Vaikystėje patirtas smurtas palieka gilias žaizdas, kurios gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Tokia trauma neapsiriboja vien tik fizinėmis ar psichologinėmis pasekmėmis - ilgainiui ji veikia asmenybės raidą, emocinę būseną, nervų sistemos vystymąsi ir santykių suvokimą. Tačiau yra būdų, padedančių išgyti ir atstatyti gyvenimo kokybę. Šioje straipsnyje aptarsime, kaip sveikti po vaikystėje patirto smurto, naudodami psichoterapeutės dr. Arlene Drake rekomenduojamas technikas bei šiuolaikinius psichologinius tyrimus ir ugdymo metodikas.
Vaikystėje patirto smurto poveikis
Vaikai, augantys smurtinėje aplinkoje, patiria nuolatinį nesaugumą, kuris veikia jų emocinę būseną ir nervų sistemos vystymąsi. Net ir tada, kai vaikas nėra tiesioginės smurto aukos, jis gyvena aplinkoje, kurioje grėsmė yra nuolatinė, o saugumo jausmas - trapus arba visai neegzistuojantis. Tokia aplinka išmokdo vaiką nuolat stebėti suaugusiųjų nuotaikas, bijoti konfliktų ir koreguoti savo elgesį, siekiant išvengti pavojaus.
Šis prisitaikymas dažnai klaidingai interpretuojamas kaip „geras elgesys“ ar „brandumas“, tačiau iš tiesų tai yra išgyvenimo mechanizmas. Laikui bėgant, tokios patirtys lemia vidinį konfliktą, kai vaikas dažnai save kaltina dėl smurto - tai yra egocentriškas įvykimų supratimas, kuris gali lydėti daugelį metų.
Seksualinis smurtas yra viena labiausiai traumuojančių smurto formų, vykstančių dažnai artimoje aplinkoje, pasinaudojant vaiko pasitikėjimu ir priklausomybe. Dažnai šiam smurtui būdingi manipuliacija, grasinimai bei emocinis spaudimas, dėl ko vaikas nekreipia dėmesio į smurto pobūdį ir tyliai išgyvena siaubą bei baimę.
Kaip pradėti gijimo kelią po vaikystės traumos
Psichoterapeutė dr. Arlene Drake savo knygoje „Vidinis vaikas: kaip išgyti po vaikystėje patirto smurto“ siūlo veiksmingą praktikų planą, padedantį suvokti ir išgyti vaikystės traumas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
- Neperkelkite atsakomybės sau ir neteisinkite smurtautojo elgesio. Dažnai viduje girdi balso, kuris sako, jog esi kaltas dėl savo skausmo. Tačiau svarbu suvokti, kad smurtas - tai smurtautojo atsakomybė, o ne aukos kaltė. Teisinimai, kaip „jiedu patys turėjo sunkumų“, yra išgyvenusių vaikų balsai, kurie dar neišsilaisvino iš traumos.
- Atraskite ir prižiūrėkite savo vidinį vaiką. Prisipažinkite sau apie savo užslopintus neigiamus jausmus ir skausmingas patirtis, suteikite sau meilę ir dėmesį, ko galbūt niekada negavote vaikystėje. Tokiu būdu palaikydami savo vidinį vaiką, nesuteikite galimybės jam jaustis kaltam ar nepataisomai sužeistam.
Ryte ir vakare galite užduoti sau klausimus, ar vaikui nieko netrūksta, o jei reikia, apkabinkite jį ar papasakokite: „Aš čia. Aš išgirdau tave.“ Tai padeda išmokti jo klausytis ir išlaikyti vidinę harmoniją.
- Parašykite laišką smurtautojui (-ams), tylėjusiems asmenims arba sau. Laiškai - tai privatūs įrankiai, padedantys suvokti smurto poveikį ir atsakomybę. Galite rašyti ne tik agresoriui, bet ir tiems, kurie žinojo ir tylėjo, pvz., šeimos nariams. Svarbu pripažinti savo jausmus ir sakyti sau bei vaikui: „Tu nekaltas. Esu su tavimi ir myliu tave.“
- Atsiribokite nuo smurtautojo ir neigiančios aplinkos bent keliems mėnesiams. Laikas be kontakto padeda įgyti emocinės erdvės, įžvalgų ir naują perspektyvą apie savo patirtį. Tai padeda išvengti sugrįžimo į senus emocinius modelius, kurie gali paralyžiuoti gijimo procesą.
- Nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Suaugusieji, išgyvenantys vaikystės traumas, gali atpažinti save ne tik kaip auką, bet ir kaip stiprų, gebantį augti ir keistis asmenį. Specialisto pagalba suteikia saugumo pojūtį ir padeda perrašyti skausmingas patirtis, atrandant naują gyvenimo kokybę.
