Pensijos Lietuvoje vis dar yra per mažos, kad žmogus galėtų be rūpesčių išeiti iš darbo rinkos ir oriai gyventi. Nors situacija pamažu keičiasi, pasak D. Jakutavičės, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro apie 45-50 proc. buvusio atlyginimo, o oriai senatvei užtikrinti reikėtų 70-80 proc. Reikia sisteminių sprendimų: ne tik didinti pensijas, bet ir stiprinti socialines paslaugas, sveikatos priežiūros prieinamumą, užtikrinti solidarumą tarp kartų, nurodo D. Jakutavičė.
Kėdainių rajone yra per 10 tūkst. 600 pensininkų. Kiekvienas iš jų turi išgyventi maždaug iš 413 eurų pensijos per mėnesį. Yra ir tokių, kuriems galą su galu tenka durti ir iš gerokai menkesnės sumos - 260 eurų. Tokia yra mažiausia senatvės pensija, jei žmogus turi būtinąjį stažą, o jei ir jo neturi, tenka verstis iš pašalpų. Tačiau tiesa ta, kad dėl spartaus kainų kilimo šio išmokų augimo, net jei jis ir būna, dažnas pensininkas nė nepajunta. Dar dažniau tokie planai dėl per mažo biudžeto galiausiai nė neišvysta dienos šviesos.
Šių metų birželio mėnesio duomenimis, vidutinė pensija Lietuvoje siekia vos 413,7 euro (į rankas), o mažiausia turintiems būtinąjį stažą - 260 eurų. Tai reiškia, kad su tokiomis pajamomis tiek Kėdainių, tiek ir visos Lietuvos pensininkai yra žemiau skurdo rizikos ribos.
Kaip atrodo Kėdainių senjorų realybė už šių gražių pažadų? Kad iš dabartinės pensijos išgyventi sunku, patvirtina ir Kėdainiuose gyvenanti senjorė Zita. Paklaustas, kam gi atitenka didžioji jo pensijos dalis, Jonas nė nesvarsto - vaistams, būsto mokesčiams ir maistui. Zitai antrina ir buvęs statybininkas, dabar pensininku save pristatantis Jonas. „Maistui mažai ir belieka. Gerai, kad turiu vaikus, kurie vis man atveža produktų, ir gerus kaimynus, kurie pasidalija savo pačių užaugintomis daržovėmis. Kol leido sveikata, pati visko užsiaugindavau ir kaimynams negailėdavau, o dabar jau nebegaliu dirbti jokių darbų, tad tenka priimti kaimynų ir vaikų pagalbą. Gerai bent tiek, kad gyvenu savo namelyje, tai kiekvieną mėnesį nereikia mokėti visokių mokesčių kaip tiems, kurie gyvena butuose.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, 2021 m. birželio mėn. Kėdainių r. savivaldybėje senatvės pensijos gavėjų yra 10,6 tūkst., jiems priskaičiuota senatvės pensijų suma - 4,2 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Vieniša močiutė Vilmą atpažįsta iš balso - sulaukusi drąsiai atidaro duris ir prisipažįsta gyvenanti nuo šio susitikimo iki kito susitikimo. Deja, Severijos atvejis nėra išskirtinis. Lietuvoje senjorai dažnai tampa nematoma visuomenės dalimi. Pajusti išsiilgtą šilumą, rūpestį, pabendrauti vienišiems žmonėms stengiasi padėti socialinės paramos organizacijos, kaip kad „Maltiečiai“ ar „Caritas“, vis tik pagalbos mūsų vyriausiai kartai trūksta. Maltiečių apsilankymai daugeliui senų žmonių išties padeda išgyventi. Dar vienas pavyzdys - močiutė Elena. Ji maltiečių sriubą vadina gyvybės šaltiniu - ir dėl to, kad skani bei laukiama, ir dėl galimybės pabendrauti. „Ne tik sriuba sušildo - šildo žmogus, kuris ją atneša“, - sako Elena. Sušildo ne tik sriuba Kai pas ją užsuka savanorė su termosu sriubos, moteris pajaučia, kad kažkam rūpi.
Dažnas atvejis, kai senjorams labiau trūksta gyvo bendravimo nei socialinės paramos. Kai žmogus pasitraukia iš aktyvaus gyvenimo - netenka darbo, socialinių vaidmenų, o kartais ir artimųjų, jis tarytum išnyksta iš matymo lauko. Atrodo, jis yra, bet lyg nematomas: nebekviečiamas, nebeklausiamas, nepastebimas gatvėje ar viešajame gyvenime, sako Maltiečių atstovė Daiva Grikinienė. Dažnai tai jį palaužia ir atima norą bendrauti.
