Lietuvoje kasmet vyksta gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Pajamų deklaravimas Lietuvoje - tai kasmetinė prievolė daugeliui gyventojų, tačiau kartu ir galimybė susigrąžinti permokėtus mokesčius ar pasinaudoti įvairiomis lengvatomis. Viską aptarsime straipsnyje.
Kam privaloma deklaruoti pajamas ir turtą?
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatyta kam reikia deklaruoti pajamas. Šio įstatymo 27 straipsnis nurodo, kad deklaruoti pajamas iki gegužės 1 d. privalo visi praėjusiais metais gavę pajamų asmenys. Tačiau kartu įvardijama vienintelė sąlyga, leidžianti nedeklaruoti pajamų. Iš esmės viena bendra taisyklė apsprendžia, kam reikia deklaruoti pajamas, o kam ne. Deklaruoti yra būtina, kai valstybė iš Jūsų tikisi papildomų mokesčių ir neprivaloma, kai valstybė Jums skolinga.
Pagrindiniai atvejai, kuriais nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma) yra šie: dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo (MNPD); kalendoriniais metais gavus tam tikros rūšies pajamų, kurios pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms (pvz., gavus nuomos pajamų iš kitų gyventojų, palūkanų, pajamų už parduotą 3 metus nuosavybėje neišlaikytą automobilį, su darbo santykiais susijusių pajamų iš užsienio ir pan.); dėl įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą ar turėto verslo liudijimo (net ir tuo atveju, jei pajamų negavote); jeigu yra prievolė deklaruoti turtą (pvz., valstybės tarnautojams, politikams ir pan.); norint pasinaudoti nustatytomis lengvatomis (pvz., už studijas, gyvybės draudimą, įmokas į pensijų fondus); dėl gyventojų pajamų mokesčio perskaičiavimo, taikant progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą (20 proc., 32 proc.).
Turtą privalo deklaruoti gyventojai, kuriems pagal užimamas pareigas yra prievolė teikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 (pvz., valstybės politikai ir jų šeimos nariai, valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai ir pan.). Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Svarbu Žinoti: Išsamesnę informaciją, kas turi deklaruoti 2024 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, rasite čia.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Pajamų deklaravimo terminai ir būdai
Patikrinkite preliminarią deklaraciją: VMI kiekvienais metais paruošia preliminarias deklaracijas, kuriose jau yra surinkti duomenys apie jūsų pajamas, išlaidas ir sumokėtus mokesčius. Peržiūrėkite informaciją ir įsitikinkite - ar ji teisinga. Papildykite ar patikslinkite duomenis: Jei turite papildomų pajamų (pvz., iš individualios veiklos, nuomos, dividendų, darbo santykiais ar jų) - įveskite trūkstamą informaciją. Taip pat galite pasinaudoti mokesčių lengvatomis (pvz., už studijas, būsto kreditus, gyvybės draudimą). Patvirtinkite ir pateikite deklaraciją: Užpildytą deklaraciją - pateikite elektroniniu būdu sistemoje.
Pajamų ir turto deklaravimas vykdomas elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Prie sistemos prisijungti galima naudojantis SEB interneto banku, spustelėjus „Papildomos paslaugos“ > „E. paslaugos“ > „VMI e.“. Norėdami susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką - turite atlikti kelis žingsnius: Prisijunkite prie EDS sistemos: Eikite į VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Prisijunkite su elektronine bankininkyste, elektroniniu parašu ar kitu prieigos būdu.
Patikrinkite, ar gavote patvirtinimą apie deklaracijos pateikimą ir ar visi pajamų tipai (įskaitant pajamas su darbo santykiais) yra teisingai nurodyti prieš pateikimą. Deklaraciją turite pateikti pasibaigus metams, kuriais gavote pajamų, iki kitų metų gegužės 1 d. Pavyzdžiui, už 2024 metus pajamas reikia deklaruoti iki 2025 m. gegužės 2 d. 2025 metais laukia tam tikri pokyčiai, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam, kuris siekia deklaruoti pajamas sklandžiai ir be rūpesčių.
Kaip susigrąžinti pajamų mokestį (GPM)?
- Pateikite metinę pajamų deklaraciją. Užpildykite ir pateikite GPM311 formą per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Deklaracijoje nurodykite visas per metus gautas pajamas, galimas mokesčių lengvatas ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
- Pasinaudokite mokesčių lengvatomis. Deklaruodami pajamas - galite sumažinti apmokestinamąsias pajamas, jei turėjote išlaidų, susijusių su: gyvybės draudimo įmokomis; įmokomis į III pakopos pensijų fondus; sumokėtomis įmokomis už studijas ar profesinį mokymą; būsto, automobilio remonto ir auklių paslaugomis; būsto kredito palūkanomis (jei kreditas gautas iki 2009 m. sausio 1 d.).
