Ramūnas Karbauskis - verslininkas, politikas, kultūros mecenatas, vienas labiausiai visuomenei pažįstamų turtingų žmonių Lietuvoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gyvenimo kelią, pradedant vaikystės svajonėmis ir baigiant dabartine veikla politikoje ir versle.
Ramūnas Karbauskis
Vaikystė ir mokslai
R. Karbauskis gimė ir augo Žemaitijoje. Mokėsi Šiaulių Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje, "elitinėje" klasėje, kurioje mokėsi mokytojų, gydytojų, prekybos bazės darbuotojų ir kolūkių pirmininkų vaikai. Jo jaunesnysis brolis Mindaugas ne kartą laimėjo respublikinius skaitovų konkursus, o Ramūnas vaidino ir režisavo mokykliniuose spektakliuose. Vienas spektaklis respublikiniame mėgėjiškų teatrų festivalyje laimėjo trečią vietą.
Buvęs bendraklasis D. Balčiūnas prisimena, kad R. Karbauskis buvo visų klasės bei mokyklos švenčių organizatorius, o ir per talkas kolūkyje jis prisigalvodavo visokiausių linksmybių, kad sudomintų kitus. R. Karbauskis mokykloje nebuvo nei pirmūnas, nei atsilikėlis, mokėsi ketvertais - penketais penkiabalėje sistemoje.
Pats Ramūnas teigia, kad tėvai jį auklėjo darbu. Nuo trečios klasės jis norėjo būti kolūkio pirmininku, kaip tėtis, vėliau - statybininku, kaip senelis, po to vėl kolūkio pirmininku. Bebaigiant mokyklą trumpam buvo "nuklydęs" ir galvojo apie aktorinį, bet greitai protas sugrįžo ir pasirinko agronomiją, kaip ir tėtis.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų reforma: R. Karbauskio komentaras
Verslo pradžia
Apie 1990-uosius kartu su trim bendrakursiais įkūrė bendrą Lietuvos - Vokietijos - Rusijos konsultavimo ir prekybos įmonę, kurios apyvarta pasiekė milijoną.
Politinė karjera
Ligšioliniuose nacionaliniuose rinkimuose R. Karbauskio vadovaujami "valstiečiai" likdavo šešėlyje, bet tikrasis jų lyderio ir negausios komandos svoris paaiškėdavo priimant lemiamus sprendimus. R. Karbauskis kurstė Suvalkijos ūkininkus protestuoti ir grasino pats prisidėsiąs prie kelius blokuojančių žemdirbių, kaip kad darė konservatorių kadencijos gale, kai suorganizavo pienininkus nepardavinėti pieno ir paralyžiuoti magistrales, iki nebus grąžintas valstybinis pieno supirkimo kainų reguliavimas.
Galiausiai R. Karbauskis, išstumtas į politikos užribį ir neišmanydamas didžiosios politikos subtilybių, sugebėjo "atimti" iš finansinių rėmėjų turtingos ekspremjerės Kazimieros Prunskienės partiją ir dargi į savo pusę patraukti jos šalininkus. O šią kadenciją ir premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybę jis privertė raštu įsipareigoti padidinti išmokas žemdirbiams.
R. Karbauskis su visomis Vyriausybėmis konfliktavo dėl didesnių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų ir jų valstybinio reguliavimo, didesnių tiesioginių ES išmokų, draudimo užsieniečiams pirkti žemę sugriežtinimo, PVM maisto produktams panaikinimo, pigesnio dyzelino žemdirbiams, paramos kaimo vaikams, stojantiems į aukštąsias mokyklas.
Galiausiai, jis bylinėjosi su "žiaurias akcijas" inicijavusia Gedimino Vagnoriaus Vyriausybe bei Mokesčių inspekcija (dėl 400 Lt vertės neteisingai išrašytos sąskaitos), skyrusia Agrokoncernui 8 mln. Lt dydžio baudą.
