Socialinis ir emocinis ugdymas lopšelinukams: veiklos ir metodai

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Kitaip tariant, emocinis intelektas apima savimonę, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius.

SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje. Socialinio ir emocinio ugdymo dalyviai: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.

Kodėl ugdyti emocinį intelektą lopšelinukams yra svarbu?

Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socialiniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti.

Socialinė ir emocinė gerovė: socialinės emocinės kompetencijos ugdymas padeda vaikams geriau suprasti savo ir kitų jausmus, tinkamai į juos reaguoti ir kurti pozityvius santykius. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau susidoroja su stresu, nerimu ir kitomis neigiamomis emocijomis.

SEU poveikis akademiniams pasiekimams ir visuomenei

Mokslininkai teigia, kad socialinis ir emocinis ugdymas akivaizdžiai susijęs ir su akademiniais mokinių pasiekimais. Mokiniams, kurie geba valdyti savo emocijas, lengviau susikoncentruoja, pozityviau elgiasi klasėje, patiria mažiau neigiamų išgyvenimų, dėl to pagerėja akademiniai pasiekimai. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai. Išugdytas emocinis intelektas padeda vaikams tapti atsakingais, rūpestingais ir veiksmingai dirbančiais suaugusiaisiais.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Veiksmingos ugdymo strategijos lopšelinukams

Norint sėkmingai ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas, svarbu taikyti veiksmingas ugdymo strategijas:

  • Emocijų įvardijimas ir supratimas: Mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo ir kitų emocijas.
  • Emocijų valdymas: Padėti vaikams išmokti valdyti savo emocijas, ypač pyktį ir liūdesį.
  • Empatijos ugdymas: Skatinti vaikus suprasti ir atjausti kitus.
  • Socialinių įgūdžių lavinimas: Mokyti vaikus bendrauti, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti.
  • Žaidimai ir kūrybinė veikla: Naudoti žaidimus, piešimą ir kitas kūrybines veiklas emocijoms išreikšti ir suprasti.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidžiant žaidimus su emocijų kortelėmis, vaidmeninius žaidimus reikia mokyti įvardinti emocijas: kaltę, liūdesį, gėdą, džiaugsmą ir t.t. Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kad pyktis yra natūrali žmogaus reakcija ir kad nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris nebūtų bent kartą supykęs ar nuliūdęs. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi, kaip suprasti ir valdyti pyktį kuriant įvairias istorijas, pasitelkiant vaikišką literatūrą, animacinius filmus.

Emocijų supratimui ir kontrolei padeda įvairūs piešimo pratimai. Paprasčiausias - duoti vaikui piešimo priemonių ir paprašyti jo nupiešti, kaip jaučiasi. Emocijų supratimą lavina knygelių skaitymas, specialūs žaidimai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai susidomi fantazijos žaidimais su įsivaizduojamais draugais, kuria nebūtas istorijas. Tai leidžia vaikui saugiai išbandyti įvairius vaidmenis ir jausmus, subręsti bendravimui su kitais.

Šeimos ir pedagogų vaidmuo

D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Tėvai turi svarbų vaidmenį vaiko emocinio intelekto lavinime. Matydami, kaip tėvai ar auklėtojos reaguoja į savo jausmus, vaikai gali išmokti ir patys panašiai elgtis analogiškose situacijose.

Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.

Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys.

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad pedagogo asmenybės elgesys ir asmeninės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu.

Gero mokytojo bruožai

Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas: patinka mokyti vaikus; nulemia pokyčius; skleidžia pozityvią energiją; geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius; dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu; geba organizuotai dirbti; neturi išankstinio nusistatymo; kelia reikalavimus; ieško įkvėpimo ir jį randa; nevengia pokyčių; reflektuoja.

Programos ir jų panaudojimas lopšelyje-darželyje

Šiuo metu yra sukurta nemažai programų, skirtų socialiniam ir emociniam ugdymui. Štai keletas pavyzdžių: „Kimochis“: Socialinio - emocinio ugdymo programa, padedanti vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas. „Siautukai“: Socialinio - emocinio ugdymo programa, skirta 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus. „Zipio draugai“: 5 - 7 metų vaikams skirta programa, kurios tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Programos padeda vaikams ugdyti savimonę, savireguliaciją, socialinius įgūdžius ir empatiją.