- Sumokėkite ar susigrąžinkite mokesčius: Jei deklaracijoje matote mokėtiną sumą - ją galite sumokėti per „Mano VMI“ arba bankiniu pavedimu (GPM įmokos kodas: 1441). Jei deklaracijoje nurodoma permoka - VMI ją grąžins iki 2025 m. liepos 31 d.
Skirkite GPM dalį paramai: Iki gegužės 2 d. Deklaracijos procesas yra gana paprastas, ypač jei neturite papildomų pajamų. Visgi, jei kyla klausimų - galite pasinaudoti VMI darbuotojų konsultacijomis telefonu arba apsilankyti artimiausiame VMI padalinyje.
Pajamų rūšys ir kodai deklaracijoje
Deklaracijos II skyriuje „Pajamos ir sumokėti mokesčiai“ nurodomos visos faktiškai ataskaitiniais metais gautos pajamos (pinigais ar natūra), įskaitant ir pervestas į deklaruotojo sąskaitą, taip pat nuo pajamų sumokėti (išskaičiuoti) mokesčiai (pajamų, paveldimo ar dovanojamo turto mokestis, SODRos įmokos). Pajamų rūšis (langelyje „Pajamų rūšis“) nurodoma taip: iš pateikto deklaracijoje pajamų rūšių sąrašo įrašomas pajamų rūšį atitinkantis kodas.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
| Kodas | Pajamų rūšis |
|---|---|
| 01 | su darbo santykiais susijusios pajamos, gautos Lietuvoje |
| 03 | pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mokamos pensijos (gaunamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo ar privačių fondų) |
| 04 | Lietuvos Respublikos įmonių išmokėti dividendai |
| 05 | gautos palūkanos |
| 15 | turto pardavimo pajamos |
| 16 | turto nuomos pajamos |
| 13 | visos užsienio valstybėje ar iš užsienio gautos pajamos |
Visas kodų sąrašas turi reikšmę teisingam pajamų priskyrimui deklaracijoje, todėl deklaracijos pildyme svarbu ne tik sumos, bet ir teisingas pajamų rūšies kodas.
Dividendų, palūkanų ir kitų kapitalo pajamų apmokestinimas
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad uždarbis iš vertybinių popierių pardavimo, taip pat ir palūkanos iš vertybinių popierių bei indėlių apmokestinamas 15 proc. Dividendai, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, yra apmokestinami 15 proc.
Gyventojui, jei 2023 m. pardavėte investicinių fondų vienetų už 2 000 Eur, kuriuos įsigijote už 1 400 Eur, Jūs uždirbote 600 Eur. Kadangi finansinių priemonių uždarbio suma iki 500 Eur yra neapmokestinama, 15 proc. Taip pat, jei 2023 m. už indėlius gavote 300 Eur palūkanų, tai ir uždirbote 300 Eur. Tuo tarpu jei 2023 m. už indėlius gavote 700 Eur, tai uždarbio iš palūkanų suma iki 500 Eur yra neapmokestinama, o 15 proc.
Jei jūsų uždarbis iš vertybinių popierių sandorių kartu su kitomis pajamomis nesusijusiomis su darbo santykiais viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių dydį, jums bus pritaikytas 20 proc. tarifas. Jei jūsų uždarbis iš palūkanų už indėlius ar vertybinius popierius kartu su kitomis pajamomis nesusijusiomis su darbo santykiais viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių dydį, jums bus pritaikytas 20 proc.
Svarbu Žinoti: Informaciją apie pajamas, gautas už vertybinių popierių pardavimą, SEB bankas kiekvienais metais pats perduoda VMI.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
Ar reikia deklaruoti užsienyje gautas pajamas?
Taip, kaip nuolatinis Lietuvos gyventojas - privalote deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informaciją - deklaruoti užsienio pajamas privalote, jei tais metais, už kuriuos deklaruojamos pajamos, esate nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tai reiškia, kad jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba jūsų asmeniniai, socialiniai ar ekonominiai interesai yra labiau susiję su Lietuva nei su užsieniu. Taip pat tai taikoma, jei Lietuvoje išbūnate 183 ar daugiau dienų per metus.
