Po Gintauto Palucko atsistatydinimo, valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turėtų apsispręsti dėl kandidato į premjerus kitą savaitę, trečiadienį. Tam bus sušauktas partijos prezidiumo posėdis, penktadienį pranešė laikinasis LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Per penktadienį vykusį LSDP valdybos posėdį aptarti keturi galimi kandidatai į ministrus pirmininkus. „Planuojama, kad kitą savaitę, trečiadienį (...) įvyks partijos prezidiumo ir frakcijos bendras posėdis, kuriame mes ir svarstysime (...) klausimą ir nominuosime savo kandidatą į ministro pirmininko poziciją“, - žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
„Diskutavome ir apie visuomenei jau žinomas keturias pavardes, bet norėdami įtraukti skyrius (...) šiandien suformuluosime prašymą skyriams iki antradienio pasisakyti dėl būsimo premjero. Skyrius X (...) galės pasiūlyti partijai arba pasisakyti dėl viešojoje erdvėje esančių kandidatų, arba pasiūlyti papildomas pavardes“, - pridūrė jis.
Laikinojo LSDP pirmininko teigimu, valdyboje aptarti kandidatai buvo jis pats, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei Seimo pirmasis vicepirmininkas Juozas Olekas.
„Atrodys keistokai, bet tikrai laukiame skyrių pozicijos. Ne tik dėl šitų keturių, bet iš principo: kaip eilinis skyrius, Kupiškis, Vilnius, Jonava ar kažkas, ką skyriaus bendruomenė matytų premjeru“, - teigė M. Sinkevičius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Vienu iš favoritų laikytas Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas atsisakė pretenduoti į ministrus pirmininkus. I. Ruginienė sakė savo politikos naujokės statusą laikanti privalumu, anot jos, tai galimybė pradėti naują etapą. „Aš esu visiškai šviežias ir naujas žmogus, ir nors tai yra pristatoma kaip trūkumas, aš kaip tik tame matau didelę vertybę ir pliusą, nes tokiu būdu galima kalbėti apie naują startą ir matyti naują viziją“, - antradienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė ministrė.
Politikė tikino nesibaiminanti ir dėl savo veiklų, jei būtų imta tikrinti, kuo ji užsiėmė praeityje. „Visą gyvenimą dirbau sąžiningai ir mano šeima taip pat. Tai galbūt tas faktorius ir yra. Kaip kažkada, drįsiu pajuokauti, kažkas mano finansines ataskaitas, deklaracijas nagrinėjo ir sakė, kad ne per daug pinigų prikaupta“, - teigė I. Ruginienė. Paklausta, ar yra iš pareigų pasitraukusio Gintauto Palucko komandos žmogus, I. Ruginienė pabrėžė, kad „žengti kitą žingsnį ir pasukti į politiką“ ją įtikino Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.
I. Ruginienė gimė 1981 m. Trakuose. Turi miškų ūkio valdymo bakalauro laipsnį, visuomenės sveikatos magistro ir darbo teisės magistro diplomus. Iki 2024 m. I. Ruginienė buvo Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. I. Ruginienė - Seimo naujokė, pernai rudenį pirmą kartą išrinkta į 2024-2028 m. kadencijos parlamentą. Nuo 2024 m. tapo LSDP nare. Moka anglų, rusų kalbas.
Prezidiumo posėdžio išvakarėse, antradienį, laikinasis LSDP lyderis M. Sinkevičius pranešė, kad į pareigas nekandidatuos, nes nori likti dirbti Jonavos meru, tokiam sprendimui pritarė ir šeima. Anksčiau socdemų valdyboje aptarti ir partijos skyrių kelti kandidatai buvo J. Olekas, I. Ruginienė bei Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius. Pastarasis trečiadienį pranešė, kad traukiasi iš kandidatų sąrašo. Partijos skyriai taip pat buvo įvardiję E. Sabučio bei švietimo ministrės patarėjo Rimanto Vaitkaus kandidatūras. R. Vaitkus taip pat atsitraukė.
