Mažame Nemunėlio Radviliškio miestelyje veikiantys Onos Milienės senelių namai jau greit minės 20-metį. Tai puikus bendruomenės socialinio verslo pavyzdys, kuriuo padedama tiek pensinio amžiaus sulaukusiems senoliams, tiek valstybei. Įmonės susikūrimą paskatino noras suteikti vienišiems, sergantiems ir savimi negalintiems pasirūpinti seneliams globos namus, kuriuose kokybiškai bus teikiama pagalba seneliams.
„Tuomet dirbau seniūnu ir atvažiavusi gydytoja iš Vokietijos paklausė, kuo galėtų padėti. Ji buvo mūsų kraštietė. Pasakiau, kad mūsų rajone yra tokių suvargusių žmonių, jiems sunku vieniems tvarkytis. Kilo idėja įkurti senelių namus. Švietimo skyrius lyg ir skyrė tam kažkokį darželį, tačiau paskaičiavom, jog jam suremontuoti reiks baisiai daug pinigų. Ir atsisakėm. O mano kaimynystėje gyveno Ona Milienė - tokia vieniša močiutė. Na, ji sužinojo, kad mes kažką tokio galvojame daryti. Ir sako: „tai ateikite pas mane“.
Pagalvojau, kad tikrai bus paprasta - surinksime pensijas, pasamdysime šeimininkę ir išlaikysime tuos kelis senelius“, - prisimena L. Čia apsistoję seneliai aprūpinami medicinine priežiūra, maitinimu, gali užsiimti įvairomis veiklomis. Šiai įstaigai jie atiduoda 80 proc. „Kažkiek atsargos (atsarginių lėšų, - red. past.) visada prilaikom,- sako L. Pleškys. Tačiau kaip sako pats L. Pleškys, senelių namų vadovybė ir darbuotojai tvarkosi ūkiškai.
Jo teigimu, jei visus remonto darbus senelių namai būtų pirkę konkursų būdu, iš savivaldybės gauta parama būtų ištirpusi akimirksniu. Tačiau daugumą darbų susirinkę atliko patys senelių namų darbuotojai. Vis tik O. Milienės senelių namų vadovas skundžiasi, jog pastebėjusi, kad šie namai moka taupyti ir taupiai tvarkytis, savivaldybė tuo naudojasi. „Sako - jums čia kaime juk lengviau“, - savivaldybės atstovų žodžius perfrazuoja L.
Šie senelių namai priima norinčius iš visų rajonų - nuo Suvalkijos iki Žemaitijos. Šiuo metu senelių namuose gyvena apie 20 senolių, tačiau per 20-metį yra buvę atvejų, kai gyveno ir virš 30-ies. Tuomet L. Milienės senelių namai įsikūrę gražioje gamtos vietoje, tarp dviejų upių, tad senoliai mėgsta pasivaikščioti, pasigrožėti gamta, atėjus pavasariui puola sodinti į daržus pomidorus ir gėles - kiekvienas turi atskirą žemės plotą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Paklaustas apie kylančias kliūtis L. Pleškys sako, jog tetrūktų šiek tiek daugiau finansavimo ir savivaldybės dėmesio. „Plėstis tikrai neplanuojame. Pastaraisiais metais nemažai gyvenusiųjų išėjo anapilin, tad dabar turime užtektinai vietos. O finansavimo tokiai veiklai tikimės tik iš savivaldybės. Verslininkai kartais padeda kokiais obuoliais, bet tai nedidelė pagalba. Na, turėjome paramą iš Vokietijos gydytojos, bet tai buvo vienkartinė parama, o dabar norėtųsi, kad savivaldybė skirtų mums daugiau dėmesio“, - sako L.
Rinkos poreikis ir finansiniai aspektai
Dažname didmiestyje Lietuvos senoliai laukia ilgoje eilėje į valstybės finansuojamą vietą pensionate ar senelių namuose. Senelių namų ir įvairių slaugos paslaugų poreikis ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos valstybėse tik auga, nes visuomenė sensta. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvoje beveik dešimtadalis visų gyventojų yra vyresni nei 75-erių metų amžiaus, turtingiausias senoliais - Ignalinos rajonas, kuriame tokio amžiaus žmonės sudaro beveik 14 proc.
2012 m. spalio 1 d. duomenimis, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas Lietuvoje gavo 59 761 žmogus. Iš jų - 70 proc. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 10 tūkstančių gyventojų tenka apytikriai 17 slaugos lovų. Tokiu atveju institucijos, kaip O. Milienės globos namai tampa išsigelbėjimu.
