Demografiniai pokyčiai turi tiesioginį poveikį viešajai finansų sistemos našumui, socialinės apsaugos išlaidoms ir sveikatos priežiūros poreikiams. Šioje apžvalgoje remiamasi įvairių magistrinių darbų ir tyrimų išvadomis, pateikiant aiškią informaciją apie senjorų finansinį raštingumą, taupymą pensijai, užimtumą vyresniame amžiuje, sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumą bei rekomendacijas, kurios gali pagerinti senjorų gyvenimo kokybę Lietuvoje.
Demografinis senėjimas ir jo pasekmės
Praėjusiais dešimtmečiais populiacijos senėjimas Lietuvoje buvo akivaizdus ir, tikėtina, tęsis ateityje. Prognozuojama, kad 2050-aisiais senjorų skaičius išaugs iki 31,5 proc. The topic is highly relevant, as the share of older people is increasing across all countries, raising questions about the long-term sustainability of healthcare systems and public finances. The analysis of the literature revealed that the main factors of population aging are the decrease in birth rates and mortality. Population migration processes can also have a short-term effect.
Demografinio senėjimo įtaka sveikatos priežiūros išlaidoms yra kompleksiška: previous research show that healthcare spending dynamics are influenced not only by demographic trends but also by economic cycles, technological progress, income levels, and health policy decisions. The results indicate that the impact of ageing on healthcare expenditure is relatively weak. In Lithuania, healthcare spending is mainly driven by economic factors and its own inertia, while demographic changes unfold more gradually. The EU-level analysis confirms that a growing elderly population is associated with higher healthcare expenditure, although the effect is more long-term than short-term.
Pensijų kaupimas ir antros bei trečios pakopos svarba
Galimybė papildomai kaupti senatvei antrosios pakopos pensijų fonduose Lietuvoje atsirado prieš 18 metų - 2004-aisiais. Nuo 2019 m. kas trejus metus iki 40-ies metų kviečiami kaupti visi pilnamečiai dirbantys asmenys, kurie dar nepradėjo kaupti pensijai ar sustabdė kaupimą. Skaičiuojama, kad kuo anksčiau žmogus ims kaupti senatvei, tuo, tikėtina, solidesnę pensiją gaus.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad praėjusiais metais antrosios pakopos pensijų fonduose būsimai pensijai kaupė 1,4 mln. gyventojų - maždaug 80 proc. visų dirbančių asmenų. Per metus antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius išaugo 15,3 tūkst. asmenų (2020-aisiais buvo 1 mln. 372,6 tūkst.). Prieš penkerius metus - 2017 m. - antrosios pakopos pensijų fonduose būsimai pensijai taupė 1 mln. 289,3 tūkst. gyventojų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Po truputį auga ir savanoriškos - trečiosios pakopos - pensijų fondai: praėjusiais metais savarankiškai būsimai pensijai kaupė 79,6 tūkst. gyventojų, 2020 m. tokių buvo 75,6 tūkst., 2017 m. - 57,8 tūkst. Nors pandemija atnešė nemažų iššūkių, praėjusiais metais pensijų fondų turtas augo sparčiau, nei buvo tikėtasi. Statistikos departamento duomenimis, antros pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė 2021 m. pabaigoje sudarė 5,9 mlrd. EUR, 2020 m. pabaigoje ši suma buvo 4,5 mlrd. EUR.
Dalyvavimas antrosios pakopos pensijų fonduose leidžia sukaupti iki 20-30 proc. buvusio uždarbio. Prie antrosios pakopos pensijos kaupimo prisideda ir valstybė. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, kad iš tiesų džiugina, jog gyventojai rūpinasi savo ateities finansiniu stabilumu ir taupo pensijai, tačiau matoma tendencija, kad kuo žmonės jaunesni, tuo jų motyvacija rūpintis pensija mažesnė.
Trūksta finansinio raštingumo
Nenoro kaupti pensijai priežastys įvairios: vieniems trūksta informacijos, kiti nesupranta naudos, dalis bijo prarasti ir taip mažas turimas pajamas, trukdo ir išankstinis nusistatymas. Asociacijos vadovas mano, kad reikėtų ir didesnio švietimo šia tema. Finansinis raštingumas turėtų būti pradedamas ugdyti kuo jaunesniame amžiuje. „Vienas iš būdų didinti įsitraukimą - kelti finansinio raštingumo lygį visoje šalyje. Jaunimo skepticizmas yra problema, kurią reikėtų spręsti edukuojant visuomenę.\"
Tarptautinis įvertinimas rodo, kad „Ilgalaikis investavimo efektas leidžia tikėtis aplenkti infliaciją ir sukaupti daugiau, nei tiesiog taupant\", - pabrėžia pašnekovas. Tai tam tikru būdu patvirtina ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). 2021 aisiais ji mūsų šaliai preliminariame pasaulio pensijų fondų reitinge pagal turto augimą skyrė antrąją vietą: Lietuva nusileido tik Turkijai.
Darbo rinkos dalyvavimas vyresniame amžiuje
Lietuva yra tarp lyderių ES pagal 55-70 metų amžiaus žmonių užimtumą. Vyresnių darbuotojų dalis darbo rinkoje per pastaruosius 15 metų beveik padvigubėjo - nuo 12 proc. iki 20 procentų. 55-64 metų amžiaus grupėje užimtumas siekia apie 70 proc., dirba apie 12 proc. senatvės pensijų gavėjų. Tyrimo duomenys rodo, kad 75 proc. 55-erių ir vyresni Lietuvos gyventojai, atsiradus galimybei, norėtų nebedirbti. 78 proc. respondentų taip pat nurodė, kad iš darbo rinkos, kai galėjo gauti pensiją, 11 proc. pasitraukė dėl sveikatos.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
„Pirmieji pasilieka darbo rinkoje dėl finansinio būtinumo - lėšų pragyvenimui trūkumo, o pastarieji - dėl finansinę ir galimai nefinansinę (pvz. statuso, savirealizacijos, socializacijos) grąžą teikiančio darbo, geresnių darbo sąlygų\", - rašoma tyrimo santraukoje. Čia slypi paradoksas: didinant senatvės pensijas ir, atitinkamai, mažėjant finansinio būtinumo motyvui dirbti, užimtumo lygis sulaukus pensinio amžiaus gali pradėti mažėti.
Darbo sąlygų ir sveikatos veiksniai
Per didelis darbo krūvis, maža alga, autonomijos ir tobulėjimo stoka yra dažnai nurodomos priežastys, kodėl vyresni darbuotojai nepageidauja tęsti darbo. Tarp nepasitenkinimo darbu įvardijamų priežasčių - didelis darbo krūvis (61 proc.), maža alga (60 proc.), autonomijos, tobulėjimo stoka (38 proc.). Šis rodiklis daugiau nei du kartus viršija Skandinavijos šalių grupės vidurkį.
Santykinai gera situacija yra pripažinimo ir palaikymo darbe srityje - trūkumą šioje srityje nurodė apie ketvirtadalį Lietuvos respondentų. Lyginant su kitomis ES šalimis, šalyje tiek sveikatos apribojimai, tiek artimųjų priežiūros įsipareigojimai daro neigiamą įtaką vyresnio amžiaus žmonių užimtumui. Todėl svarbu plėsti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą mūsų šalyje, gerinti jų kokybę.
Socialinė izoliacija ir gyvenimo kokybė
Jo duomenimis, atotrūkis tarp to, kiek 65-erių ir vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50-64 metų amžiaus grupės asmenimis, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, su kuriuo nebūtų susiję giminystės ryšiais. Mažiau nei 5 proc. visai neturi sau reikšmingų asmenų. „Tai, kad senjorai turi mažai reikšmingų asmenų, susiję su izoliuotumo, draugijos trūkumo, buvimo nuošalėje jausmais\", - rašoma VU pranešime.
