Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip skirti investicijas pagal jų šaltinį (lėšų kilmę) ir tolimesnę priklausomybę (priklausomybę nuo finansavimo šaltinių, įmonių ar instrumentų). Pateikiami pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis sudaromas investicijų portfelis, siekiant balansuoti pelną ir riziką, bei aptariama įtakinga įtaka rinkoms ir likvidumui. Straipsnyje remiamasi plačiu šaltinių spektru: nuo fundamentalių sąvokų iki praktinių fondų ir instrumentų apibrėžimų, jų rizikos ir galimos grąžos kontekstų.
1. Pagrindinės investicijų kilmės ir priklausomybės kategorijos
Investicijos nebūtinai yra vien piniginės lėšos: kapitalas gali būti ir kitų formų (turtas, finansiniai instrumentai, nematerialūs aktyvai). Investicija reiškia bet kurios rūšies turtą, investuotą vieno ar kelių investuotojų siekiant vėliau padidinti jo vertę. Investicijos skirstomos į kelias pagrindines kategorijas: akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, indeksų fondai, biržoje prekiaujami fondai (ETF), pasirinkimo sandoriai ir sutelktinis finansavimas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad jos gali būti ir trumpalaikės, ir ilgalaikės.
Investavimo apimtis priklauso nuo pajamų paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo, o didelė investicijų apimtis priklauso nuo paskolų normos ir infliacijos tempo. Investiciniai fondai suteikia galimybę įsigyti daug skirtingų vertybinių popierių per vieną sandorį ir laikytis profesionaliai valdoma portfelio strategija. Indeksiniai fondai ir ETF siūlo pigesnes alternatyvas aktyviam valdymui, o jų nauda ir rizika priklauso nuo stebimo indekso pobūdžio.
1.1 Akcijos
Akcijos yra įmonės dalies pirkimas - perkant akcijas įgyjama nuosavybės dalis ir galimybė dalyvauti įmonės pelno dalijime. Akcijos kartais uždirba didelę grąžą, bet kelia ir didesnę riziką. Investuotojai uždirba pelną, kai jų turimų akcijų vertė pakyla ir jie jas parduoda.
1.2 Obligacijos
Obligacijos - tai paskola įmonei ar vyriausybei. Jos laikomos mažiau rizikingomis nei akcijos, bet siūlo ir mažesnę grąžą. Investuotojai uždirba iš fiksuoto pajamingumo - periodiškai mokamų palūkanų ir galimo kapitalo prieaugio ar nuvertėjimo. JAV vyriausybės obligacijos laikomos laikomos visišku pasitikėjimu, o valstybės ir savivaldos obligacijos paprastai laikomos mažiau rizikinga alternatyva.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
1.3 Investiciniai fondai
Investiciniai fondai - tai organizacijos, kurios surenka pajamas iš investuotojų ir jas investuoja į platų vertybinių popierių portfelį, laikydamiesi nustatytos strategijos. Fondai turi valdymo mokestį ir dažnai būna įkurtų fondų šeimos, kad pasiektų didesnį portfelio diversifikavimą ir efektyvesnį administravimą. Lietuvoje investiciniai fondai tapo svarbiais kapitalo rinkos dalyviais, o jų aktyvumas priklauso nuo ekonominių veiksnių ir rinkos dinamikos.
1.4 Indeksiniai fondai ir ETF
Indeksiniai fondai seka tam tikrą indeksą ir dažnai turi mažesnes eksploatavimo išlaidas, nes neturi aktyvaus valdytojo funkcijų. ETF turi panašų tikslą kaip indekso fondai, bet jų įsigijimas vyksta biržoje kaip į akcijas, todėl kaina kinta visą dieną. Investuotojai perpardavinėdami ETF gali naudotis dienos likvidumu, o indeksiniai fondai ir investiciniai fondai skirtingai įkainojami prekybos dienos pabaigoje.
1.5 Pasirinkimo sandoriai (options)
Pasirinkimo sandoris suteikia teisę pirkti ar parduoti akcijas už nustatytą kainą iki galiojimo pabaigos - tai suteikia lankstumo, bet ir didesnę riziką. Pirkdami pasirinkimo sandorį įsigyjate sutartį, o ne pačią akciją, gali nusipirkti ar parduoti akcijas už sutartą kainą ar parduoti sutartį kitiems investuotojams.
1.6 Sutartinis finansavimas (crowdfunding)
Sutelktinis finansavimas - tai nedidelio kapitalo panaudojimas iš daugelio asmenų naujos verslo sumanymui finansuoti. Investuotojai gauna palūkanas už paskolintas lėšas arba dalį pelno; dažnai pagrindinis tikslas - suteikti pradinį finansavimą, kai tradiciniai finansavimo būdai yra sunkiai pasiekiami.
2. Rizikos ir grąžos sąsajos bei portfelio konstrukcija
Visos investicijos susijusios su rizika: rinkos rizika priklauso nuo ekonominių veiksnių, palūkanų normų, žaliavų kainų ir kt. Taip pat egzistuoja šalies rizika, valiutų rizika, likvidumo rizika. Norint pasirinkti tinkamą sprendimą, svarbu įsivertinti tikėtiną pelną, riziką ir savo patirtį, finansinę padėtį bei toleranciją rizikai. Dažnai rekomenduojama portfelį išskaidyti tarp skirtingų turto klasių, kurios ilgainiui generuoja teigiamą grąžą, nors trumpuoju laikotarpiu jų rezultatai gali skirtis.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Strategijos pagrindas - žinoti kiekvienos investicijos tikėtiną pelningumą ir riziką, teisingai įvertinti, ar ji atitinka asmens patirtį ir tikslus, ir sudaryti portfelį, atitinkantį individualius poreikius. Ilgalaikis požiūris į riziką leidžia pasiekti palankesnį pelno-ir-rizikos santykį ir išvengti pernelyg didelių trumpalaikių nuostolių.
3. Lietuvos kontekstas ir fondų užuominos
Lietuvoje investicinių fondų plėtra turi istoriją nuo 2000-ųjų, o pirmieji fondai ir jų platinimas įgyja svarbą rinkoje 2004-2007 metais. Fondų veikla reglamentuojama, depozitoriumo ir valdymo įstaigų reikalavimai užtikrina fondų skaidrumą ir apsaugą investuotojams. Lietuvoje platinama daugiau nei 200 fondų ir subfondų, o investuotojai dažnai kreipiasi į akcijų fondus dėl augimo potencialo, nors rinkos svyravimai reikalauja kantrybės ir supratimo apie rizikas.
Be finansinių priemonių, investavimo kontekste paminėta ir galimybė investuoti į alternatyvius aktyvus (meno kūriniai, vynas, prabangūs laikrodžiai), tačiau tai nėra finansinės priemonės, o likvidumo rizikos klausimai ypač išryškėja finansinių krizių metu. Taip pat akcentuojama, kad svarbu suvokti infliacijos įtaką ir laikytis aiškių investavimo priemonių rizikos analizės.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #kaip #klasifikuojamos #investicijos #pagal #investiciniu #lesu