Viena didžiausių Lietuvos labdaros organizacijų „Caritas“ senjorų vienišumą ir atskirtį įvardija kaip metai iš metų išliekančią problemą. Labiausiai nuo vienatvės kenčia 65+ amžiaus gyventojai. „Atotrūkis tarp to, kiek šio amžiaus žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50-64 metų amžiaus grupės asmenimis, mūsų šalyje - vienas didžiausių Europos Sąjungoje“, - teigia „Caritas“ atstovė Ieva Urbonaitė. Einant metams, sako ji, sveikata ima prastėti - tai normalu, tačiau jei sveikatos problemos nėra rimtos, senjorai su jomis dažniausiai susitvarko. Blogiausia, jei senjorams labai pasiligojus turimos negalios juos „uždaro“ namuose. „Sucentralizuotos sveikatos priežiūros paslaugos turi ypač stiprią įtaką žmonėms, gyvenantiems regionuose, mat prieinamumas su metais vis prastėja“, - apgailestauja I. Urbonaitė. Vienatvė tampa jų kasdienybe
„Skauda širdį, kad pensinio amžiaus žmonės Lietuvoje metai iš metų - viena didžiausių skurdo rizikos grupių“, - sako I. Urbonaitė. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 673 eurus per mėnesį. 2022 m. „Eurostat“ duomenimis, vidutinė europiečio pensija siekė apie 1345 eurus per mėn., taigi ši suma dvigubai didesnė nei ta, kurią gauna Lietuvos senjorai. D. Grikinienė siūlo nepamiršti, kad kainos ir infliacija per pastaruosius metus sparčiai augo. Statistikos duomenimis, Lietuvoje pensijos auga, tačiau mažas pajamas gaunančių senolių kasdienybė negerėja - didžiąją dalį padidėjusios pensijos „suvalgo“ išaugusios maisto ir paslaugų kainos. Paskaičiuota, kad populiariausi maisto produktai per pastaruosius kelerius metus vidutiniškai brango apie 50 procentų. „Caritas“ darbuotojai nepritekliaus ir atskirties pasekmes kasdien mato labdaros valgyklose - čia pensijinio amžiaus žmonės yra nuolatiniai lankytojai.
Štai „Caritas“ vykdo Artumo programą, kurioje savanoriaujantys jauni žmonės rengia IT mokymus garbaus amžiaus žmonėms. Tuo metu Maltiečiai prie senjorų gerovės prisideda su kasmetine kampanija „Maltiečių sriuba“, taip pat kasdien lanko senjorus jų namuose. Savanoriai ne tik atveža sriubos, bet ir padeda seneliams su kasdieniais darbais - nupirkti vaistų, pasirūpinti malkomis šildymui. Vis tik abiejų organizacijų atstovai apgailestauja, kad jų teikiamos pagalbos neužtenka, o paramos reikės vis labiau. Trūksta paramos Senjorais besirūpinančios organizacijos nuolat vykdo akcijas, organizuoja išvykas ir lanko senolius tiek socialinės globos įstaigose, tiek jų namuose. Tai pagalbos numeris, leidžiantis vienišiems senjorams pabendrauti telefonu su savanoriais. Dar vienas pavyzdys - nuo 2025 metų pradžios nutrauktas valstybinis finansavimas „Sidabrinei linijai“.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kadangi nuo šių metų sausio mėn. planuojama didžiulė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) pertvarka, todėl manau šių pensijų klausimas visai savalaikis. Nemaža dalis neįgaliųjų neturės dėl savo negalios būtinojo stažo, tad beliks socialinė pensija, su kuria išgyventi neįmanoma, tad tik pridėjus skirtą mažą neįgalumo pensiją, būtų užtikrinti minimalūs poreikiai. Bet socialinė neįgaliųjų atskirtis vis tik didžiulė. O komisijoje net 11 seimo narių, ir gana įtakingų, iš valdančiosios partijos. Suprantu, kad papildomų pinigų biudžete surasti visuomet nelengva, tenka peržiūrėti kitų sričių finansavimus, bet vienas kitas milijonas tikrai nėra tokia didelė našta, dėl 25 381 sulaukusių pensijinio amžiaus neįgaliųjų gyvenimo pagerinimo, kai bendras pensijų išmokų dydis praeitais metais buvo 4,6 mlrd. eur.
„Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. jau viršija 80 tūkst., nors prieš kelerius metus nesiekė nė 70 tūkst. Taigi kodėl vis daugiau žmonių lieka dirbti net sulaukę pensijos?