Jeigu esate nuolatinis Lietuvos gyventojas ir užsienio valstybėje nuo gautų pajamų sumokėjote pajamų mokestį, Lietuvoje gali būti naikinamas dvigubas tokių pajamų apmokestinimas (t. y. antrą kartą Lietuvoje mokesčio mokėti nereikia arba sumokėtas pajamų mokestis užsienyje užskaitomas ir Lietuvoje sumokama trūkstama dalis). Jeigu esate nenuolatinis Lietuvos gyventojas, nuo užsienio valstybėse gautų pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje, nesvarbu kokioje valstybėje gavote pajamas ir kokios rūšies.
Pavėluotos deklaracijos pasekmės ir dažniausios klaidos
Pavėluotas pajamų deklaracijos pateikimas gali užtraukti tam tikras sankcijas. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnį, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo arba nedeklaravo mokėtino mokesčio - jam gali būti skiriama bauda nuo 20% iki 100% trūkstamos mokesčio sumos. Be to, už pavėluotą mokesčių sumokėjimą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras atsižvelgdamas į praėjusio ketvirčio Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą, padidintą 7 procentiniais punktais.
Dažniausios klaidos deklaruojant pajamas: neperžiūrėta preliminari deklaracija; nepateiktos visos pajamos: gyventojai kartais pamiršta deklaruoti tam tikras pajamas, pvz., iš nuomos, parduoto turto ar veiklos užsienyje; neteisingai pritaikytos mokesčių lengvatos; pavėluotas deklaracijos pateikimas; netikslumai įvedant duomenis; nepatikslinta deklaracija: Jei po pateikimo pastebėjote klaidą - galite patikslinti deklaraciją iki liepos 1 d.
Pensininkų pajamos: dirbantys pensininkai, apmokestinimas ir socialinės įmokos
Vis daugiau Lietuvos gyventojų pensinį amžių pasitinka ne kaip visiško pasitraukimo iš darbo rinkos etapą, o kaip naują profesinės laisvės laikotarpį. Vieni pradeda dirbti pagal individualios veiklos pažymą, kiti teikia konsultacijas, prekiauja internetu, dirba kūrybinį darbą ar užsiima amatais. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant sveikatai, nemaža dalis senjorų nori išlikti aktyvūs, papildomai užsidirbti ar tiesiog neprarasti socialinio ryšio su profesine aplinka.
Pagrindinė žinia, kurią svarbu suprasti - senatvės pensija Lietuvoje dėl individualios veiklos vykdymo savaime nemažėja. Jeigu žmogui jau paskirta senatvės pensija, jis gali dirbti tiek pagal darbo sutartį, tiek vykdyti individualią veiklą ir toliau gauti savo pensiją. Daugelį metų visuomenėje buvo gajus mitas, kad papildomos pajamos gali „atimti“ dalį pensijos. Toks įsitikinimas dažniausiai kilo dėl kitų socialinių išmokų sistemos, kur pajamos iš tiesų gali turėti įtakos gaunamai paramai. Visgi, senatvės pensija nėra socialinė pašalpa. Tai iš anksčiau sukauptų socialinio draudimo teisių mokama išmoka.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, mokesčių teisės specialistas Martynas Endrijaitis pabrėžia, kad dauguma senjorų be reikalo baiminasi aktyvumo darbo rinkoje. „Senatvės pensija Lietuvoje nėra naikinama ar mažinama vien dėl to, kad žmogus pradeda vykdyti individualią veiklą. Priešingai, tam tikrais atvejais papildomas draudimo stažas ir mokamos įmokos gali net padidinti būsimą pensijos dydį“, - sako M. Endrijaitis.
Tai reiškia, kad žmogus gali toliau dirbti, išrašyti sąskaitas klientams, vykdyti konsultacinę veiklą ar net plėtoti mažą verslą ir kartu gauti pilną paskirtą pensiją. Daugelis Lietuvos gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, nusprendžia nenutraukti darbinės veiklos. Vieni tai daro dėl finansinio saugumo, kiti nori išlikti aktyvūs, pasidalinti savo sukaupta patirtimi ar tiesiog praturtinti socialinį gyvenimą.
Ar dirbant pensininkui išmoka mažėja?
