Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu Lietuvoje

Nedarbingumo pažymėjimas, dar kitaip vadinamas biuleteniu, yra oficialus medicinos dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti arba prižiūri sergantį šeimos narį. Šis dokumentas suteikia teisę į ligos išmokas ir leidžia teisėtai nebūti darbe. Lietuvoje šie pažymėjimai išduodami gydytojų elektroniniu būdu, naudojant E-sveikatos sistemą, kas palengvina biurokratinius procesus ir leidžia gauti dokumentą greičiau bei patogiau.

Pastaraisiais metais, ypač po COVID-19 pandemijos, elektroninės sveikatos paslaugos sparčiai plėtojamos, o biuletenį galima gauti ir nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, telefonu. Tai reiškia, kad nesant sunkių simptomų ar būtinybės fiziškai apsilankyti pas gydytoją, galima susisiekti nuotoliniu būdu ir gauti reikiamą pažymėjimą.

Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kam jis reikalingas?

Nedarbingumo pažymėjimas liudija, kad asmuo yra laikinas nedarbingoje būklėje, ir suteikia jo turėtojui teisinę apsaugą, leidžiančią pasinaudoti ligos išmokomis. Be to, dokumentas apsaugo ir darbdavį, suteikdamas pagrindą neatleisti darbuotojo dėl ligos ar mokėti ligos išmokas bei laikytis darbo teisės aktų.

Svarbu paminėti, kad nedarbingumo pažymėjimas nėra automatinė teisė - gydytojas vertina paciento sveikatos būklę ir sprendžia, ar pagrįsta laikinai nedirbti. Lengvas negalavimas, pavyzdžiui, trumpos peršalimo pasekmės, nebūtinai užtikrina šio dokumento išdavimą.

Kada galima gauti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu?

Elektroniniu būdu nedarbingumo pažymėjimai dažnai išduodami šiais atvejais:

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

• Lengvos ūmios ligos: peršalimas, mažo intensyvumo virusinės infekcijos, kurios nereikalauja fizinės apžiūros;
• Lėtinių ligų paūmėjimai: kai pacientas jau gydomas ir reikalingas gydymo koregavimas ar biuletenio pratęsimas;
• Prižiūrint sergantį šeimos narį: įskaitant vaikus;
• COVID-19 ir kitos užkrečiamos ligos: siekiant išvengti apsikrėtimo rizikos gydymo įstaigoje rekomenduojama naudoti nuotolinę konsultaciją.

Nuotolinė konsultacija nereiškia, kad gydytojas automatiškai išduos biuletenį - jis privalo įvertinti paciento būklę ir, jei reikia, gali paprašyti atvykti gyvai.

Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu?

1. Susisiekite su savo šeimos gydytoju: paskambinkite į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę, ir užregistruokite nuotolinę konsultaciją. Kai kurios poliklinikos turi galimybę registruotis internetu.
2. Dalinkitės informacija apie savo sveikatą: gydytojas paklaus, kokie simptomai jus vargina, kada jie prasidėjo ir kokia yra jūsų bendra būklė.
3. Gydytojo sprendimas: jei gydytojas matys, kad esate nedarbingas, jis elektroniniu būdu per E-sveikatos sistemą išduos pažymėjimą.
4. Informuokite darbdavį: elektroninis nedarbingumo pažymėjimas automatiškai patenka į Sodros sistemą, tad darbdavys mato jūsų nedarbingumo laikotarpį be informacijos apie diagnozę.

Kokios yra situacijos, kai būtina vykti pas gydytoją gyvai?

• Sunkūs simptomai: stiprus karščiavimas, skausmas, kvėpavimo sutrikimai ar sąmonės praradimas;
• Traumos ir ūmios būklės: lūžiai, išnirimai, nudegimai ar alergijos;
• Reikalingi tyrimai: kraujo, šlapimo, ar kiti laboratoriniai tyrimai, kurie padeda nustatyti diagnozę;
• Specializuotos konsultacijos: jei reikalinga neurologinė, kardiologinė ar chirurginė apžiūra.

Biuletenio trukmė ir pratęsimas

Pirmą kartą elektroninis nedarbingumo pažymėjimas dažniausiai išduodamas 3-7 dienoms. Jei ligos laikotarpis tęsiasi, gydytojas gali pratęsti biuletenį, tačiau kartais tai reikalauja papildomos apžiūros ar tyrimų. Pratęsti pažymėjimą galima ir nuotoliniu būdu, jei sveikatos būklė leidžia. Jei nedarbingumas trunka ilgiau nei 120 dienų per metus, pacientas siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.

Elektroninio nedarbingumo pažymėjimo privalumai

• Greitis ir patogumas: nereikia fiziškai vykti į gydymo įstaigą;
• Saugumas: mažėja kontaktų su kitais žmonėmis, mažinamas infekcijų plitimas;
• Duomenų centralizavimas: pažymėjimų informacija pasiekiama tiek gydytojams, tiek darbdaviams ir Sodrai;
• Mažesnė biurokratijos našta: darbdaviai gali patikrinti darbuotojo nedarbingumą internetu;
• Galimybė gauti pažymėjimą prižiūrint sergantį šeimos narį.

Visgi, sistema reikalauja prieigos prie interneto ir gebėjimo naudotis skaitmeniniais įrankiais. Kartais pasitaiko techninės problemos, kurios sprendžiamos per gydymo įstaigas ar Sodros klientų aptarnavimą.

Apie narkotikų, pajamų mokesčių ir kitų išmokų aspektus

Visas nedarbingumo laikotarpis neprivalo būti apmokamas - pirmosios dvi nedarbingumo dienos yra nemokamos (karencinis laikotarpis). Nuo trečios iki septintos dienos išmoką moka darbdavys (80 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio), o vėliau - Sodra.

Darbo užmokesčio mokestis, pajamų mokesčiai bei sveikatos draudimo (PSD) išskaitymai priklauso nuo individualių sąlygų, darbuotojo stažo, ligos priežasties ar kitų veiksnių. Pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinės ligos atveju išmoka gali siekti iki 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir nebūti apmokestinama.