Taip pat skaitykite: Žiniasklaidos įtaka Karbauskio lošimams
Agrokoncernas ir turtas
R. Karbauskis yra Agrokoncerno savininkas. Jis gyvena nuosavame name Kauno rajone Vytėnuose, Vilniuje turi biurą ir, jei reikia gali čia pernakvoti, kai filmuojame Naisiuose ir negali grįžti į Kauną, nakvoju pas draugą kaimo turizmo sodyboje. Visi kiti pinigai - investuoti į verslą: neturiu nei savo jachtos, nei lėktuvo, nei laikrodžių kolekcijos, nepriklausau jokiems "Rotary" ar panašiems klubams, nors esu daugiau paaukojęs nei visi to klubo nariai. Tiesa, prieš gerą dešimtmetį įsigijau vilą Ispanijoje, bet ten būnu labai retai. Mano širdis kaime: ant Girgždutės piliakalnio Telšiuose ir Naisiuose.
Šeima
Politikas niekados nėra pasirodęs viešumoje su žmona, bet prisipažino, kad su pirmąja žmona susituokė studijų metais, bet santuoka greit iširo, pora vaikų neturėjo. Didelį visureigį vairuojanti ir "Agrokoncerne" buhaltere dirbanti jo antroji žmona Lina.
Požiūris į kultūrą ir paramą
Milijonierius sako svarbiausia, ką jis perėmęs iš tėčio, tai požiūrį, kad reikia remti tik tai, kas prasminga. Prieš pusantrų metų jis įsteigė "Naisių teatrą", į kurį atėjo dirbti visas 13-os žmonių Šiaulių universiteto aktorių kursas, o šiemet į jį perėjo ir buvusi Šiaulių dramos teatro režisierė, yra ir kostiumų dailininkas, ir scenografas. Teatro repertuare - septyni spektakliai, paskutinė premjera, pagal Renatos Šerelytės pjesę "Mėlynbarzdžio vaikai" vyko praėjusį pirmadienį.
"Tai pirmas privatus teatras, aš jį visiškai išlaikau: moku atlyginimus aktoriams, o spektakliai žiūrovams nemokami. Bet, svarbiausia, kad per pusantrų metų spektaklius pamatė 50 tūkst. žiūrovų, iš jų - 20 tūkst. vaikai, juk tik 5 proc. Lietuvos vaikų bent kartą yra buvę teatre. Kita veikla, kurias finansuoja ir yra užsisukęs energingasis R. Karbauskis: kaimo vyrų prostatos vėžio profilaktikos programa bei jaunimo patriotinis ugdymas.
Santykis su žiniasklaida ir skandalai
2017 metais žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie R. Karbauskio ryšius su Greta Kildišiene. Balintos kavos spalvos visureigis „Range Rover“ sausio 11-ąją stovėjo vidinėje Seimo rūmų aikštelėje Vilniuje, o vakarop pasuko Panevėžio link. Panevėžiečiai daugybę kartų yra matę naujutėlį automobilį, priklausantį bendrovei Agrokoncernui. Šios įmonės savininkas yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, parlamentaras R. Karbauskis. Tačiau prie „Range Rover“ vairo - ne jis. Apie 40 tūkstančių eurų vertės visureigis, atriedėjęs į Panevėžį, pasuka prie daugiabučio, kuriame būstą nuomojasi 31 metų G. Kildišienė.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
„Automobiliu „Range Rover“ važinėja tik G. Kildišienė, kuri labai netikėtai išgarsėjo. Graži moteris, bet ar etiška Seimo narei vairuoti automobilį, kuris priklauso koncernui?“ - krapštė galvą panevėžiečiai, kartu džiaugdamiesi kraštietės sėkme.
„Lietuvos ryto“ žurnalistei pavyko išsiaiškinti, kad politikė nėra pavyzdinga vairuotoja. Ji ne kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2016-ųjų balandį Utenos rajone, vairuodama tą patį Agrokoncernui priklausantį „Range Rover“, panevėžietė įkliuvo už greičio viršijimą. Tuometė europarlamentaro Bronio Ropės padėjėja, „Naisių vasaros“ projektų ir labdaros fondo „Švieskime vaikus“ ambasadorė turėjo mokėti baudą. Administracinio teisės pažeidimo protokolai politikei buvo surašyti ir už tai, kad vairuodama kalbėjosi mobiliuoju telefonu, kad pastatė automobilį neleistinoje vietoje.