Seimo Socialinių ir darbo reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Dagys žurnalistams yra sakęs, jog vieno senolio išlaikymas globos namuose dar neįsivedus euro kainavo apie 3 000 Lt (870 eurų) per mėnesį. Žiniasklaidoje aprašytose istorijose dauguma vaikų guosdavosi, jog negalią turinčių ar prie lovos prikaustytų senolių priežiūra jiems kainuoja nuo 1800 iki 2000 litų (nuo 520 iki 580 eurų) per mėnesį.
Privatiems globos namams kainos - labai įvairios ir dažniausiai - viešai neskelbiamos. Bazinis kambarys, apstatytas standartiniais baldais - lovos, stalas, kėdės, spinta - skirtas dviems asmenims, kurie turės bendrą vonios kambarį. Senoliams, apgyvendintiems baziniame kambaryje, visos paslaugos, priklausomai nuo neįgalumo, įkainotos 1700-1900 eurais. Pabrėžiama, jog tai pilna bazinių paslaugų kaina be savivaldybės mokamos paramos dalies.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Tačiau už Standartinį, Superior ir Delux paslaugų paketus jau reikėtų primokėti 350-650 Eur per mėnesį. O kambaryje Superior, šalia anksčiau išvardintų gėrių, dar gautų fizioterapiją 5 kartus per mėnesį, papildomą masažą 1 kartą per mėnesį, ne vieną, bet jau dvi kineziterapijas per savaitę ir kartą per mėnesį papildomą maitinimą.
Pats globotinis turi kas mėnesį atiduoti 80 proc. Pvz., slaugos išmoką. Taip pat turi užmokėti 1 proc. nuo savo nekilnojamojo turto vertės. Tik paprastai senukai pasistengia savo nekilnojamąjį turtą parduoti ar dovanoti vaikams, giminaičiams. Dažniausiai žmogui lieka tik tie 20 proc. nuo pensijos.
Steigimo teisiniai ir teritoriniai reikalavimai
Remiantis šių ministerijų patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, žemės sklypuose, kuriuose nustatytas Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas, gali būti statomi trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamosios paskirties pastatai ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamieji pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.
Žvelgiant formaliai, arba taip, kaip greičiausiai į viską žiūri su statyba susijusius teisės aktus kuriantys žmonės, viskas čia atrodo neblogai - juk tai namai, kuriuose gyvena seneliai, vadinasi gyvenamieji. Tačiau geriau įsigilinus į situaciją išryškėja viena problema - senelių namai, kaip ir prieglaudos ar vaikų namai, nėra pats pelningiausias verslas. Daugiabučių statybai tinkami sklypai su visomis susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis paprastai yra brangūs, ypač kalbant apie didžiuosius miestus.
Be to, senelių namams geriausia rami, graži ir gamtoje esanti vieta. Tai reiškia, kad jiems netgi labiau tiktų miesto pakraštys ar netgi užmiestis. Kyla dar viena problema - teritorijų planavimo dokumentuose pakankamai retai leidžiama daugiabučių statyba tokiose vietose. O jei ir leidžiama, sklypai su visomis susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis, ir dar gražioje vietoje, kuriuose galima pastatyti daugiabutį namą, bus pernelyg brangūs.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Rinkoje yra gana nemažai sklypų, kuriems leidžiamas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas. Visuomeniniams pastatams skirtame sklype galima statyti gydymo paskirties pastatus, kurie STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra aprašyti kaip pastatai gydymo tikslams, t. y. Taigi, kyla klausimas - jeigu visuomeniniams pastatams skirtame sklype leidžiama statyti socialinę infrastruktūrą, tokią kaip sanatorija ar slaugos namai, kodėl negalima būtų leisti statyti ir senelių namų?
Visuomeninės paskirties teritorijose žemė yra nepalyginamai pigesnė, kadangi nėra tokia paklausi. Taip pat yra gana nemažas tokių sklypų pasirinkimas. Teko nagrinėti vieną sklypą, kuris yra labai gražioje vietoje prie upės, kur tikrai seneliams būtų malonu gyventi. Tačiau žmonėms, norintiems čia įkurti senelių namus teko ieškoti kitos vietos būtent dėl to, kad ten negalimas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių naudojimo būdas.
Aprašytai problemai išspręsti tiesiog užtektų pakoreguoti Žemės naudojimo būdų turinio aprašą. Suinteresuoti turėtų būti visi - jei ne dėl noro išspręsti didelę socialinę problemą, tai bent dėl savęs ar savo artimųjų. Juk ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų valdininkams kažkada gali tekti ieškoti kur apgyvendinti savo senus tėvus, jau nekalbant apie tai, kad ir patys visi anksčiau ar vėliau pasensime ir mūsų vaikai nebūtinai turės galimybę kiekvieną dieną mumis rūpintis. Todėl jais greičiausiais turės pasirūpinti senelių globos namai.