Pagrindinė žinia - senatvės pensija Lietuvoje dėl individualios veiklos vykdymo savaime nemažėja. Tai reiškia, kad žmogus gali toliau dirbti ir toliau gauti savo pensiją. Kai esate įdarbintas pagal darbo sutartį, jūsų darbdavys tampa mokesčių agentu. Tai reiškia, kad jis automatiškai išskaičiuoja visus priklausančius mokesčius iš jūsų bruto darbo užmokesčio ir perveda juos į valstybės biudžetą.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM): Tai 20 proc. tarifas, taikomas darbo pajamoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad metinės pajamos, viršijančios tam tikrą ribą (nustatytą VDU - vidutinį darbo užmokestį), gali būti apmokestinamos didesniu, 32 proc. tarifu. Tačiau daugeliui pensininkų dirbant įprastą darbą, taikomas standartinis 20 proc.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos: Tai įmokos „Sodrai“. Pagrindinis darbuotojo mokamas tarifas yra 19,5 proc. (įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą - PSD). Svarbus aspektas - NPD taikymas. Pensininkams, kaip ir kitiems dirbantiesiems, yra taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). NPD priklauso nuo uždirbamo darbo užmokesčio dydžio.
Kol pensija neviršija tam tikros nustatytos sumos per metus, ji yra visiškai neapmokestinama. Kadangi didžioji dalis senatvės pensijų Lietuvoje šios ribos neviršija, pensininkams GPM nuo pensijos mokėti nereikia. Pensija pati savaime nėra darbo pajamos, todėl ji nėra apmokestinama VSD įmokomis.
Individuali veikla ir „Sodra“
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, žmogus privalo mokėti tam tikras socialinio draudimo įmokas. Net ir gaunant pensiją, išlieka pareiga mokėti: valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas; privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas; gyventojų pajamų mokestį (GPM). Svarbu tai, kad būtent VSD įmokos susijusios su pensijų sistema. Jeigu nuo individualios veiklos pajamų mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, tai gali lemti pensijos perskaičiavimą ateityje.
Praktikoje tai reiškia, kad kai kurių žmonių pensija po tam tikro laikotarpio gali šiek tiek padidėti. Tam tikrais atvejais papildomas draudimo stažas ir mokamos įmokos gali net padidinti būsimą pensijos dydį. Kai kuriems pensininkams pensija nepadidės, jeigu jie nebus mokėję pilnų socialinio draudimo įmokų arba pasirinks veiklos formas, kurios neleidžia kaupti papildomo stažo.
Dirbant su individualios veiklos pažyma, pensininkas moka GPM (5-15 proc. priklausomai nuo pajamų) bei VSD ir PSD įmokas. Svarbu žinoti, kad pensininkai, dirbantys pagal individualią veiklą, gali būti atleisti nuo PSD įmokų, nes draudžiami valstybės lėšomis (kaip pensininkai). Dirbant su verslo liudijimu, mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kurį nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Be to, reikia mokėti privalomas VSD įmokas.
Ką daryti pensininkui svarstant dirbti?
Svarstant galimybę dirbti pensijoje, rekomenduojama atidžiai įsivertinti savo finansinę situaciją. Jei turite galimybę pasirinkti tarp darbo sutarties ir individualios veiklos, atlikite skaičiavimus. Taip pat patariame periodiškai peržiūrėti savo „Sodros“ paskyrą. Joje pateikiama informacija apie jūsų sukauptą stažą, apskaitos vienetus ir prognozuojamą pensiją. Tai leidžia aiškiai matyti, kaip jūsų darbas pensijoje tiesiogiai prisideda prie finansinės gerovės didinimo.
Daugelis klaidų dirbantiems pensininkams kyla dėl veiklos vykdymo „neoficialiai“, nesidomėjimo mokestinėmis lengvatomis ir leidžiamais atskaitymais, nesilaikymo deklaravimo terminų, netikslumų PSD prievolėse ar nepakankamo bendro apskaitos vedimo. Vyresniame amžiuje itin svarbus tampa finansinis aiškumas. Dėl to vis daugiau senjorų naudojasi buhalterinėmis platformomis arba konsultuojasi su specialistais.
Naujovės ir pokyčiai 2025-2026 m., svarbūs pensininkams
Taip, nuo 2025 metų Lietuvoje įsigalioja keletas svarbių mokesčių lengvatų ir tarifų pokyčių. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja investicinės sąskaitos režimas, kuris padeda gyventojams atidėti pajamų mokesčio mokėjimą nuo investicinės veiklos pajamų tol, kol lėšos nėra išimamos iš investicinės sąskaitos asmeniniam naudojimui. Tai suteikia galimybę efektyviau planuoti investicijas ir mokesčių mokėjimą.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi GPM lengvatų taikymo sąlygos. Pagal naujas taisykles, įmokoms pagal gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo sutartis, sudarytas nuo 2025 m. sausio 1 d. - GPM lengvata nebebus taikoma. Tiesa, įmokoms pagal sutartis sudarytas iki šios datos - lengvata išliks galioti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat, MMA padidėjimas turės įtakos NPD skaičiavimui, o tai gali pakeisti gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimus.