Psichologinė pagalba vaikams, patyrusiems traumą
Vaikai po trauminio įvykio gali keisti elgesį ir emocijas, tačiau dažnai dėl amžiaus ypatumų negali tinkamai išreikšti savo jausmų. Lietuvoje buvo pritaikyta Odensės vaikų traumos atpažinimo metodika (OCTS), leidžianti psichologams stebėti 4-8 metų vaikų žaidimą ir nustatyti traumos požymius. Toks struktūruotas žaidimas, panaudojant LEGO kaladėles, sudaro galimybę saugiai vertinti vaikų psichinę būklę ir suteikti laiku reikalingą pagalbą.
Laiminga vaikystė priklauso nuo saugios aplinkos, kurioje vaiko poreikiai yra patenkinami, tačiau net ir sudėtingose situacijose galima suteikti vaikui tinkamą pagalbą. Tai apima ramų, kantrų, palaikantį suaugusįjį, kuris padeda vaikui išreikšti jausmus žaidimu, piešimu ar pokalbiu. Negalima pamiršti, kad ir artimųjų psichologinė būsena turi būti prižiūrima, nes jų savijauta tiesiogiai veikia vaiko išgyvenimus.
Traumos poveikis smegenims ir ilgalaikės pasekmės
Nuolatinė baimė ir stresas vaikystėje keičia smegenų struktūrą, ją „programuodamos“ būti budria aplinkai, kuri atrodo nuolatinės grėsmės. Dėl to net ir po daugelio metų suaugusysis gali suvokti pasaulį kaip pavojingą, dažnai patiria nerimą, įtampą ir baimės priepuolius. Be to, tokia trauma gali sukelti depresiją, priklausomybes, nesaugumo jausmą santykiuose, socialines ir sveikatos problemas.
Trauma gali būti „nematoma“ - žmogus jos nepripažįsta, manydamas, kad jo sunkumai yra jo prigimties dalis. Terapeuto darbas yra padėti atskleisti šiuos išgyvenimus, įvardinti juos ir pradėti gijimo procesą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
| Vaikystės traumos poveikis | Galimos pasekmės suaugusiam |
|---|---|
| Fizinis ir emocinis smurtas | Depresija, nerimas, priklausomybės, fizinės ligos |
| Emocinis apleistumas | Žemas savęs vertinimas, socialinių ryšių sunkumai |
| Seksualinis smurtas | Trauminiai prisiminimai, santykių problemos |
| Nepriežiūra ir apleidimas | Psichologinės traumos, potrauminiai streso sutrikimai |
Traumos poveikis ir atsparumas
Didžiausia atsparumo trauma šaltinis yra saugus prieraišumas. Geras ryšys su tėvais ar globėjais vaikystėje gali padėti žmogui susidoroti su sunkumais suaugus ir ugdyti psichologinį atsparumą. Tuo tarpu, kai pagrindiniai globėjai patys yra smurtautojai ar nesuteikia saugumo, vaiko galimybės išgyti tampa ribotos be išorinės pagalbos.
Dažnai aukos išlieka „priklausomos“ emociniu lygmeniu nuo smurtautojų - dažnai tėvų ar artimųjų, kurie, nors ir kelia baimę, yra pagrindinis gerovės šaltinis. Atsiriboti nuo šios priklausomybės yra sudėtinga, tačiau įmanoma, ir tai yra pirmas žingsnis link sveikimo.
Seminarai ir pagalba traumas patyrusiems suaugusiems
Suaugusiesiems, kurie vaikystėje patyrė smurtą, organizuojami specialūs seminarai, skirti pagalbai ir gijimui. Tokie renginiai padeda susipažinti su traumos poveikio mechanizmais, įsisąmoninti savo jausmus, ir suteikia praktinių įrankių, kaip kurti sveikesnius santykius su savimi ir kitais.
Psichologės doc. Paulinos Želvienės vadovaujamame projekte „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“ siekiama ne tik anksti atpažinti vaikų traumas, bet ir ugdyti supratimą apie traumos ilgalaikį poveikį bei svarbą jai gydyti.
Apibendrinimas
Vaikystėje patirtas smurtas palieka gilų randą, tačiau gydymas yra įmanomas. Pirmasis žingsnis - pripažinti patirtas traumas, suteikti sau leidimą jausti ir rūpintis vidiniu vaiku, atsiriboti nuo žalingos aplinkos ir ieškoti profesionalios pagalbos. Nuoseklus darbas su savimi gali atnešti potrauminį augimą, didesnį atsparumą ir gyvenimo kokybės pagerėjimą. Jūsų vidinis vaikas nusipelno meilės ir saugumo - imkitės veiksmų jau šiandien.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą