Socialinis darbas yra profesija, kurios tikslas - padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms įveikti socialines problemas ir gerinti gyvenimo kokybę. Šiame darbe labai svarbu taikyti konstruktyvaus elgesio metodus, kurie padeda užmegzti efektyvų ryšį su klientais, skatina jų motyvaciją keistis ir leidžia pasiekti teigiamų rezultatų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius konstruktyvaus elgesio metodus, taikomus socialiniame darbe, remiantis turima informacija.
Socialinio darbo modeliai ir metodai
Individualus socialinis darbas
Individualus socialinis darbas yra vienas iš pagrindinių socialinio darbo modelių, taikomų dirbant su šeimomis. Šis metodas leidžia socialiniam darbuotojui atidžiai išnagrinėti šeimos situaciją, nustatyti problemas ir numatyti individualią paramos eigą. Individualus darbas apima pagalbą individams ir šeimoms sprendžiant psichologines ir socialines problemas, taip pat palaikant ryšius su jais.
Socialinis grupinis darbas
Socialinis grupinis darbas yra metodas, kuris naudoja bendros veiklos galimybes, siekiant spręsti problemas ir išvengti psichosocialinio funkcionavimo sutrikimų. Grupės nariai, turintys bendrus tikslus ar problemas, reguliariai susitinka ir dalyvauja veikloje, nukreiptoje į vieną tikslą. Grupinio darbo tikslas yra ne tik emocinis problemų gydymas, bet ir keitimasis informacija, socialinių ir profesinių įgūdžių plėtojimas, vertybių hierarchijos peržiūrėjimas ir antisocialinių poelgių nukreipimas konstruktyvia linkme.
Taikant individualius ir grupinius darbo metodus, siekiama integruoti dvi žmogaus egzistencines dimensijas: individualiąją ir socialinę. Tik esant abiem dimensijoms, žmogus gali visapusiškai įgyvendinti savo būtį socialinėje grupėje kaip socialinio veiksmo dalyvis arba kaip individuali asmenybė, turinti gilų individualų santykį.
Etikos principų laikymasis
Atliekant socialinį darbą, labai svarbu laikytis etikos principų:
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
- Geranoriškumo principas: Tyrėja užtikrino, kad tyrimo dalyviams negresia joks pavojus, apgalvojo jautrius klausimus ir pasiruošė jiems. Dalyviai galėjo atsisakyti atsakyti į klausimus.
- Pagarbos asmens orumui principas: Tyrėja informavo dalyvius apie tyrimo tikslą, savo funkcijas ir dalyvių indėlį į tyrimą. Kiekvienam dalyviui buvo suteikta asmeninio apsisprendimo teisė, leidžianti priimti sprendimus dėl diktofono naudojimo ar atsakymų į klausimus.
- Teisingumo principas: Su kiekvienu dalyviu buvo elgiamasi paslaugiai ir pagarbiai, garantuojant anonimiškumą ir konfidencialumą.
- Teisės gauti tikslią informaciją principas: Dalyviams buvo teikiama tiksli ir patikima informacija apie tyrimą ir jo rezultatus.
Kliento motyvacijos skatinimas
Motyvacija yra labai svarbi socialiniame darbe. Jos paskirtis - stiprinti žmonių veiklą. Norint padėti žmogui išspręsti problemą ar pasinaudoti paslauga, pirmiausia jis pats to turi norėti. Todėl labai svarbu suvokti, kokie motyvai gali stimuliuoti klientą.
Tėvai, dalyvavę tyrime, nurodė, kad juos skatina ateiti į dienos centrą problemos su vaikais, noras pabendrauti su žmonėmis ir noras ką nors naujo sužinoti ar nuveikti. Taip pat svarbu, kad dienos centre dirbtų geras kolektyvas, kuriame klientai jaustųsi laukiami ir galėtų išsipasakoti.
Vis dėlto, tyrimo dalyvių atsakymai parodė, kad daugumai trūksta vidinės motyvacijos arba yra veiksnių, kurie trukdo susiformuoti funkcionaliai darbuotojo ir kliento sistemai. Tai gali būti kliento baimė, socialinio darbuotojo kaip biurokratinės organizacijos atstovo suvokimas arba prasta komunikacija.
Įtakos metodai socialiniame darbe
Socialiniame darbe svarbu taikyti įtakos metodus, kurie padeda efektyviau bendrauti su paslaugų gavėjais ir skatinti teigiamus jų elgesio pokyčius:
- Motyvacija keistis
- Teigiami elgesio pokyčiai
- Pasitikėjimo stiprinimas
- Didesnė atsakomybė už savo veiksmus
Tačiau svarbu atsiminti, kad poveikis gali turėti ir neigiamų aspektų, tokių kaip priklausomybės nuo socialinio darbo specialisto rizika, savarankiškumo praradimas, etinių normų pažeidimas, pernelyg didelė darbuotojo įtaka ir klaidingi tikslai. Todėl būtina laikytis aiškių profesinių ribų ir taisyklių.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Atsparumas manipuliacijoms
Socialiniame darbe svarbu būti atspariems manipuliacijoms, siekiant užtikrinti darbuotojų savarankiškumą ir jų veiklos efektyvumą. Reikia mokėti atpažinti bandymus manipuliuoti ir paveikti (emocinis spaudimas, kaltės jausmo sužadinimas, autoriteto menkinimas ir pan.). Taip pat svarbu remtis faktais ir objektyvia informacija priimant sprendimus.
Pagalbos sistemos
Paprastai aplinkoje egzistuoja tam tikra pagalbos sistema, kurią gali teikti šeima, draugai, kaimynai, bendruomenės ir valstybė. Siekiant padėti žmogui, reikia visapusiškai išnagrinėti situaciją, nes problemos pobūdis nulemia pagalbos modelio pasirinkimą.
Dienos centro veikla kaip pagalbos forma
Dienos centrai yra svarbi pagalbos forma šeimoms, ypač toms, kurios patiria socialinę riziką.
Atvejo vadyba
Jau beveik metai kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141 ,,Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Patirtys yra įvairios. Dirbant kilo daug klausimų. Tai nestebina, kadangi vaiko teisių apsaugos sistema keitėsi iš esmės. Įstatymas iki šios dienos kelia daug klausimų ir diskusijų. Mes, praktikai, su skirtinga patirtimi darbo su šeima srityje, praeitą pavasarį atradome įstatymo sudėtingumą, kai stengėmės suprasti skirtingus naujo įstatymo aspektus.
Darbo grupėje mes ieškojome būdų, kaip siekiant atkurti ar pagerinti šeimos funkcionavimą, atkurti santykius tarp vaikų ir jų tėvų, kitų asmenų: artimųjų, giminaičių, draugų, pažįstamų. Fizinis saugumas ir emocinės sąlygos yra sveiko augimo ir vystymosi pagrindas. Išankstinė sąlyga yra ta, kad tėvai, vaikas ir kiti įsitraukusieji gali laisvai išreikšti savo problemas, mintis, abejones ir klaidas be kaltinimo ar baimės būti nubaustiems. Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pavyzdys iš praktikos
Aprašyta šeima susidūrė su socialiniu darbuotoju dar prieš įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui. Vėliau, 2018 m. rudenį, atvejo vadybininkas buvo paskirtas organizuoti atvejo vadybos procesą šeimoms.
Socialinis darbuotojas: „Su šeima pradėjau dirbti 2017 m. liepos mėn. Šeima iki tol socialiniams darbuotojams žinoma nebuvo, joje augo trys vaikai: du berniukai 14 m., 6 m. ir mergaitė 6 mėn. Vyras, gyvenantis su šeima, buvo tik mergaitės tėtis, o berniukų tėtis po suicido neišgyveno. Vyras dirbdavo užsienyje ir grįždavo namo trumpam laikui. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog mama piktnaudžiauja alkoholiu, nesusitvarko su vaikais, nepalaiko emocinio ryšio, neugdo vaikų socialinių įgūdžių, daugiausiai dėmesio skiria tik mergaitės poreikiams tenkinti. Vyresnis berniukas nelankė mokyklos, nors ji buvo visai šalia jo namų, jaunėlis sūnus Matas nepasižymėjo gerais mokymosi rezultatais. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog moteriai trūksta emocinio palaikymo, ji yra priklausoma nuo vyro kaip pajamų šaltinio. Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. 2018 m. sausio mėn. abu berniukai ir mergaitė buvo paimti iš šeimos dėl žalingo alkoholio vartojimo."