Naujo Vyriausybės vadovo ieškoma iš posto pasitraukus G. Paluckui. Teisėsaugos pareigūnams atėjus daryti kratos į premjero brolio butą, G. Paluckas pranešė, kad traukiasi iš premjero ir iš partijos pirmininko pareigų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialdemokratai Seime turi didžiausią 52 narių frakciją. Po pernai vykusių Seimo rinkimų jie sudarė koalicija su 19 parlamentarų mandatų turinčia „Nemuno aušra“ ir 15 mandatų turinčia Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Socialdemokratams visuomenei pristačius kandidatų į ministrus pavardes, viešojoje erdvėje plačiai aptariamos jų kompetencijos. Nuspręsta keisti finansų ministrą Rimantą Šadžių - vietoj jo į šias pareigas siūlomas viceministras Kristupas Vaitiekūnas. Susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį turėtų keisti jo viceministras Juras Taminskas. Į kultūros ministrus vietoj Šarūno Biručio siūloma Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministro vietą siūloma užimti Seimo Socialinių reikalų komiteto vicepirmininkei Jūratei Zailskienei.
Kandidatė Mykolo Romerio universitete (MRU) yra įgijusi socialinio darbo magistro laipsnį, Laplandijoje studijavo socialinio darbo doktorantūrą.
„Kalbant apie galimą finansų ministrą - jis bent jau yra baigęs reikiamas studijas ir dirbęs sandorių konsultantu. Tačiau jo politinė patirtis yra tik aštuoni mėnesiai darbo finansų viceministru. Bus labai sudėtinga užduotis subalansuoti krašto apsaugos finansavimo poreikius, nes vis dar nežinome, kaip pasiekti tuos 5 proc. BVP gynybai“, - sakė I. Kalpokas.
Panašios nuomonės laikosi ir MRU lektorė RIMA URBONAITĖ. „Pasižiūrėjus į kandidatų į ministrus biografijas kilo klausimas, ar toliau nėra taikoma praktika „pridėkime dešimt balų“.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
„Ruginienė kėlė tikslą apsistatyti tais, kurie yra geresni už ją pačią, tačiau dabar jos pasirinkimas tikrai nedaro įspūdžio. Klausimų kelia ir galimas finansų ministras. Man teko susipažinti su Kristupo Vaitiekūno, kaip socialdemokrato, rašytais straipsniais, tarp jų ir apie gynybos finansavimą. Kilo klausimų dėl jo potencialo“, - pabrėžia R. Urbonaitė.
Kita vertus, R. Urbonaitė teigia, kad tikroji valdžia bus kitur. „Formuojama antraplanė Vyriausybė, pradedant premjere ir baigiant kitomis socialdemokratų pozicijomis. Manau, kad tikroji valdžia ir tikrasis sprendimų priėmimas bus kitur - partijos grietinėlėje, Seimo frakcijoje. Formuojant politinę darbotvarkę daugiau įtakos turės atitinkamų Seimo komitetų pirmininkai, taip pat bus didelis Prezidentūros vaidmuo“.
Paklaustas, ar ministrams turėtų būti keliami reikalavimai išmanyti kuruojamą sritį, I. Kalpokas teigė: „Kiekvieną kartą formuojant Vyriausybę diskutuojame, ar užtenka būti geru vadybininku, gerai išmanyti politikos lauką, ar reikia būti ir specialistu.“
„Aušriečiai“ į žemės ūkio ministrus teikia Andrių Palionį, aplinkos ministro kėdę pasimatuoti siūlo Renatai Saulytei. „Valstiečiai“ į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikia Edviną Grikšą.
Nauja Vyriausybė performuojama iš pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui ir vietoj jo į šias pareigas prezidentui paskyrus I. Ruginienę.
