, ūminis respiracinis distreso sindromas arba inkstų nepakankamumas.

Atvejo ir kontrolės tyrime buvo tiriami 830 hospitalinė­mis kraujo infekcijomis sergantys 65 metų ir vyresnio am­žiaus pacientai. Nustatyta, kad ligos išsivystymo rizikos veiksniai buvo vyriškoji lytis, nutukimas, neseniai atliktos operacijos, šlapimo nelaikymas, gastrotominis vamzdelis arba centrinės venos kateteris. Šiame tyrime 81 proc. infekcijų buvo susijusios su kateteriu. Dažniausias sukėlėjas (23 proc.) buvo meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA). MRSA paplitimas, kitaip nei vankomicinui atspa­rių enterokokų, didėja su amžiumi. Be to, hospitali­nės infekcijos didina mirštamumą, hospitalizacijos trukmę ir priežiūros išlaidas vyresnio amžiaus pacientams.

Neaiškios kilmės karščiavimas

Neaiškios kilmės karščiavimas (NKK) apibrėžiamas kaip >38,3 °C temperatūra mažiausiai 3 savaites be aiškios priežasties. NKK diferencinė diagnostika vyresnio amžiaus pacientams skiriasi nuo jaunesnių suaugusiųjų.

Maždaug trečdalis vyresnio amžiaus pacientų, sergan­čių NKK, serga gydytina infekcija (pvz., intraabdominali­niu abscesu, bakteriniu endokarditu, tuberkulioze, paranef­riniu abscesu ar osteomielitu). Endokarditas ir tuber­kuliozė dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms nei jaunes­niems pacientams. Gigantinių ląstelių (temporalinis) arteriitas ir reumati­nė polimialgija sudaro 19 proc. visų NKK senjorams.

NKK priežasčių tyrimas vyresniems 60 metų pacientams turėtų apimti reumatologinį vertinimą, įskaitant ankstyvą arterijų biopsiją, ypač jei padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis arba kepenų fermentų kiekis. Nors ankstesni tyrimai nurodė, kad piktybinės ligos, ypač limfomos, yra dažna NKK priežastis pagyvenusiems žmonėms, naujausių tyrimų duomenimis, senjorams piktybinės ligos taip pat dažnai kaip ir jaunesniems yra NKK priežastis.

Taip gali būti dėl to, kad onkologinius procesus pa­deda nustatyti agresyvesni tyrimų metodai, tokie kaip kom­piuterinė tomografija. Tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmo­nių daugumą piktybinių navikų sudaro ne Hodgkino limfoma. Retesnės NKK priežastys vyresnio amžiaus asmenims apima vaistų sukeltą karščiavimą, giliųjų venų trombozę su arba be plaučių embolijos ir hipertireozę.

Infekcinis endokarditas

Infekcinis endokarditas (IE) dažnai yra susijęs su dege­neracinėmis vožtuvų ligomis, mitralinio vožtuvo prolapsu ar vožtuvų protezavimu. Vyresnio amžiaus žmonėms, palyginti su bendrąja populiacija, būdinga 4,6 karto dides­nė rizika susirgti IE. 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių dažniausi IE sukėlėjai yra streptokokai ir stafilokokai, nors dažniau nei jaunesniems pacientams pasitaiko entero­kokų ir gramneigiamų mikroorganizmų sukelta patologija. Tai paaiškinama didesniu sergamumu virškinimo trakto ir urogenitalinės kilmės infekcijomis.

Nors literatūroje yra tam tikrų nesutarimų, atrodo, kad amžius pats savai­me neturi įtakos mirtingumui, jei gydymas yra adekvatus ir tuo pat metu gydomos kitos patologinės būklės. IE diagnozuoti vyresniems pacientams yra sunkiau. Karščiavimas, leukocitozė, splenomegalija, odos pažeidi­mai, junginės kraujosrūvos senyviems žmonėms yra retes­ni. Vožtuvų vegetacijos taip pat retesnės, o intrakardi­niai abscesai ir paravalvulinės komplik...

Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja, kad praėjusiais metais atlikta daugiau nei šeši tūkstančiai sąnarių endoprotezavimo operacijų. Deja, ne visos jos baigiasi sėkmingai. Ypač vyresnio amžiaus žmonės komplikacijų, kurios gali pasireikšti net dėl stipresnio peršalimo ar sugedusio danties, rizika yra padidėjusi. Specialistai pastebi, kad maždaug iki dviejų procentų pacientų po operacijos prasideda karščiavimas dėl infekcijos.

Pensininkas Stasys Bernotas (73) gyvena Tauragėje. Istorija prasidėjo nuo to, kad vyriškis prieš kiek daugiau nei pusmetį sužinojo, jog susidėvėjo jo kairiojo klubo sąnarys. „Jutau skausmą. Ko norėti, kai kaulas į kaulą trinasi. Gydytojai Tauragėje padarė nuotrauką ir nusprendė, kad reikia dirbtinio sąnario. Stojau į eilė ir laukiau apie pusmetį“, - prisimena pensininkas. Deja, po poros mėnesių S.Bernoto sveikata netikėtai suprastėjo.

„Žaizda po poros mėnesių truputį supūliavo, iki 39 su trupučiu pakilo temperatūra. Dukra mane nuvežė į ligoninės priimamąjį. Ten kaip tik budėjo gydytojas iš Kauno“, - prisimena garbaus amžiaus vyras. „Šeštadienį išvežė, o sekmadienį jau mane operavo. Dabar jaučiuosi gerai ir esu dėkingas medikams. Tiesa, šis atvejis, galima sakyti, - tikra sėkmės istorija. Mat ortopedams traumatologams, pasirodo, tenka susidurti ir su uždelstais atvejais.

LSMU Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė Milda Dabrauskienė „Lietuvos sveikatą“ informavo, kad viena tokiais atvejais dažniau pasitaikančių komplikacijų - protezo infekcija, dėl kurios sąnarį reikia operuoti pakartotinai. „Mūsų specialistai pastebi, kad maždaug iki dviejų procentų pacientų po operacijos prasideda karščiavimas dėl infekcijos, kai reikalingas išsamus specializuotas ištyrimas. Apie komplikacijas po sąnarių endoprotezavimo operacijų ir netinkamo jų gydymo pasekmes kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovu prof. dr.

- Per metus pacientų su vienokiomis ar kitokiomis gijimo problemomis po sąnarių protezavimo operacijų sulaukiame nuo septyniasdešimties iki šimto. - Vienas požymių - pakilusi temperatūra. Didžiausia problema, kad pacientai tuomet kreipiasi į šeimos gydytojus, o šie, neišsiaiškinę iki galo karščiavimo priežasčių paskiria antibiotikų. Kas tuomet? Pacientui, turinčiam pakeistą sąnarį, antibiotikai naudos neatneša, o neteisingai skirto vaisto vartojimas lemia mikroorganizmų atsparumą. Toliau gydant tokį žmogų, jam būtina skirti labai stiprius ir kur kas brangesnius antibiotikus. Be to, pastarieji kai kuriais atvejais net būna sunkiai toleruojami.

- Gali tekti pašalinti protezą ir gydyti infekciją su judėjimo apribojimais ir kenčiant skausmus. Tai trunka nuo keturių iki aštuonių mėnesių. - Ne, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad šeimos gydytojai turėtų būti itin atidūs. Pirmiausia pagalvoti, ar karščiavimas gali būti susijęs su atlikta operacija. Bent menkiausias įtarimas, jog tai yra tikroji pakilusios temperatūros priežastis, turėtų kilti, kai pacientas mini, jog ėmė skaudėti protezuotą sąnarį, operacinės žaizdos vietoje atsirado paraudimas. Toks pacientas iš karto tiesiogiai turėtų būti siunčiamas konsultacijos pas gydytoją specialistą. Kaip ir šiuo konkrečiu atveju - laiku atvykęs pacientas buvo operuotas, jam suteikta reikiama pagalba. Ir jis laimingas, ir mes.

- Atvykęs po trijų savaičių ar mėnesio, prieš tai jau būtų vartojęs antibiotikų. Tuomet temperatūra nukrenta, atrodo, pagerėja, gyventi galima, bet vaikščioti sunku. Kai jau atsiveria vadinamoji fistulė - operacinė žaizda, tuomet prasideda didieji vargai. Esame turėję net atvejį, kai pacientui gydymas šiuolaikiniais stipriausiais antibiotikais buvo neveiksmingas. - Labai įvairiai. Jei praėjo kelios dienos ir temperatūra sukilo - infekcija ūmi. Tačiau apskritai tokia komplikacija gali apsireikšti ir po mėnesio, ir po metų. - Iš tiesų vienas komplikacijų rizikos faktorių yra amžius. Moksliškai įrodyta, kad vyresnių žmonių imunitetas silpnesnis.

Kitas rizikos veiksnys - higienos stoka. Lietuvoje šie įgūdžiai dar tikrai gerintini. Be to, pakankamai daug pacientų gyvena kaimo vietovėse, tad atvyksta ir susižeidę su šakėmis, ir įsikirtę kirviu, o tai - potenciali infekcijos pradžia. Kitas dalykas, kuris be galo akivaizdus - prasta burnos higiena. Tai yra didžiulė bėda. Atrodytų, kas yra bendro tarp kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo ir dantų būklės? Kraujotaka infekciją nuneša ten, kur yra svetimkūnis. Kiek esame gydę nepagydomas infekcijas, tik atlikus dantų rovimus, žmonės pradeda sveikti.

Tad priimdamas pacientus Konsultacinėje poliklinikoje primygtinai aiškinu apie tai, kad prieš sąnario protezavimą būtina susitvarkyti burnos ertmę. Tačiau žinau, kad tikrai ne visi tai padarys, nes odontologijos paslaugos pakankamai brangios.

Šiame darbe analizuojamos paciento fizinės, psichologinės ir socialinės sveikatos problemos bei paciento slauga po operacijos. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūrizuotą interviu. Apklausti VšĮ Vilniaus miesto X ligoninės Chirurgijos skyriuje dirbantys slaugytojai. Tyrimo laikas - nuo 2016 m. spalio iki 2016 m. gruodžio. Rezultatai parodė, kad pacientams po skrandžio vėžio operacijos pasireiškia šios pagrindinės fiziologinės problemos: pooperacinis skausmas, pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, fizinis silpnumas, apetito stoka, pilnumo jausmas, karščiavimas.

Pagrindinė fiziologinė problema yra skausmas, kuris po operacijos siekia nuo 6 iki 8 balų stiprumo. Diagnozavus skrandžio vėžį, pacientas susiduria su stresu, baime, asociacija su mirtimi. Po operacijos patiria nerimą, depresiją, stresą, baimę, nežinomybę. Pacientas nenoriai bendrauja, tampa sutrikęs, susirūpinęs ir nervingas. Respondentai išskyrė šias pagrindines socialines problemas: darbo netekimas ir finansinės problemos.

Slaugos problema	Slaugos diagnozė	Tikslai	Slaugos veiksmai	Vertinimas
Vėmimas	Sumažėjęs	Pranešti gydytojui. Duoti paskirtus vaistus. Matuoti temperatūrą kas 2 valandas. Girdyti vandeniu mažais kiekiais, bet dažnai.	Po 30 minučių kūno temperatūra pradėjo mažėti.
Viduriavimas	Sumažėjęs	Pranešti gydytojui. Duoti paskirtus vaistus. Skaičiuoti tuštinimąsi. Girdyti vandeniu mažais kiekiais, bet dažnai.

tags: #slaugos #diagnozes #karsciavimas #del #operacijos