Dirbantys Pensininkai: Priežastys ir Motyvacija
Štai 73-ejų Algis (vardas pakeistas) sunkiai galėjo suskaičiuoti, kiek metų jau dirba staliumi. Jis pasakojo, kad atėjus pensiniam amžiui jis neturėjo jokių abejonių, kad dirbs ir toliau. Apie 400 eurų siekiančią pensiją gaunantis Algis atskleidė, kad pagrindiniu postūmiu tęsti darbus tapo ne pinigai, o noras aktyviai praleisti laiką. Pasak vyro, savo profesijos jis nekeitė apie 40 metų. Viename iš didžiųjų miestų gyvenantis Algis dalijosi, kad karjeros pradžioje dirbo didelėje baldų gamykloje, tačiau nusprendė iš darbo išeiti ir veiklą tęsti savarankiškai.
II-oji pensijų pakopa: ką apsimoka rinktis ir kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
Dabar jis beveik kiekvieną dieną ir toliau klientams gamina medinius baldus, laiptus, duris ir kitus gaminius. Tikrai ne dėl pinigų, o todėl, nes man labai įdomus mano darbas. Mėgstu ieškoti įvairių sprendimų klientams ir papuošti jų namus. Dabar daug naujovių sugalvoja, būna įdomu kažką tokio pagaminti“, - pasakojo vyras. „Nenoriu nuobodžiauti ir nieko neveikti, todėl darau tai, kas man įdomu - dirbu. Jis taip pat pripažino, kad su metais labiausiai keitėsi darbo tempas. Šiomis dienomis vyras stengiasi labiau mėgautis darbu, o ne skubėti atlikti kuo daugiau užsakymų.
Pasivaikščiojus po vietinį turgų, nesunku pastebėti vieną akivaizdų dalyką - daugelį prekystalių užima vyresnio amžiaus žmonės. Vieni pardavinėja savo užaugintas daržoves, uogienes ar kitus namuose pagamintus gardėsius, o kiti - perpardavinėja kitur užaugintus vaisius, daržoves ar įvairius smulkius produktus. 71-erių Marytė (vardas pakeistas) jau daugiau nei 50 metų dirba prekybos srityje, o apie 20 iš jų - prekiauja vieno iš didžiųjų miestų turguje. Moteris atskleidė, kad per tiek metų subūrė nemažą nuolatinių klientų ratą. Moteris atskleidė, kad šiuo metu gauna 450 eurų siekiančią pensiją ir papildomai apie 42 eurus siekiančią našlės pensiją. Taip pat pensininkė paatviravo, kad netekus vyro liko gyventi viena, todėl darbas tapo puikiu būdu nukreipti mintis ir pabendrauti su žmonėmis. „Turiu labai daug įvairių pirkėjų ir jaunų, ir vyresnių, kurie ateina į turgų apsipirkti tik pas mane. Jeigu neateinu, būna net paskambina ir klausia, kur aš, kada grįšiu. Jaučiasi, kad kai kuriems žmonėms esu reikalinga“, - dalijosi pensininkė. Marytė papasakojo, kad pratęsti darbus sulaukus pensijos nusprendė, nes jai skirta pensija pasirodė per maža, kad galėtų pragyventi.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Garbaus amžiaus moteris užsiminė, kad jos darbo dienos bėgant metams mažai kuo pasikeitė - esą net ne kiekvienas jaunas žmogus ryžtųsi dirbti tokiu intensyviu ritmu, kokį ji iki šiol atkakliai išlaiko, keldamasi paryčiais ir skirdama beveik visas savaitės dienas darbui. „Iš pensijos nepragyvenčiau, o ir jaučiuosi pakankamai stipri, kad eičiau į darbą. Taip pat gyvenu viena, todėl būtų gana liūdna visą laiką leisti namuose, o darbas, kuriame reikia daug bendrauti su žmonėmis, man labai patinka“, - pasakojo Marytė.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 667 eurai. Vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą yra 716 eurų, o jo nesukaupus - 423 eurai. Oficialūs duomenys rodo, kad didžiausią skurdo riziką Lietuvoje patyria pensinio amžiaus, vieniši gyventojai.
Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas ir apskaitos vienetų suma, taip pat kasmet tvirtinamas bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją. Tai reiškia, kad jei žmogus, kuriam jau paskirta senatvės pensija ir toliau dirba bei moka socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kasmet padidėja. Dėl to dirbusių pensininkų pensija perskaičiuojama. Be to, daugeliu atvejų padidėja ir žmogaus gaunama pensija, mat ji indeksuojama. Pensija dirbantiems senjorams nepadidėja tik tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai nemoka socialinio draudimo įmokų, o tokiu atveju jie neįgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.