Kol kas saugiausiai gali jaustis du kandidatai - krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jiedu pirmieji apsilankė pas prezidentą, kuris abiems išreiškė pasitikėjimą. Trys socdemų ministrai greičiausiai ir toliau tęsti darbus - tai švietimo, mokslo ir sporto minsitrė Raminta Popovienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Tiesa, jie dar turi susitikti su prezidentu, o iš šios trijulės pas šalies vadovą pirmoji jau penktadienį ėjo R. Popovienė. Anot prezidento Gitano Nausėdos patarėjos, šalies vadovas išreiškė pasitikėjimą, kad R. Popovienė gali tęsti darbą kaip švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Ketvirtadienio vakarą paaiškėjo socialdemokratų kandidatai į ministrus. Dar labiau išryškėjo Vyriausybės kontūrai - kai kurių iki šiol dirbusių ministrų tikrai nebebus. Su LSDP kandidatais preliminari Vyriausybės sudėtis atrodo taip:
- Krašto apsaugos ministrė - Dovilė Šakalienė (LSDP)
- Užsienio reikalų ministras - Kęstutis Budrys
- Švietimo, mokslo ir sporto ministras - Raminta Popovienė (LSDP)
- Finansų ministras - Kristupas Vaitiekūnas (LSDP)
- Sveikatos apsaugos ministras - Marija Jakubauskienė (LSDP)
- Kultūros ministrė - Vaida Aleknavičienė (LSDP)
- Vidaus reikalų ministras - Vladislavas Kondratovičius (LSPD)
- Socialinės apsaugos ir darbo ministrė - Jūratė Zailskienė (LSDP)
- Susisiekimo ministras - Juras Taminskas (LSDP)
- Žemės ūkio ministras - Andrius Palionis („Nemuno aušra“)
- Aplinkos ministras - „Nemuno aušros“ kandidatas
- Energetikos ministras - „Nemuno aušros“ kandidatas
- Teisingumo ministrė/-as - Rita Tamašunienė (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga)
- Ekonomikos ir inovacijų ministras - Edvinas Grikšas (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga)
Po to, kai Seimas pritarė I. Ruginienės kandidatūrai į premjeres, ji ne vėliau kaip per 15 dienų turi suformuoti ir pateikti svarstymui prezidento patvirtintą Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą.
Iki paskutinės minutės buvo intriga, ar finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris dabar laikinai eina ir premjero pareigas, liks savo poste. Ketvirtadienį su juo susitiko paskirtoji premejrė Inga Ruginienė. Pastabų R. Šadžiui turėjusi I. Ruginienė prezidentui siūlys kitą kandidatą - finansų viceministrą Kristupą Vaitiekūną.
42-ejų K. Vaitiekūnas turi transporto vadybos bei ekonomikos bakalauro diplomus ir tarptautinių finansų magistro laipsnį. Jis dirbo UAB „Merits“ sandorių kainodaros analitiku, UAB „TaxCube“ vyr. konsultantu sandorių kainodarai, UAB „Rödl & Partner“ mokesčių projektų vadovu, o nuo šių metų pradžios buvo finansų viceministru.
Pasak socialdemokrato, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso, K. Vaitiekūnas nuo pat Vyriausybės performavimo pradžios buvo minimas kaip žmogus, kuris galėtų tapti finansų ministru. Pasak A. Syso, tiek K. Vaitiekūnas, tiek R. Šadžius iki šiol Finansų ministerijoje dirbo gerai, o būtent viceministro kandidatūra į ministerijos vadovo postą jį tenkintų. „Tiek ministro, tiek viceministro darbą, kurie ji dirbo iki šiol, vertinu gerai. (...) Jie abu dirbo puikiai savo srityje ir neturėjau problemų nei su vienu, nei su kitu“, - tikino A. Sysas.
„Jis (K. Vaitiekūnas - ELTA) yra komandos žmogus, puikiai atstovavo ir gynė mokestinius pakeitimus. Jis yra kairiųjų pažiūrų žmogus ir tas mane labai tenkina“, - reziumavo socialdemokratas.
