Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau? Kas yra krizė? Tai yra staigus, netikėtas, pavojingas įvykis ar laikotarpis, reikalaujantis sudėtingų sprendimų ir dažniausiai neturintis lengvos išeities. Laiku nesuvaldyta finansų krizė, kokią matėme prieš beveik 15 metų, pavirsta į ekonomikos nuosmukį - mažesnį gyventojų vartojimą, stabdomas įmonių investicijas, krentančias eksporto apimtis.
Būtent po 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės daugelis šalių pasinėrė į ekonominę depresiją. Lietuvos BVP tuomet krito šeštadaliu, nedarbo lygis priartėjo prie 20 procentų, nekilnojamojo turto kainos ir įmonių investicijos sumažėjo beveik 40 procentų. Tuomet daugelis valstybių neturėjo galimybių finansų rinkose pasiskolinti už priimtiną kainą, didesni mokesčiai ir mažesnės valdžios sektoriaus išlaidos nuosmukį dar labiau pagilino.
Krizinio periodo priežastys Lietuvoje
Gana vangaus Europos šalių ekonomikos atsigavimo fone Lietuva 2014 metais turėtų pasiekti 4 proc. Nepakankamai prižiūrima ir neatsakingai veikianti komercinių bankų sistema, aplaidžiai valdomi valstybės finansai yra pagrindinės vis dar tebesitęsiančios krizės Lietuvoje priežastys. Bankai ir kiti finansų tarpininkai įvairiais būdais ir priemonėmis, siekdami kuo didesnių ir greitesnių pelnų, pastaruosius keliolika metų skatino privataus sektoriaus įsiskolinimą, taip sukeldami nekilnojamojo turto, vartojimo ir lūkesčių burbulus.
Lietuvos komercinių bankų sistemos, kurioje dominuoja skandinaviški bankai, paskolų portfelis nuo 2003 iki 2008 metų kasmet padidėdavo vidutiniškai daugiau kaip po keturiasdešimt procentų. Šis augimas buvo per greitas - du kartus spartesnis nei indėlių ir net šešis kartus, lyginant su realaus BVP augimo tempu. Didžioji dalis paskolų buvo nukreipta į nekilnojamojo turto sektorių - tai lėmė nekilnojamojo turto burbulo susidarymą.
Tokį neproporcingą, nepatvarų ir todėl ydingą bankų paskolų portfelio augimą buvo vienas svarbiausių ekonomikos plėtros Lietuvoje iki 2008 metų vidurio veiksnių. Lietuvos bankas pasyviai stebėjo agresyvią komercinių bankų veiklą ir jokiais veiksmais neribojo pavojingos ir žalingos šalies ekonomikai bankų paskolų portfelio plėtros, apsiribodamas formalių ir lengvai įvykdomų bankų kapitalo pakankamumo ir kitų normatyvų stebėjimu.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Toks Lietuvos banko ir valdžios institucijų neveiklumas, taip pat visiems žinomas negebėjimas tinkamai valdyti viešuosius finansus, nesukaupiant finansinio rezervo 2004 - 2008 metais, iš esmės prisidėjo prie nepatvarios ir neharmoningos šalies ekonomikos plėtros minėtu laikotarpiu ir jau trečius metus besitęsiančios krizės.
Skolinimasis, viešieji finansai ir išorės priklausomybė
Nuo 2008 metų pabaigos Vyriausybė jau pasiskolino apie 20 milijardų litų ir viso valdžios sektoriaus skola 2010 m. pabaigoje priartėjo 36 milijardų litų. Tai - dvigubai didesnė suma, negu optimistiškai suplanuotos šių metų Valstybės biudžeto pajamos. Skolinamasi buvo finansų rinkose labai aukštomis palūkanomis (ypatingai - 2009 metais).
Šiuo metu Lietuvos ekonomika ir viešieji finansai didele dalimi priklauso nuo dviejų finansinių išteklių srautų - nuolatinio valdžios sektoriaus skolinimosi (apie 10 milijardų litų 2009 m. ir apie 8 - 2010 m.) ir ES paramos lėšų (daugiau kaip 5 milijardai litų 2009 m. ir pernai). Įskaičiavus dar apie 2-3 milijardus litų emigravusiųjų šalies piliečių lėšų pervedimus kasmet, Lietuvos ekonomika ir biudžetas kasmet yra finansuojami 15 - 18 proc. metinio šalies BVP dydžio laikinų išorinių finansų srautų. Tai - milžiniška priklausomybė.
Kol kas šie pinigai palaiko ekonominį ir finansinį šalies funkcionavimą, jais dengiami biudžeto bei užsienio prekybos deficitai - taip gesinami krizės sukelti gaisrai. Šiems pinigų srautams reikšmingai sumažėjus ar nutrūkus, šalį ištiktų ekonominis ir finansinis paralyžius. Precedentas jau yra - buvusi priklausomybė nuo išorinių skandinaviškų bankų paskolų srautų ir jų radikalus pokytis 2008 metų pabaigoje.