Į Seimą patekusios panevėžietės finansinė padėtis pagerėjo. Antai 2015 metais ji per visus metus deklaravo gavusi tik 4367 eurus pajamų, sumokėjusi 212 eurų gyventojų pajamų mokesčio. O Seime ji kas mėnesį uždirba 2766 eurus.
Lemtinga pažintis užsimezgė 2014 metų rudenį per pėsčiųjų žygį „Aukštaitijos kovų keliais“. R. Karbauskis į žygį išėjo kartu su visu partijos Panevėžio skyriumi. Jį užkalbino naujokė G. Kildišienė, įstojusi į „valstiečių“ gretas vos prieš kelis mėnesius. 2015 metų balandį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos posėdyje nutarta nutraukti Panevėžio skyriaus veiklą. Jo vadove tapo Lina Kazokienė, o po poros mėnesių ją pakeitė G. Kildišienė. Kalbas apie artimą draugystę su partijos vedliu neigusi panevėžietė dėl šmeižto kaltino buvusius partijos draugus. G. Kildišienė iš M. Leliuko nuomojosi 40 kvadratinių metrų patalpas, kuriose buvo pasistačiusi mezgimo stakles. Tame pačiame pastate prieš uždarymą buvo įsikūręs ir „valstiečių“ partijos skyrius.
Ateities planai
Artėjančiuose rinkimuose R. Karbauskis viliasi, kad "valstiečiai" neabejotinai praeis 5 proc. rinkimų barjerą. Mokslininkų prognozės nesikeičia - Lietuvos gyventojų mažėja, likusieji - sensta. Jau pastebima, kad ilgėja eilės į globos namus. Tačiau aiškėja, kad patekimų į juos tvarka ydinga: nėra vienos bendros elektroninės laukiančiųjų sistemos, apstu ir landų korupcijai, kai kuriose įstaigose trūksta reguliaraus patikrinimo.
Akivaizdu, jog mūsų ketinimai sutvarkyti alkoholio kontrolės sistemą, skaidrinti farmacijos sektorių, noras mažinti valstybės valdymo aparatą, pažaboti korupciją ir t.t. yra tikrosios priežastys, dėl kurių siekiama sugriauti mano reputaciją ir atitraukti nuo neatidėliotinų darbų. Paliesti milžiniški interesai. Taip, pasitaiko klaidų, bet jos nėra sąmoningos ar piktybiškos. Esu dėkingas žurnalistams, kurie atkreipė dėmesį į galimą klaidą mano turto deklaracijoje - iš tiesų, nebuvau deklaravęs namo statybai Ispanijoje iš banko paimto kredito.
Esu verčiamas teisintis dėl daugelio dalykų, kurie yra interpretacijų bei šmeižto produktas. Nesivelsiu į šitą žaidimą. Apgailestauju, kad visuomenei nuolat brukama informacija apie mano namus, verslą, šeimą ir pan.
Už Kaczynskį ir Karbauskį balsavo lenkai ir lietuviai, nusivylę valdančiųjų arogancija ir socialine nelygybe. Ideologinis pagrindas Kaczynskio Įstatymo ir teisingumo partijoje turbūt stipresnis nei margoje Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, bet juos vienija kairuoliška ekonominė politika ir dešinioji socialinė-vertybinė politika. Valdymo planas stulbinamai panašus: didesnis valstybės vaidmuo ekonomikoje, krikščioniškų dogmų įtvirtinimas, iš parlamento vadovaujant lyderiui, kuris neužima jokio posto Vyriausybėje.