Nuo 2025 m. standartinis pelno mokesčio tarifas didėja nuo 15% iki 16%. Atitinkamai, lengvatinis tarifas mažoms įmonėms didėja nuo 5% iki 6%. Šie pokyčiai aktualūs verslo subjektams, tačiau gali turėti netiesioginį poveikį ir gyventojams, ypač tiems, kurie yra smulkiųjų įmonių savininkai ar dalininkai.
Dėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimų nuo 2026 m. sausio 1 d. PKĮ nustatyta tvarka išmokėtos išmokos iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. PKĮ nustatyta tvarka iš pensijų kaupimo bendrovės dalyvio atsiimtos savo lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir investicinis prieaugis, kai dalyvis pasirinks nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pereinamuoju laikotarpiu, pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Be to, pereinamuoju laikotarpiu nutraukus dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime, pensijų kaupimo bendrovės išmokėta išmoka pajamų mokesčiu neapmokestinama nepriklausomai nuo to, kas mokėjo įmokas.
Dažniausiai pensininkų renkami užsiėmimai ir ar apsimoka dirbti?
Dažniausiai pasitaiko: buhalterinės ir konsultacinės paslaugos; rankdarbiai ir prekyba internetu; korepetitorių veikla; vertimai; individualūs mokymai; smulkūs remonto ar ūkio darbai; kūrybinės paslaugos; trumpalaikė nuoma ar smulkus turizmas. Pastebima, kad technologijos gerokai sumažino įėjimo į darbo rinką barjerus. Dalis senjorų dirba nuotoliniu būdu, naudojasi elektroninėmis sąskaitų sistemomis ir socialiniais tinklais klientams pasiekti.
Finansiškai daugeliu atvejų - taip, apsimoka. Ypač kai žmogus turi paklausią kompetenciją arba dirba lankstų darbą, kuris nereikalauja didelių fizinių krūvių. Papildomos pajamos leidžia: kompensuoti augančias pragyvenimo išlaidas; daugiau keliauti; padėti vaikams ar anūkams; investuoti į sveikatą; išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Diskusijos apie pensijų apmokestinimą
Valdžios siekis yra panašiau apmokestinti skirtingas žmonių pajamas nepriklausomai nuo to, kaip jos gaunamos. Skirtingų pajamų skirtingas apmokestinimas - daugelis pajamų rūšių turi skirtingus mokesčių režimus. Vis dėlto kalbėdami apie teisingesnį pajamų apmokestinimą politikai visiškai nekalba apie vienas pajamas, kurias gauna per 1 mln. šalies gyventojų. Tai yra pensijos.
Visose Europos Sąjungos šalyse yra įprasta apmokestinti pensijas ir pensijų išmokas, jeigu jos viršija nustatytą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Pavyzdžiui, Latvijoje pensijoms, kurios viršija 1 tūkst. eurų per mėnesį, taikomas 25,5 proc. dydžio GPM tarifas. Pensijos yra kartais vadinamos santaupomis ar privilegijomis, todėl diskusijos apie jų apmokestinimą išlieka aktualios. Finansų ministerija tyli dėl daugelio detalių, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pensijos laikomos socialine apsauga, skirtą užtikrinti pragyvenimą senatvėje, todėl dauguma pensijų neapmokestinamos.
Viskas, ką reikia žinoti apie naująsias mokesčių bei pensijų reformas
Praktiniai patarimai deklaruojant ir dirbant pensijoje
- Peržiūrėkite VMI paruoštą preliminarią deklaraciją ir patikrinkite visus duomenis.
- Jei turite papildomų pajamų, įrašykite jas teisingais pajamų kodais.
- Pasinaudokite taikomomis lengvatomis (gyvybės draudimas, III pakopos pensijų įmokos, studijos, būsto palūkanos, jeigu taikoma).
- Jei vykdote individualią veiklą, stebėkite PSD ir VSD prievoles bei galimybes kaupti pensinį stažą.
- Periodiškai tikrinkite „Sodros“ paskyrą dėl sukauptų įmokų ir apskaitos vienetų.
- Jei kyla abejonių, pasitarkite su buhalteriu arba VMI/Sodros konsultantais.
Dirbantis pensininkas - tai ne tik ekonomiškai aktyvus visuomenės narys, bet ir žmogus, kuriantis vertę tiek sau, tiek valstybei. Didžiausia problema dažniausiai būna ne pati sistema, o informacijos trūkumas ir baimė suklysti. Dėl to svarbu suprasti, kaip veikia socialinio draudimo įmokos, deklaracijos ir individualios veiklos apskaita.
tags: #pensininkas #gavo #pajamu