Anot mokslininkų, vienišumą bent iš dalies galėtų kompensuoti socialinis aktyvumas įsitraukiant į bendruomenines ir visuomenines veiklas, tačiau vyresnio amžiaus lietuviai yra mažai aktyvūs, rečiau savanoriauja, sportuoja, dalyvauja meninėse veiklose nei daugumos kitų ES šalių gyventojai.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Ekonominiai poveikiai: vartojimas, užimtumas ir viešosios išlaidos
The goal of the research was to answer the question whether population aging has any effect on Lithuania‘s gross domestic product (GDP) and household consumption per capita, as well as labour activity rate. It was determined that an increase in OADR growth rate tends to cause a slowdown in the activity rate growth rate. In addition, ADL‘s cointegrating coefficients showed that population aging also has a a negative effect on household consumption per capita, as it tends to decrease when the labour activity rate declines.
Economic growth has been found not to have a significant impact on population growth, but on public health expenditure. The results of studies conducted by various authors have shown that there is no consensus on the negative impact of aging on public finances. On the one hand, the growing number of older people is forcing the state to devote more resources to meeting its social obligations. This includes higher spending on health care, social care, social security, and so on. On the other hand, increasing labor productivity and the rapid development of digitalisation allow older people to participate in the labor market for longer and to some extent to take care of themselves.
Empirinės išvados apie sveikatos išlaidas
Empirical analysis using annual data for 2000-2022 showed that for Lithuania a VAR model indicates healthcare spending is mainly driven by economic factors and its own inertia, while demographic changes unfold more gradually. For the EU countries, a panel VAR approach confirmed that a growing elderly population is associated with higher healthcare expenditure, although the effect is more long-term than short-term. All analyses were carried out using the R software environment.
Rekomendacijos geresnei gyvenimo kokybei ir finansiniam saugumui
- Stiprinti prevencinę sveikatą ir gerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas: The thesis highlights the importance of strengthening preventive care, improving primary healthcare services, and expanding long-term care.
- Plėsti ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, taip mažinant darbo rinkos apribojimus dėl priežiūros pareigų.
- Didinti finansinį raštingumą jau nuo mokyklos suole: Finansinis raštingumas turėtų būti pradedamas ugdyti kuo jaunesniame amžiuje.
- Skatinti dalyvavimą antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose per švietimą ir paskatas darbdaviams prisidėti prie darbuotojų kaupimo.
- Skatinti lankstesnes užimtumo formas vyresnio amžiaus darbuotojams (dalinis užimtumas, lanksčios darbo sąlygos), kad išsaugoti jų dalyvavimą darbo rinkoje ir socialinę įtrauktį.
- Vykdyti politiką, kuri tarpininkautų tarp pensijų didinimo ir motyvacijos dirbti - užtikrinti, kad darbo sąlygos, atlyginimas ir galimybės tobulėti skatintų vyresnius asmenis likti darbo rinkoje, jeigu jie to nori.
- Skatinti bendruomenines iniciatyvas, mažinančias socialinę izoliaciją tarp senjorų bei didinančias jų socialinį aktyvumą.
D. TRUMPO MUITAI | OTP BANK RUSIJOJE | SINKEVIČIUS | REGISTRŲ CENTRAS | Tiek Pinigų
Trumpa lentelė: pagrindiniai rodikliai ir išvados
| Rodiklis | Pastebėjimas |
|---|---|
| Senjorų dalis (prognozė 2050) | Išaugs iki ~31,5% |
| Antros pakopos dalyvių skaičius | ~1,4 mln. (apie 80% dirbančiųjų) |
| Pensijų fondų turto vertė (2021) | Antros pakopos grynieji aktyvai ~5,9 mlrd. EUR |
| Vyresnio amžiaus užimtumas (55-64) | Užimtumas ~70%; dalyvavimo dalis augo nuo 12% iki 20% |
| Finansinio raštingumo lygis | Neužtenka, reikia švietimo nuo jauno amžiaus |
Apibendrinant, Lietuvoje senjorų finansinis raštingumas, pensijų kaupimas ir vyresnių asmenų darbo rinkos dalyvavimas yra tarpusavyje susiję elementai, lemiantys senjorų gyvenimo kokybę. Daugžymiškas požiūris, apimantis prevencinę sveikatą, geresnes darbo sąlygas, didesnį finansinį švietimą bei platesnį ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, gali reikšmingai prisidėti prie senjorų gerovės ir viešųjų finansų tvarumo.
tags: #kaip #tvarkosi #pensininkai