Šiais klausimais Karbauskis galėtų sekti Kaczynskiu. Karbauskis kritikuoja Briuselio dosnumą migrantams, viešai stebėjosi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė lanko sirų pabėgėlius, ir ragino sustiprinti ryšius su Vyšegrado šalimis. Jo žodžiais, pabėgėlių krizė yra puiki proga atsigręžti į tautines vertybes ir lietuvių kalbos reikšmę. Jis ragino nepaklusti ES reikalavimui leisti parduoti žemę užsieniečiams ir kritikavo, jo nuomone, skubotą euro įvedimą.
Ekonomikoje, pagal Karbauskio planą, atsirastų valstybinis Regionų plėtros bankas ir valstybinis prekybos alkoholiu monopolis, valstybinės vaistinės, stiprėtų valstybės vaidmuo šilumos ūkyje. Laisvos rinkos šaukliai teigia, kad „valstiečiai žalieji“ daugelyje sričių siūlo grįžti į planinę ekonomiką. Liberalai juos net vadina nacionalsocialistais. Simpatikai sako, kad pagaliau Lietuvoje atsirado kairioji partija, parodžiusi dėmesį opiausioms socialinėms problemoms.
Politikų biografijos skiriasi kaip diena ir naktis. Karbauskis kalba apie politinės galios perkėlimą į Seimą, bet nėra ženklų, kad jis bandytų pajungti teismus, specialiąsias tarnybas ar žiniasklaidą, negirdėti planų uždrausti abortus ar asmeniškai persekioti politinius oponentus, dėl ko labiausiai kritikuojamas Kaczynskis. Karbauskio pozicijos Lietuvos Seime silpnesnės nei Kaczynskio lenkiškajame, jis pats viešai žada nestumti partijos narių į postus, o remtis „profesionalais“.
Politiškai didžiausias skirtumas, kad Kaczynskis neturi Grybauskaitės, Sauliaus Skvernelio ir koalicijos partnerių, kurie būtų atsvara. Sąrašo lyderis Skvernelis nėra „valstiečių“ ideologas, nedaug trūko, kad į rinkimus jis būtų nuėjęs su socialdemokratais. Būdamas vidaus reikalų ministru Lietuvos vardu ES Taryboje jis pritarė pabėgėlių kvotoms, pasisako už tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimą. Jis yra liberalesnių pažiūrų ir nesibodėtų derėtis dėl koalicijos su liberalais.
Nors buvo sąrašo lyderis ir partijos veidas debatuose, po rinkimų susidaro įspūdis, kad jis nustumiamas į antrą planą. Iškalbinga detalė - per porinkiminę spaudos konferenciją Valdovų rūmuose jiedu susėdo šalia, bet Karbauskis kalbėjo daugiau kaip šešiolika minučių, Skvernelis - mažiau nei šešias. Skvernelio vaidmuo būsimoje valdžioje ir likusių 55 frakcijos narių (ne)noras paklusti griežtai Karbauskio rankai iš dalies lems, kiek Lietuva seks Lenkijos pėdomis.
Požiūris į vaikų globos namus
Politiką taip pat neramina vaikų globos namų pertvarka, už kurią agitavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. R. Karbauskis antradienį dalyvavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje, kuriame buvo diskutuojama apie smurto užkardymą: teisės aktų pakeitimus, vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčius.
R. Karbauskis savo ruožtu sako, kad pati visuomenė turi aktyviai užkirsti kelią smurtui prieš vaikus. „Mes turime suprasti, kad šeimoje bendruomenėje situacija keisis tada, kai visuomenė pati aktyviai dalyvaus. Jei šnekėsime apie kaimą, tai tikriausiai kiekvienas čia sėdintis puikiai supranta, kad tame kaime, toje bendruomenėje visi viską mato. Visais atvejais buvo taip. Nebuvo tokio atvejo, apie kurį niekas nežinojo. Visi viską puikiai matė. Ir kai mes šnekame apie centralizavimą, turime suprasti vieną dalyką: turi matyti seniūnas, turi matyti seniūnaitis, turi matyti žmonės bendruomenėje, turi matyti mokytojas, turi matyti visi“, - sakė politikas.