Detalės apie konkrečias programas

Programos „Siautukai“. Programa parengta atsižvelgiant į CASEL sistemą, kuri padeda užtikrinti sisteminį požiūrį, kuriuo pabrėžiama, kaip svarbu sukurti teisingą ugdymosi aplinką ir koordinuoti veiklą keturiose pagrindinėse aplinkose: grupėje, ugdymo įstaigoje, namuose ir bendruomenėse. Socialinio emocinio ugdymo programa „Siautukai“ orientuota į šiuolaikinio vaiko poreikius. Ji skirta 3-6 metų amžiaus vaikų socialinėms emocinėms kompetencijoms ugdyti. Programa išsiskiria tuo, kad kiekvienam vaikui sudaroma galimybė patirti pažinimo džiaugsmą, aktyviai dalyvauti socialinio emocinio ugdymo užsiėmimuose. Dar vienas programos išskirtinumų - iššūkių ir provokacijų kūrimas. Joje gausu įvairių ugdymo formų, pažangių metodų, kurie motyvuoja vaikus įsitraukti į socialinio emocinio ugdymo veiklas.

Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, netektį, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kreiptis paramos ir ją priimti, padėti aplinkiniams. Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė kitų prevencinių programų tarpe.

„Kimochis“: Socialinio - emocinio ugdymo programa, padedanti vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas. „Kimochiai“ - skirtingus charakterius turinčios lėlytės, pavyzdžiui, Debesėlis, Vikšrelis, Katė, Balandė Meilė ir kt. Kiekvienas personažas „slepia kokį nors jausmą“ ir moko vaikus apie juos kalbėti, juos įvardinti ir paaiškinti, ką jaučia.

Socialinio emocinio ugdymo programa „Dramblys“. Veiklose vaikai mokosi suvokti ir valdyti savo emocijas, globoti ir rūpintis kitais, kurti ir palaikyti santykius su draugais, atsakingai priimti sprendimus.

Integravimas į kasdienę ugdymo praktiką

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.

Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:

  1. 1 lygmuo: Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus.
  2. 2 lygmuo: Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. NAKA principas: NUOSEKLUMAS, AKTYVUMAS, KONCENTRACIJA, AIŠKUMAS.
  3. 3 lygmuo: Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.

Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus. Mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos ir kt.

Įstaigos pavyzdžiai ir projektai

Socialinio - emocinio ugdymo programa „Kimochis“ mūsų įstaigoje įgyvendinama ikimokyklinio amžiaus, 3-5 metų vaikų grupėse. Tai smagios ir lengvai į ikimokyklinio ugdymo programą integruojamos veiklos, padedančios vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas.

Priešmokyklinėse grupėse įgyvendinama tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai“, kurios tikslas - padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos. Mūsų darželis prisijungė prie respublikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų socialinio emocinio projekto „Liečiu-jaučiu tave - 3“. Jo tikslas - padėti vaikams pažinti savo emocijas, mokytis atsipalaiduoti ir geriau suprasti draugus per švelnų prisilietimą bei bendras relaksacines veiklas.

Projekto metu socialinė pedagogė organizuos relaksacines popietes, skirtas vaikų emociniam nusiraminimui ir savireguliacijai. Vaikai mokysis nusiraminimo būdų, savimasažo bei atliks masažo elementus ant draugo nugaros.

Socialinis emocinis ugdymas - sudėtinė įstaigos vaikų, pedagogų, tėvų lūkesčius atitinkančios ikimokyklinio ugdymo programos dalis. Įstaigoje kuriama ugdymo aplinka, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba, pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas.

Programų palyginimas

Programa Amžius Tikslas
Kimochis Ikimokyklinis Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas.
Siautukai 3-6 metai Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, empatiją.
Zipio draugai 5-7 metai Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos.

Kaip pradėti SEU įgyvendinimą lopšelyje?

  • Pasirinkti patikimą, tyrimais pagrįstą programą, pritaikytą vaikų amžiui (pvz., „Siautukai“, „Kimochis“, „Zipio draugai“).
  • Užtikrinti sisteminį požiūrį: veiklos turi būti koordinuojamos grupėje, įstaigoje, namuose ir bendruomenėje.
  • Apmokyti pedagogus ir suteikti jiems sisteminę paramą bei patyriminę praktiką.
  • Įtraukti tėvus, vedant šeimyninius užsiėmimus ir skatinant šeimos pokalbius apie jausmus.
  • Integruoti socialinio ir emocinio ugdymo elementus į kasdienes veiklas ir kitų dalykų turinį.

Emocinis intelektas - „tai gebėjimas būti su savimi ir kitais, su visais, kurie yra patogūs ir ne, gražūs ir ne, priimtini ir ne.“ Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų - galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save, atpažinti kodėl jaučiasi vienaip ar kitaip, mąsto vienaip ar kitaip bei elgiasi vienaip ar kitaip.

tags: #kaip #ygdyti #socialini #ugdyma #lopselinukams