Itin daug aistrų virė dėl kultūros ministro. Pasirodžius gandams, kad Šarūnas Birutis gali netekti posto, sujudo kultūros bendruomenė - siuntė laiškus, rengė viešus kreipimus, kad tik I. Ruginienė paliktų jį dirbti. Kaip ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo M. Sinkevičius, net ir jis neturi didelių priekaištų Š. Biručiui. Vis dėlto Ministrų kabinetą formuoja I. Ruginienė, o ji nebematė bendro darbo su Š. Biručiu. Iš pradžių nuskambėjo dvi galimų kandidatų pavardės - buvusio premjero Gintauto Palucko patarėjo Tado Vinokuro ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės. Pastarąją socdemai ir pasirinko, o pati politikė teigė, kad būtų pasirengusi eiti kultūros ministrės pareigas: „Mano atsakymas buvo taip, ir dabar lauksime, kokie toliau bus keliai.“
49-erių V. Aleknavičienė geriausiai buvo žinoma Joniškyje, kur gimė. Politinę karjerą ji pradėjo 2006 m., o 2015-2024 m. dar ir buvo Joniškio rajono vicemerė. Iki patekdama į Seimą 2024 m. V. Aleknavičienė dirbo mokytoja, lektore. Ji yra įgijusi anglų kalbos mokytojos specialybę, edukologijos bei socialinio darbo magistro laipsnius, socialinio darbo doktorantūros laipsnį, taip pat studijavo verslo vadybą. Palyginti su kitais politikais, V. Aleknavičienę galima laikyti poliglote. Kaip rašoma jos biografijoje, politikė moka anglų, italų, norvegų, vokiečių ir portugalų kalbas.
I. Ruginienė turėjo rasti ir žmogų, kuris pakeistų ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad į šią vietą siūloma Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė Jūratė Zailskienė.
60-ies J. Zailskienė, kaip ir V. Aleknavičienė, labiau žinoma kaip regiono politikė, konkrečiai Prienų. Šioje savivaldybėje ji dirbo ir mero patarėja, ir savivaldybės direktore, ir vicemere. Pagal išsilavinimą - istorikė. LSDP nare yra nuo 2012 m.
Į SADM ministres siūloma J. Zailskienė teigia didelį dėmesį teiksianti būsto prieinamumui. „Prioritetų yra nemažai. Bet kalbant apie pačius svarbiausius - tai būstas jaunoms šeimoms, kad jaunos šeimos sugebėtų juos įsigyti ir valstybė galėtų kažkiek prisidėti. Jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra sudėtinga visoje Europoje ir, manau, kad čia gali būti bendras su Europos Sąjunga sprendimų ieškojimas“, - teigė J. Zailskienė.
Ji taip pat akcentavo dėmesį skirsianti vyresnio amžiaus gyventojų didesnėms galimybėms įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. „Žinoma, tarp prioritetų - pažeidžiami žmonės, kad jaustų valstybės rūpestį. (...) Taip pat yra labai svarbu vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą, kad jie jaustųsi oriai. Galėtų tinkamai dirbti, ko sulaukia pensijinio amžiaus, o vėliau - savanoriauti, jaustųsi reikalingi visuomenei“, - sakė socialdemokratė.
I. Ruginienė taip pat pakeis susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį, kuris yra įsivėlęs į „čekiukų“ skandalą. Kaip teigė paskirtoji premjerė, šis klausimas jai itin skausmingas, mat E. Sabutis, jos nuomone, buvo geras ministras. „Kad ir kaip man skaudėtų širdį ir labai gaila, bet E. Sabučio tikrai nebus. Gaila, kad praradome ypatingai gerą ministrą“, - „Žinių radijui“ sakė I. Ruginienė. Į E. Sabučio vietą pretenduoja susiekimo viceministras Juras Taminskas. Apie jį daug viešos informacijos nėra, bet tam tikri faktai žinomi. Teisininkas J. Taminskas anksčiau dirbo Seimo kontrolieriaus patarėju, Žmogaus teisių biuro patarėju, o vėliau - specialistu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėju. 2024-2025 m., iki tapdamas viceministru, jis buvo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais.