Atvejo vadybininkė: "Gavusi įsakymą dėl atvejo vadybos proceso vaiko organizavimo, pradėjau ruošis posėdžiui. Pagrindinis tikslas buvo laikinosios globos vaikams peržiūra. Tai buvo pirmasis atvejo vadybos posėdis su šia šeima, tačiau iki šio posėdžio dar buvo įvykę penki susitikimai (dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, šeimai, socialiniam darbuotojui), kurių metu tėvai buvo motyvuojami keisti gyvenimo būdą, tam, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą. Prieš pirmąjį atvejo vadybos posėdį, apsitarus su specialistais, visgi buvo susiformavus nuomonė, kad posėdžio metu bus siūloma vaiko teisių apsaugos specialistams kreiptis į teismą dėl? nuolatinės globos vaikams nustatymo ir tėvų valdžios ribojimo, kadangi tėvai nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdą. Tačiau posėdžio metu tėvai dalyvavo aktyviai ir ryžtingai teigė, kad jie per porą mėnesių imsis konkrečių veiksmų gyvenimo būdui keisti."
Visuose trijuose pavyzdžiuose atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas turėjo tikslą padėti šeimai (-oms) tokiu būdu, kad vaikai pagerėjus situacijai, galėtų grįžti namo. Buvo pasitikėjimas šeima (-omis), kad sąmoningai dauguma tėvų myli savo vaikus ir nori jiems geriausio. Tiek socialinio darbuotojo, tiek atvejo vadybininko pagrindinė vizija buvo panaši, bet jų užduotys buvo skirtingos. Dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padarė gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes. Dialoge galima atrasti gilesnes įžvalgas.
Trumpai sakant, socialinis darbas orientuojasi į tai, kas vyksta praktikoje. Jo pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms ir suteikti jiems pagalbą gyventi ,,savo gyvenimą” ne tik kaip individams, bet ir palaikyti tarpusavio santykius su jų aplinkoje esančiais žmonėmis. Nė vienas negali tik gyventi pats sau. Mums visiems reikia kitų žmonių.
Socialinis darbuotojas, teikiantis socialines paslaugas šeimoms, kuriuose auga nepilnamečiai vaikai, turi gebėti užmegzti ryšį su visais šeimos nariais. Santykio užmezgimas - sudėtingas procesas, nes tam reikalingi geri bendravimo įgūdžiai. Pas specialistą turi būti išvystytas tarpasmeninis intelektas, jis turi įgauti šeimos narių pasitikėjimą, nes tai įtakoja tolimesnį jų bendradarbiavimą, siekiant įveikti šeimoje patiriamas krizes. Užmezgęs ryšį su šeimos nariais, specialistas nustato problemas, kurios trukdo savarankiškai funkcionuoti šeimai.
Socialinių darbuotojų perdegimo sindromo įveikai ir prevencijai yra efektyvi supervizija. Ji skirta emocinei įtampai mažinti ir asmenybės savybėms tobulinti, jos metu mažinama darbuotojų emocinė įtampa ir psichinės reguliacijos kryptys, įgyvendinama mokant darbuotojus atpažinti emocinius stresorius, reguliuojant jų poveikį, naudojant refleksiją ir veiklos keitimo priemones, stebint ir analizuojant savo elgesį. Planuoti veiksmus bei jų raiškos formas ir numatyti jų pasekmes, tobulinti elgesio motyvus naudojant superviziją.
Supervizijos metu socialiniai darbuotojai atranda, kas jiems trukdo, tai įstatymų nelankstumas teikiamų socialinių paslaugų atžvilgiu, kad jis neturi priemonių įgalinti ir motyvuoti klientą priimti teikiamą pagalbą. Supervizija darbuotojams suteikia galimybę apžvelgti nemalonias situacijas kitaip - įvairiapusiškai. Specialistas supervizijos metu pajunta paramą, kad jis ne vienas susiduria su klientų įgalinimo problema ir įvairiais sunkumais savo profesinėje veikloje.
Pamatyti ir išgirsti kitų socialinių darbuotojų patirtis. Įgauti žinių, kaip jie užmezga ryšį su klientu, kokius socialinio darbo metodus ir priemones pasitelkia siekdami įgalinti klientą, keisti savo gyvenimo būdą ir spręsti patiriamas krizes. Socialinis darbuotojas analizuodamas savo veiklą, asmenines savybes ir profesinius gebėjimus, gali atrasti, kokių jam trūksta gebėjimų, ką reikėtų tobulinti ir ugdyti siekiant įgalinti klientą priimti teikiamą pagalbą ir motyvuoti siekti pokyčių šeimoje. Gali geriau pažinti save, kaip specialistas, atrasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses dirbant su šeima.