ES parama: nauda ar trukdis?
Atskira problema yra ES paramos lėšų panaudojimo efektyvumas. Šiuo metu karštligiškai siekiama panaudoti jų kuo daugiau, nekreipiant dėmesio į ilgalaikį poveikį šalies biudžetui ir ekonomikos procesams. Valstybėje iškraipoma konkurencinė aplinka, skatinamos korupcinės bei išlaikytinių nuostatos, tačiau jokia diskusija apie tai nevyksta. Tiek dabartinė Prezidentė, kritikuodama G. Kirkilo Vyriausybę 2007 metais, tiek dabartinė Vyriausybė nemato reikalo nustatyti šios paramos naudojimo ilgalaikio ekonominio efektyvumo kriterijų.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Ar kas nors skaičiavo, kiek mokesčių mokėtojams kainuos išlaikyti brangias sporto arenas, infrastruktūrinius objektus ir informacines sistemas, kurie buvo ir yra finansuojami ES lėšomis. Šalies valdžia ir kai kurie analitikai bei ekonomistai, vertindami šalies ekonomikos būklę ir jos raidą, taip pat ir ES paramos lėšų naudą dažniausiai akcentuoja tik BVP rodiklį. Tai - svarbus, tačiau pernelyg bendras ir orientuotas į trumpalaikę perspektyvą ekonomikos rodiklis.
Krizinės pasekmės darbo rinkai ir nedarbui
Oficialus bedarbių skaičius šiuo metu vis dar viršija 300 tūkstančių - per dvejus metus jis išaugo daugiau kaip tris kartus. Tai - taip pat milžiniška problema, kuri kilo sprogus kredito ir nekilnojamojo turto burbulams. Dėl krizės vėl išaugo emigracija, dar labiau išryškėjo neigiamos demografinės tendencijos, todėl kyla reali grėsmė valstybės ateičiai bei jos gyvybingumui.
Lietuvos BVP tuomet krito šeštadaliu, nedarbo lygis priartėjo prie 20 procentų. Lietuvos ekonomika prieš finansų krizę buvusį lygį pasiekė tik po 5 metų.
Šešėlinė ekonomika ir regioninis skirtumas
Remiantis įvairiais skaičiavimais 2009-2015 m. laikotarpiu Lietuvos šešėlinės ekonomikos lygis varijavo vidutiniškai nuo 16,4 proc. nuo BVP (Putnins, Sauka, 2015) iki 25,5 proc. nuo (Meidina, Shneider, 2018). Iš tikrųjų esant tokiam bendram dydžiui, sudėtinga spręsti apie šalies regionų situaciją šešėlinės ekonomikos klausimais.
Šešėlinės ekonomikos lygio apskaičiavimą visose 60 Lietuvos savivaldybių projekto Gerovės visuomenė „Tarpusavio ryšiai tarp nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos Lietuvos regionuose“ mokslininkų komanda atliko pirmą kartą. Skaičiavimams imtas 2001-2019 m. laikotarpis. Šio tyrimo kontekste šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvos savivaldybėms per tris nagrinėjamus laikotarpius - ekonomikos pakilimas (2001-2006), ekonomikos krizė (2007-2010) ir ekonomikos atsigavimas (2011-2019 m.) - įvertintas pirmą kartą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Mimic modelio metu gauti rezultatai atskleidė, kad užimtumo lygis, imigracija ir gyventojų tankis teigiamai veikė šešėlinės ekonomikos lygį visose savivaldybėse. Imigrantų skaičius, užimtumo lygis ir gyventojų tankumas buvo nustatyti kaip pagrindiniai šešėlinės ekonomikos veiksniai Lietuvos savivaldybėse. Iki šiol moksliniuose tyrimuose beveik nebuvo atsižvelgta į oficialios imigracijos poveikį; daugiausia dėmesio skirta neoficialios imigracijos neigiamam poveikiui „šešėliui“ darbo rinkoje.
Išvada, kad užimtumo lygis taip pat pakelia šešėlinės ekonomikos lygį, skatina gilintis į užimtumo priežastis, pavyzdžiui, mokant darbo užmokestį „vokeliuose“, nedeklaruojant gaunamų pajamų ir kt. Blogiausia situacija buvo krizės laikotarpiu, kai didžiausias šešėlinės ekonomikos lygis užfiksuotas Širvintų, Šalčininkų, Ukmergės ir Kretingos rajonų savivaldybėse (šešėlinės ekonomikos lygis siekė 32 - 35 proc.).
Nedarbo mažinimo ir ekonominio stabilizavimo kryptys
Siekiant stabilizuoti ekonominę ir finansinę padėtį šalyje, jau dvejus metus buvo būtina (ir šiuo metu - taip pat) lygiagrečiai dirbti keturiomis kryptimis - mažinti nedarbą (pirmiausia...)