Tapusi trečiuoju koalicijos nariu, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga (LVŽ-KŠS) gauna dvi ministerijas - Teisingumo ir Ekonomikos ir inovacijų. Ekonomikos ir inovacijų ministru siūlomas Edvinas Grikšas. Jis ketvirtadienį susitiko su prezidentu. Visgi G. Nausėda dar nėra linkęs tvirtinti E. Grikšo ministru, sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, nors prezidentas pozityviai žiūri į kandidato požiūrį į regioninę ekonomiką, galutinis sprendimas bus priimtas įvertinus E. Grikšo poziciją kitais aktualiais klausimais.
„Pozityvu buvo tai, kad kandidatas daug kalbėjo apie regioninę ekonomiką, bet, be abejo, ekonomikos ir inovacijų sritis yra gerokai platesnė, ir tų klausimų spektras buvo labai platus: nuo viešųjų pirkimų iki turizmo, iki pramonės ir iki kitų dalykų. Tai tuos visus klausimus dar reikės įvertinti. Tam reikia laiko“, - žurnalistams sakė V. Augustinavičius. E. Grikšas šiuo metu vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) Inovacijų politikos grupei, o užpernai buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Varėnos rajono merus. E. Grikšas pateikė prašymą stoti į „valstiečių“ partiją.
Kaip galima kandidatė į teisingumo ministrus įvardijama Rita Tamašunienė. Jos kandidatūrą teigiamai vertina ir I. Ruginienė, ir G. Nausėda. LLRA-KŠS pirmininkas įvardijo dar tris kandidatus į teisingumo ministro postą: Jaroslavą Narkevičių, Česlav Olševskį ir Igną Vėgėlę. „Antras variantas - mes galime apsikeisti su „valstiečiais“ ir jeigu bus I. Vėgėlė - mūsų kandidatas bus kitoje ministerijoje“, - trečiadienį Eltai teigė W. Tomaszewskis. Tačiau I. Ruginienė pabrėžė, kad LLRA-KŠS lyderis jai dar nepateikė partijos siūlomos kandidatūros į teisingumo ministrus.
„Nemuno aušrai“ - trys ministerijos. „Nemuno aušra“ išlaikė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, be to, jai deleguota dar ir Energetikos ministerija. Siūloma dabartinį žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną pakeisti viceministru Andriumi Palioniu. Jis taip pat ketvirtadienį susitiko su prezidentu, nors šis vis dar nėra apsisprendęs, ar A. Palionis būtų tinkamas kandidatas.
„Šiandien tokio sprendimo nėra, tinka ar netinka. Iš esmės, tai buvo pirmas pokalbis su kandidatu į žemės ūkio ministrus“, - po susitikimo sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. „Išgirdome kandidato matymą, (…) prioritetus (…). Jis šiuo metu eina viceministro pareigas, nėra ministro pareigose, todėl, jeigu iš tikrųjų reikės, gali būti ir antras susitikimas, nes (žemės ūkio - ELTA) sektorius tikrai yra labai svarbus. (Siekiant - ELTA) įvertinti kandidato pasirengimą užimti šitas pareigas, bus skiriama tiek laiko, kiek reikės“, - kalbėjo G. Nausėdos patarėjas. A. Palionis teigė, kad buvo pakviestas pačios I. Ruginienės.
Pasak premjerės Ingos Ruginienės, keisis finansų, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo bei kultūros ministerijų vadovai. Pasak jos, finansų ministrą Rimantą Šadžių turėtų keisti viceministras Kristupas Vaitiekūnas, Susisiekimo ministerijai vadovaujantį Eugenijų Sabutį - viceministras Juras Taminskas. Kultūros ministrą Šarūną Birutį turėtų pakeisti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė. Tuo metu į socialinių reikalų ir darbo ministrės pareigas turėtų būti siūloma parlamento Socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė Jūratė Zailskienė, kuri pakeis anksčiau šiai ministerijai vadovavusią I. Ruginienę.
„Keičiasi tam tikros socialdemokratų ministrų pozicijos. Į finansų ministrus siūlau Kristupą Vaitiekūną, susisiekimo ministras - Juras Taminskas, socialinės apsaugos ir darbo, vietoj manęs, tikiuosi, kad sėkmingai startuos Jūratė Zailskienė, o kultūros - Vaida Aleknavičienė“, - ketvirtadienį po socialdemokratų prezidiumo posėdžio žurnalistams komentavo premjerė Inga Ruginienė.
Naująją Vyriausybę formuojanti paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigia, kad finansų ministrą Rimantą Šadžių nusprendė keisti dėl to, jog norėjo pati pasirinkti savo dešiniąją ranką. „Istoriškai yra taip susiklostę, kad kiekvienas premjeras, ateidamas į Vyriausybę, pasirenka savo dešinę ranką. Tai taip jau yra, kad finansų ministras yra dešinioji ranka ir artimiausią komandos narį pasirenka pats premjeras“, - žurnalistams po LSDP prezidiumo posėdžio sakė I. Ruginienė.
„Tai Gintautas Paluckas pasirinko savo dešinę ranką, aš tikrai norėjau irgi turėti savarankišką pasirinkimą, tai tą ir padariau ir suteikiau pirmenybę Kristupui Vaitiekūnui“, - pridūrė ji. Visgi I. Ruginienė pabrėžė norinti padėkoti už profesionalų vadovavimą Finansų ministerijai.
Savo ruožtu laikinasis partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad diskusijos dėl R. Šadžiaus keitimo nebuvo lengvos. Šiam ministrui, pasak LSDP lyderio, priekaištų partija neturi. „Diskusijos buvo pakankamai nelengvos, nes jokių priekaištų ir jokių pastabų dėl kompetencijos, profesionalumo, patirties ponui Rimantui Šadžiui mes neturime“, - žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
„Aišku, kad premjerė turi pagal klasikinį modelį turbūt formuoti savo komandą, nes pasitikime savo premjere, suteikiame jai partinius įgaliojimus, prezidentas ją palaiko, Seimas ją palaiko. Natūralu, kad ji mato pokyčius reikalingus savo komandoje ir ji pasirinko kitą asmenį - tai yra finansų viceministrą. Aš manau, kad jis irgi puikiai susitvarkys su pareigom“, - pabrėžė socialdemokratas.
M. Sinkevičius teigė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės kandidatūra nebuvo vertinama prokuratūroje atliekamo tyrimo dėl prie egzaminų pridėtų taškų aspektu. „Matome ir kitose ministerijose, kad yra inicijuojami įvairūs tyrimai, komitetai siūlo pradėti (tyrimus - ELTA). Matyt, kad tyrimai ir teisėsaugos įtraukimas į politinius procesus tampa politinio gyvenimo Lietuvoje norma“, - kalbėjo M. Sinkevičius.
Socialdemokratai siūlo, kad darbą Vyriausybėje tęstų ir sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė bei vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė trečiadienį jau buvo susitikę su prezidentu ir sulaukė šalies vadovo paramos.
Ketvirtadienį pas G. Nausėdą apsilankė „valstiečių“ į ekonomikos ir inovacijos ministro pareigas deleguojamas Edvinas Grikšas bei „Nemuno aušros“ į Žemės ūkio ministerijos vadovo poziciją siūlomas Andrius Palionis. Tiesa, kol kas dar neaišku, ar šioms dviem kandidatūroms bus pritarta.
Pasirašytoje koalicijos sutartyje numatoma, kad Teisingumo ministerija atitenka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS). Partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis sako turintis keturis kandidatus į teisingumo ministro postą - Rita Tamašunienė, Jaroslavas Narkevičius, Česlav Olševski ir Ignas Vėgėlė.
ELTA primena, kad antradienį Seimas pritarė I. Ruginienės kandidatūrai į premjeres. Paskirtoji Vyriausybės vadovė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teiks parlamentui svarstyti Vyriausybės programą.