Finansavimas, parama ir galimos lėšos
Senolių priežiūrai galima panaudoti daugybę kaimo plėtros programos lėšų, tačiau praėjusiame finansiniame laikotarpyje šios lėšos dažniausiai buvo skiriamos įvairioms patalpoms remontuoti. „Dabar radome vieną pavyzdį ir jį giriame - tačiau visoje Lietuvoje galėtų būti vystomos tokios iniciatyvos“, - kalbėjo A. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai buvo planuojama skirti 60 mln. litų (apie 17,3 mln. A.
Savarankiško gyvenimo namai galėtų būti alternatyva ne tik senelių, bet ir psichikos negalią turinčių ligonių, iš vaikų namų išėjusių jaunų žmonių priežiūrai. Bendruomenė susidūrė su problema, kad dalis žmonių turi mažesnes finansines galimybes. Jie nepasirinko tų didžiųjų senelių namų, o norėjo likti savo aplinkoje. Panaudodami vietos resursus jie sukūrė tokią alternatyvą tradiciniams senelių namams.
„Socialinė gerovė turi būti vystoma taip, kad iš skiriamų lėšų daugiausia naudos gautų tas galutinis naudos gavėjas. Kitaip tariant, tas, kam tos pagalbos labiausiai ir reikia. Ne administracija, darbuotojai, didžiulių pastatų mūrai. Daugiausia pinigų turi likti tiesiogiai žmogui. Sakyčiau, visos tos didžiulės organizacijos yra sovietinis „kelmas“, - sakė A. Ką tai reiškia? „Biržų rajone įkurtiems savarankiško gyvenimo namams žmonės patys ieškojo ir rado galimybes. O dabar, kartu su naujuoju finansiniu periodu pinigai tiesiog paduodami ant lėkštutės.
Yra studijuojančių socialinį darbą ne tik todėl, kad niekur daugiau neįstojo, o todėl, kad socialinis darbas jiems yra artimas širdžiai. Taigi, jiems tai yra puiki galimybė - sukurti savo organizaciją, susikurti sau darbo vietą ir vystyti inovatyvų, lankstų požiūrį prisitaikant prie kiekvieno žmogaus poreikių“, - ragino A. Tiesa, nacionalinio socialinės integracijos instituto vadovas pripažino, jog šios didžiulės galimybės yra užrašytos sudėtinga kalba. „Ten, kur yra daug pinigų, yra ir daug didesnių interesų.
Verslo plano struktūra ir turinys
Aprašymas / Turinys Turinys. Santrauka. Bendra informacija apie įmonę ir jos veiklą. Veiklos tikslai ir strategija. Rinka ir rinkodara. Produktų ir/ar paslaugų teikimo procesai. Įmonės struktūra ir valdymas. Finansiniai biudžetai ir prognozės. Rizikos veiksniai ir jų valdymas. Priedai.
Privačius senelių globos namus įsteigti taip pat skatina valstybinių senelių globos namų neigiami atsiliepimai dėl prastos teikiamų paslaugų kokybės. Privatininkas yra daug lankstesnis, jis greičiau sureaguoja į konkrečius poreikius ir taip pat yra daug labiau inovatyvesnis. Patirtis artimoje aplinkoje su senelių globos namais ir laukimu eilėse mažiausiai po 3-4 mėnesiui, privertė apmastyti galimos verslo idėjos perspektyvas ir pelningumą.
Pagrindiniai verslo plano punktai
- Santrauka: įmonės tikslas - suteikti kokybišką globą ir medicininę priežiūrą vienišiems ir negalią turintiems senoliams.
- Bendra informacija: aprašomi steigėjai, vieta (pageidautina ramus, gamtos prieinamumas), teisinė forma ir veiklos apimtis.
- Veiklos tikslai ir strategija: orientacija į bendruomeniškumą, ūkišką tvarkymą, personalo kvalifikaciją ir bendradarbiavimą su savivaldybe bei paramos teikėjais.
- Rinka ir rinkodara: analizė - didėjančios eilės, demografiniai duomenys, konkurencija (valstybiniai, privatūs, religiniai globos namai) ir kainodaros politika.
- Produktų/paslaugų procesai: medicininė priežiūra, maitinimas, socialinė ir užimtumo veikla, fizioterapija, individualūs paslaugų paketai (Standartas, Superior, Delux).
- Įmonės struktūra: vadovybė, socialiniai darbuotojai, slaugytojai, administracija, ūkio darbuotojai, savanoriai.