Laiku imtos priemonės, skirtos mažinti nedarbą, ilgalaikės struktūrinės reformos darbo rinkoje, aktyvios darbo rinkos politikos programos, kvalifikacijos kėlimas ir užimtumo skatinimas gali sumažinti šešėlinę ekonomiką bei pagerinti viešuosius finansus. Atsakingas viešųjų finansų valdymas, geresnė bankų priežiūra ir skaidresnis ES paramos naudojimas prisidėtų prie didesnio ekonomikos atsparumo naujiems šokams.
Palyginimai ir pamokos iš kitų šalių
Švedijos parlamente buvo tiriami Švedijos valdžios institucijų veiksmai krizės Baltijos valstybėse akivaizdoje. E. Berglofas ir Švedijos centrinio banko vadovas S. Ingvesas liudijo, kad prie krizės šalyje prisidėjo ne tik komerciniai bankai, bet ir Lietuvos valdžios institucijos. M. Andersonas patvirtino, kad reikia keisti bankų priežiūros sistemą bei principus.
Estija, nuolat vykdžiusi atsakingą viešųjų finansų politiką, 2009 ir 2010 metais, lyginant su BVP, turėjo penkis su puse karto mažesnį biudžeto deficitą, jos skola - penkis kartus mažesnė negu Lietuvos, o palūkanoms ji šiemet išleis bent šešis kartus mažiau biudžeto lėšų negu Lietuva. Tai įrodymas Lietuvos politikams ir piliečiams, kad valstybės finansus galima valdyti visiškai kitaip - ir prieš krizę, ir dabar.
Kaip paskolos užsienio valiuta paveikė šalies riziką
Tai, kad didžioji paskolų gyventojams ir įmonėms dalis (šiuo metu - apie 70 proc.) yra eurais, kels grėsmę paėmusiems paskolas šia valiuta ir visai šalies ekonomikai iki to laiko, kol Lietuva sugebės įsivesti eurą ne žemesniu nei dabartinis lito ir euro kursas. Paskolų išdavimas užsienio valiuta neprofesionaliems finansų rinkų dalyviams (gyventojams), ypatingai ilgam laikui ir didelėmis sumomis, turėtų būti vertinamas kaip finansinis bankų piktnaudžiavimas ir neleistinas rizikos perkėlimas.
Ekonomikos atsigavimas ir dabartinės tendencijos
Dabartinis Lietuvos ekonomikos nuosmukis nėra tik technine recesija, bet nėra ir gili ar nevaldoma. Šių metų pradžioje krito ir apdirbamosios, ir mažmeninės prekybos apimtys bei šių sektorių sukuriama pridėtinė vertė. Tačiau dalis pramonės šakų, statybų, IT, komunikacijų bei kai kurie kiti sektoriai vis dar augo. Gyventojų išlaidos maitinimo įstaigose ir baruose išlieka rekordinėse aukštumose, o atlyginimų augimas beveik nesulėtėjo ir jau lenkia kainų augimą.
Gyventojai gerai vertina savo asmenines finansines perspektyvas, vartotojų pasitikėjimo rodiklis vėl pakilo aukščiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir atspari daugeliui išorinių šokų. Lietuvos gyventojų bei įmonių skolos ir pajamų santykis išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje, užsienio prekyba subalansuota, Valstybės skola, nepaisant kai kurių perteklinių pastarųjų metų išlaidų, taip pat nesiekia 40 proc. BVP, yra viena mažiausių ES.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
- Stiprinti bankų priežiūrą ir reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias pavojingam paskolų portfelio augimui.
- Užtikrinti atsakingą viešųjų finansų valdymą ir kaupimą finansinio rezervo geresniam atsparumui krizėms.
- Vertinti ES paramos projektų ilgalaikį ekonominį efektyvumą, ne tik trumpalaikį BVP augimą.
- Įgyvendinti aktyvias darbo rinkos programas, kvalifikacijos kėlimo priemones ir skatinimą kurti darbo vietas regionuose.
- Mažinti priklausomybę nuo laikinų išorinių finansų srautų plečiant vidaus pajėgumus ir skatinti eksporto įvairovę.
| Laikotarpis | Pagrindinės ypatybės |
|---|---|
| 2001-2006 (pakilimas) | Greitas paskolų augimas, BVP augimas, mažai finansinio rezervo |
| 2007-2010 (krizė) | BVP smukimas, nedarbo šuolis iki ~20%, paskolų portfelio traukimasis |
| 2011-2019 (atsigavimas) | Ekonomikos atsigavimas, regioniniai skirtumai šešėlinėje ekonomikoje |
Ilgai besitęsiantis ir itin gilus ekonomikos nuosmukis vadinamas ekonomine depresija. Tikėtina, kad šį kartą ir kaimynai, ir mes patys didesnių ekonominių sukrėtimų išvengsime.
tags: #kaip #lietuvos #krize #skatino #nedarbinguma