Diskusijas apie smurtą prieš vaikus suaštrino Kėdainiuose mirtinai sumušto keturmečio Mato istorija. Kaimynai žurnalistams po tragedijos pasakojo, kad tuose namuose nuolat buvo triukšmas, bet kai jų apie tai buvo klausiama berniukui dėl smurto pasiskundus pirmą kartą - byloje visi kaimynai liudijo nieko nežinoję.
„Niekada jokia sistema - centralizuota ar necentralizuota - nesuveiks, jei kaimynas, matydamas kas vyksta, nereaguos. Kaip į tai pajungti bendruomenę, kaip sumotyvuoti bendruomenę bendradarbiauti, reikia ieškoti mechanizmo. Nesu pasiruošęs pasakyti, koks tas mechanizmas, bet tai būtina padaryti“, - frakcijos posėdyje sakė R. Karbauskis. Jis taip pat svarstė apie specialaus pasitikėjimo telefono linijos įkūrimą, kad įtariantys smurtą žmonės žinotų, kur skambinti.
R. Karbauskis palietė ir vaikų globos namų temą. Praėjusi valdžia su prezidente D. Grybauskaite ėmėsi vaikų globos namų reformos, pagal kurią globos namų ateityje turi nelikti, o tėvų palikti vaikai būtų globojami šeimynose ar šeimose - buvo siekiama, kad vaikai galėtų patirti gyvenimo šeimoje jausmą. Remiantis šiuo modeliu, šeimynos ar šeimos būtų apmokytos globoti tokius vaikus, joms būtų mokamas užmokestis. Bet tai nėra įsivaikinimas.
„Paliesiu dar kitą temą. Tas vaiko paėmimas laikinas. Matau labai prastą situaciją su tuo požiūriu, kad mes dabar sugriausime, sunaikinsime vaikų globos namų sistemą, sukišime tuos vaikus, ypač miestuose, į butus ir taip išspręsime problemą. Problema taip neišsispręs. Ten yra ir neįgalūs vaikai, yra vaikai kuriems reikalinga specifinė pagalba, jos negalima suteikti tuose butuose. Labai daug pavyzdžių yra, kad mes užkūrėme tą problemą. Mes dar tik nesusidūrėme su įvykiais kokiais nors, neužsidegė toks butas, nenusižudė kas nors tokiame bute, bet tai gali atsitikti bet kurią minutę“, - svarstė R. Karbauskis. DELFI primena, kad pagal sumanymą vaikų globos namų neturėtų likti iki 2020 metų.
„Aš absoliučiai pritariu prezidentės iniciatyvai, jog turime siekti, kad visi vaikai augtų šeimose. „Šneku apie sprendimus pirkti butus daugiabučiuose namuose, kuriuose apgyvendinami vaikų globos namuose gyvenę vaikai. Ar tuo pagerinamos vaikų gyvenimo sąlygos? Ar tai tinkamas sprendimas laikinai globai?
„Užkūrėme dar vieną problemą, tik dar nesusidūrėme su įvykiais kokiais nors. Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė siekia, kad institucinių, didelių vaikų globos namų Lietuvoje neliktų. Prezidentė taip pat yra pateikusi siūlymą įteisinti budinčius globėjus.
Ministerijos tyrimas dėl "Tremtinių namų"
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prašo teisėsaugos aiškintis globos namų „Tremtinių namai“ valgyklos statybų Vilniuje aplinkybes.
Ministerija teigia, kad šie specialieji globos namai ir rangovas nepateikė statybos darbų išlaidas patvirtinančių dokumentų už apytiksliai 200 tūkst. eurų. „Tremtinių namai“ taip pat vienašališkai priėmė sprendimą sudaryti sutartį už 1,4 mln. eurų, nors investicinio projekto vertė turėjo siekti 666 tūkst. eurų.