Socialiniai darbuotojai supervizijos metu gali atskleisti juos neraminančius ir vidinę įtampą sukeliančius darbinius klausimus, taip sumažinant profesinėje veikloje patiriamą psichologinę įtampą. Supervizorius konsultuodamas analizuoja, aptaria kokie jausmai, emocijos užplūsta socialinį darbuotoją darbe. Padeda susivokti savyje, išugdo gebėjimą reflektuoti, susikaupti, apmąstyti ir gilinantis į savo asmeninę ir profesinę patirtį, taip išugdant gebėjimą lengviau įveikti stresines situacijas. Suteikia įvairias rekomendacijas, kaip nuslopinti įtampą ir nerimą sunkiose situacijose, išgyvenant profesines nesėkmes.
Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas tai - socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas ir socialinio gyvenimo vadybininkas. Socialinio darbo praktikoje yra rekomenduojama, kad kompleksinių poreikių turinčios šeimos dalyvautų diskusijoje, kurioje yra reflektuojama šeimos istorija, kad šios šeimos atsidurtų eksperto vaidmenyje, šeimos interpretuotų ir konstruotų veiksmų galimybes esamų problemų kontekste. Visa ši diskusija padėtų kompleksinių poreikių turinčiai šeimai pamatyti plačiau esamą situaciją ir suvokti išgyvenamą patirtį.
Tačiau dažnais atvejais kompleksinių poreikių turinčios šeimos neįsivaizduoja, kad gali keistis ir daryti poveikį socialinei aplinkai. Siekiant įgalinimo, asmens (šeimos) istorija gali būti taikoma sąmoningumui plėsti, padedant suprasti, jog kartu su asmens sąmone gali būti pakeista ir socialinė tvarka.
Tiek socialinio darbuotojo, tiek pačios genogramos tikslas yra padėti rasti asmeniui (klientui) geriausią būdą valdyti savo problemas ir santykius. Genogramos pagalba galima išsiaiškinti, kur klientas (šeima) yra įstrigę, kokie geriausi jų ištekliai. Taip pat ji padeda nepamiršti šeimos konteksto, kuris gali būti svarbus klientų supratimui, siekiant padėti jiems pakeisti savo gyvenimą. Be tokio žemėlapio sudarymo beveik neįmanoma stebėti klientų gyvenimo ar padėti jiems suprasti modelius, kuriuose jie yra įterpti. Taip pat šis metodas parodo šeimos socialinį tinklą.
Genograma suteikia socialiniam darbuotojui pagrindinį vaizdą apie šeimą (klientus), kas jie yra, iš kur jie atvyko, ir kas svarbu jų gyvenime. Tai padeda pagrindą siekiant suprasti dabartines šeimos problemas, praeities krizes ir išteklius šeimos, kurie bus prieinami dirbant su klientų šiandieną. Genograma gali būti naudojama kaip šeimos modelio stebėjimo metodas platesniame kontekste, kuriame visi šeimos nariai yra tarpusavyje susiję. Šeimos genograma padeda darbuotojams nustatyti kartotinius fatalinius modelius, temas, mitus, lūkesčius, vaidmenis ir praradimus. Be to, tai padeda darbuotojams ir šeimoms kaupti svarbių šeimos įvykių chronologiją.
Šeimos kuriančios genomus su savo darbuotojais, turi galimybę aptarti svarbius šeimos istorijos įvykius ir jų įtaką šeimos veikimui. Praktikoje naudojamos genogramos, gali įkvėpti klientus tapti tyrėjais savo šeimos procese, pradeda mąstyti apie jų santykius sistemiškai ir pastebėti savo vaidmenį šeimos modeliuose bei kaip gyvenimo įvykiai ir santykiai yra susiję su esamomis problemomis.
Apibendrinant, socialinis darbuotojas, kuris siekia veiksmingos pagalbos šeimai turinčių psichosocialinių problemų arba tiesiog turint visą kompleksą socialinių problemų yra naudinga naudoti genogramos metodą intervencijoje.
Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose.
Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą. Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo.
Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas. Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai.
Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus. Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius.
Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas. Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos.
Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui. Tačiau niekada tiksliai darbo dienos suplanuoti negalima.
Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų.
Kaip kyla nesusikalbėjimas (ir kaip jo išvengti) – Katherine Hampsten
tags: #kaip #socialiniam #darbuotojui #uzmegzti #rysi #su