- Finansiniai biudžetai ir prognozės: pradinės investicijos į remontą ar statybas, personalo atlyginimai, paklausos prognozė, išlaikymo kaina vienam globotiniui, kompensacijų modeliai.
- Rizikos veiksniai: teritorijų planavimas, finansavimo trūkumas, darbuotojų trūkumas, teisinės kliūtys, priklausomybė nuo savivaldybės paramos; rizikų valdymas - įvairių fondų ir programų pritraukimas, bendruomenės įtraukimas, ūkiškas valdymas.
Kainodaros ir finansavimo modelio pavyzdys (lentelė)
| Paslaugų paketas | Mėnesinė kaina (EUR) | Papildomos paslaugos |
|---|---|---|
| Bazinis | 1700-1900 | Standartinė priežiūra, maitinimas, bendri kambariai |
| Standartinis papildymas | +350-650 | Fizioterapija, masažas, papildomas maitinimas |
| Deluxe | Individualus | Privačios paslaugos, individualūs poreikiai |
„Verslo pulsas“: Kiek ir kuo dar mokėsime už teisę būti pastebėtiems internete?
Administraciniai žingsniai ir klientų priėmimas
Senoliai ar jų globėjai, nutarę, jog globotiniui būtų saugiau ir sveikiau gyventi socialiniuose globos namuose, turi kreiptis į vietos savivaldybę. Paprastai visas pažymas surenka seniūnijų socialiniai darbuotojai. O tada vietos savivaldybė maždaug per mėnesį nustato, ar globa asmeniui tikrai reikalinga ir apie tai praneša Neįgaliųjų reikalų departamentui. Šis išrašo siuntimą į socialinės globos namus, kuris galioja 30 dienų. O jei nėra laisvų vietų, senukas įrašomas į eilę.
Kiekvienas senas žmogus tik tada sutinka persikelti gyventi į globos namus, kai jam savarankiškai gyventi ima trukdyti kokia nors negalia. O jei senolis apgyvendinamas globos namų Grupinio gyvenimo namų padalinyje, kaina išauga nuo 1200 iki 1560 eurų.
Darbuotojai, motyvacija ir socialinis požiūris
Yra studijuojančių socialinį darbą ne tik todėl, kad niekur daugiau neįstojo, o todėl, kad socialinis darbas jiems yra artimas širdžiai. Taigi, jiems tai yra puiki galimybė - sukurti savo organizaciją, susikurti sau darbo vietą ir vystyti inovatyvų, lankstų požiūrį prisitaikant prie kiekvieno žmogaus poreikių. Milžiniško pelno šis verslas tikrai neatneša, todėl tai daroma daugiau iš pašaukimo ir noro padėti ne tik seniems žmonėms, bet ir jų šeimoms.
Vakarų kultūra yra labai pragmatiška, racionali, todėl šeiminiai ryšiai tarp tėvų ir vaikų labai susilpnėję. Kai vaikai baigia mokslus, tai dažnai tik per Kalėdas su tėvais pasimato. O kai kurie tėvai, kai vaikas baigia mokslus, pakeičia namuose spynas. Todėl savaime suprantama, kad jei tėvai jau patys nesiorientuoja, nepažįsta žmonių, tenka juos atiduoti į globos namus.
Rekomendacijos steigėjams
- Rinktis sklypą, kuriam leidžiama daugiabučių ar visuomeninės paskirties naudojimo forma arba derinti žemės naudojimo tikslą su savivaldybe.
- Sudaryti tvirtą verslo planą: išsamiai nurodyti finansinius biudžetus, pajamų šaltinius (gyventojų mokestis, valstybės kompensacijos, projektinė parama) ir išlaidas.
- Ieškoti kaimo plėtros ir ES programų finansavimo galimybių, bendruomenės paramos ir vienkartinių donorystės šaltinių.
- Įtraukti bendruomenę ir savanorius - ūkiškas tvarkymas gali sumažinti išlaidas ir pagerinti paslaugų kokybę.
- Plėtoti įvairius paslaugų paketus ir aiškią kainodarą, kuri atitiktų šeimų galimybes ir leistų pritraukti skirtingas klientų grupes.
- Investuoti į personalo mokymus, inovacijas ir lankstų požiūrį į individualius globotinių poreikius.
Globos namų steigimas reikalauja ne tik teisinės ir finansinės parengties, bet ir socialinio jautrumo bei bendruomeniško požiūrio. Pavyzdys iš Nemunėlio Radviliškio rodo, jog bendruomenės iniciatyva ir ūkiškas darbo būdas gali sudaryti gyvybingą alternatyvą tradiciniams dideliems globos namams.