Ministerija kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. „Mūsų nuomone, globos namų vadovybė galimai padarė didelę žalą valstybei, nes savavališkai organizavo priestato su dviem korpusais viešąjį pirkimą ir sudarė dvigubai didesnės vertės rangos sutartį nei buvo skirta lėšų. Kitaip tariant, „Tremtinių namų“ vadovybė sudarė sutartį, kuriai neturėjo finansavimo, ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus už ministeriją, kuri formaliai įgyvendina globos namų savininko teises“, - pranešime teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Negana to, globos namų vadovas negalėjo dokumentais pagrįsti, kam buvo panaudota apie 200 tūkst. eurų. Mano vertinimu, tai iš esmės yra valstybės lėšų švaistymas“, - sako ministras. Globos namams vadovauja Dalius Bitaitis, 2011-2013 metais ėjęs socialinės apsaugos ir darbo viceministro pareigas.
Jis BNS sakė manantis, kad su rangovu pasirašyta sutartis yra teisėta, nes būtent visam objektui už 1,4 mln. eurų buvo skelbtas viešųjų pirkimų konkursas, tam gautas ir statybos leidimas. Kartu jis aiškino, kad turint ne visas lėšas, kol kas antras korpusas nėra pradėtas statyti. Jis taip pat sakė nesutinkantis su ministro priekaištais, kad švaistomos lėšos. „Visus dokumentus esu pateikęs, statybos ministro sprendimu yra sustabdytos. Aš tiesiog noriu tęsti darbą, nežinau, kodėl statybos yra stabdomos (...). Aš manau, kad aš viską dariau pagal teisės aktus“, - BNS ketvirtadienį sakė D. Bitaitis.
Ministerija aiškina, kad „Tremtinių namams“ buvo skirta per 666 tūkst. eurų trejiems metams iš valstybės investicijų programos. Šie pinigai turėjo būti panaudoti valgyklos priestato Meškeriotojų gatvėje statybai ir įrengimo darbams. 2017 metams iš šios sumos numatytam tikslui pervesta 406 tūkst. eurų.
Tačiau 2017 metų rugpjūtį tarp globos namų ir rangovo „Infes“ buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, kurios suma - 1,4 mln. eurų su PVM.
„Globos namai nutarė pastatyti ne tik valgyklą ir ją įrengti, bet ir pridėti antrą korpusą, nors dėl jo nebuvo parengtas investicinis projektas, jis neįtrauktas į investicinių projektų sąrašą, siūlomą finansuoti valstybės investicijų programos lėšomis. Pasirašius sutartį vėliau buvo pasirašomi priedai, kuriais buvo didinama sutarties vertė ir mažinamos darbų apimtys“, - pažymi ministerija. SADM taip pat sako nustačiusi, kad nors rangovas ministerijos patikrinimo laikotarpiu nebuvo atlikęs visų darbų, tačiau „Tremtinių namai“ mokėjo avansu.
Be to, ministerijos Centralizuotam vidaus audito skyriui atliekant patikrinimą „Tremtinių namai“ pateikė dokumentus be datų ir atsakingų asmenų parašų, todėl buvo neįmanoma patvirtinti dokumentų autentiškumo. Kaip BNS sakė ministro patarėja Eglė Samoškaitė, dėl D. Bitaičio veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, jam buvo skirtas įspėjimas bei duotas nurodymas, kad sutartis su rangovu būtų pakeista taip, jog projekto vertė neviršytų ministerijos skirtų daugiau kaip 666 tūkst. eurų. Taip pat jam nurodyta išsireikalauti iš rangovo dokumentų už visus atliktus darbus.
„Tremtinių namai“ yra specialieji globos namai, kuriuose suteikiama nuolatinė specialistų priežiūra savarankiškiems ir nesavarankiškiems senyvo amžiaus žmonėms, pirmumą suteikiant represuotiems pensinio amžiaus Lietuvos piliečiams (politiniams kaliniams, tremtiniams, rezistencijos dalyviams, nepriklausomybės gynėjams ir jų sutuoktiniams).
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Tremtinių namai Vilniuje
tags: #karbauskis #apie #globos #namus