Pensijų Sistema: Dabartinė Situacija ir Perspektyvos
Anot jos specialistų, svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymas nustato apskundimo terminą - sprendimai dėl pensijų gali būti skundžiami per 6 mėn. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą. „Jei žmogus mano, kad pensija buvo apskaičiuota neteisingai, jis gali „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą apskųsti „Sodros“ valdybai. Kaip apskaičiuota pensija - už kokį stažą ir už kokį pensijos apskaitos vienetų skaičių - nurodoma sprendime dėl pensijos skyrimo. Jei žmogus po pensijos paskyrimo toliau dirba, jo pensijos dydis kasmet atnaujinamas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. Kreiptis dėl pensijos naujinimo nereikia, jis atliekamas be prašymo. Sprendime dėl pensijos dydžio naujinimo nurodomas ne tik atnaujintos pensijos dydis, bet ir kaip ji apskaičiuota. Taip pat kaip ir sprendimas dėl skyrimo, sprendimas dėl naujinimo gali būti skundžiamas“, - komentavo „Sodra“.
„Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Taigi, pensijos dydį lemia ne tik išdirbtų metų skaičius, bet ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų skaičius. Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio algos, pensijos skirsis“, - pažymėjo „Sodra“. Kuo daugiau stažo ir apskaitos taškų, tuo didesnė pensija.
„Swedbank“ apklausa taip pat parodė, kad 95 proc. gyventojų pesimistiškai vertina galimybę išgyventi iš dabartinės vidutinio dydžio pensijos (apie 300 Eur/mėn). Pasak apklaustųjų, tokios sumos neužtektų turimiems poreikiams patenkinti. Dabar gaunamą pensiją kaip per mažą vertina 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų - jų teigimu, pensijos nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Tam kad išgyventų, 90 proc. senjorų naudoja turimas santaupas, paprastai - ne daugiau 200 eurų per mėnesį. Sunkiausiai tokią sumą pragyvenimui įsivaizduoja jauniausi iki 25 m.
Vienatvė, liūdesys, nuobodulys. Arba taip pat nauja pradžia, džiaugsmas, išgyvenimai. Pensinis amžius gali atnešti jums abi patirtis. Tai daugiausia priklauso nuo jūsų, kokį kelią pasirinksite. Galbūt jūs taip pasiilgote, kad neturite apetito ir nuotaikos. Galbūt visada rūpinotės tuo žmogumi ir dabar nežinote, kaip išgyventi dieną be jo. Partnerio pasitraukimas yra vienas sunkiausių išbandymų gyvenime. Kalbėdami apie savo liūdesį su kuo nors pasijusite geriau. Linija veikia 24 valandas per parą ir yra visiškai nemokama.Jei esate drovus, nesijaudinkite - skambučiai yra anoniminiai ir niekas jūsų neįstums į nieką, apie ką nenorėtumėte kalbėti. Kad ir kokia forma jaustumėte liūdesį, neslopinkite jo. Natūralu pasiilgti kito žmogaus. Tačiau neturėtumėte apriboti savo gyvenimo vien liūdesiu.
Savo mieste susiraskite senjorų klubą, kuriame reguliariai susitinka tokie žmonės kaip jūs. Senjorų klubai nuolat rengia diskusijas ir paskaitas.Didžiuosiuose miestuose taip pat galite dalyvauti daugybėje senjorams skirtų renginių. Ar norėtumėte karts nuo karto su kuo nors išeiti išgerti kavos, bet neturite su kuo? Tiesiog išsirinkite tai, kas jus domina, ir aplankykite vietą, kurioje vyksta renginys. Pasiūla įvairi - nuo meno dirbtuvių iki teatro spektaklių. Be to, kai kurie yra visiškai nemokami. Vienatvė lauke daug geriau nei namuose. Taigi bent kartą palepinkite save kelione - net jei ji ir trumpa.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030-ųjų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Praėjusiais metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų, t. y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, jog šiemet vidutinės senatvės pensijos gavėjų pajamos augs beveik 700 eurų per metus. Pensijų įstatymas įpareigoja papildomai didinti individualiąją pensijų dalį, jei kalendoriniais metais planuojamas teigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezultatas, o pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis kaip 25 proc.
Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Valerija Miliauskienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad kiekvienas senjoras norėtų gauti didesnę pensiją. "Susirinkę mes vienas kitų pensijų tikrai neskaičiuojame ir apie tai net nesikalbame. Aš neleidžiu skųstis. Svarbiausia yra pozityvus požiūris į gyvenimą. Mūsų gretose labai daug inteligentų, gaunančių tikrai ne minimalias pensijas. Senjorui svarbiausia yra nesirgti. O tada viskas bus gerai", - optimizmu dalijosi V. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris teigia, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais tiki. "Ar realūs šie pažadai? Pensijos jau buvo padidintos. Manau, kad kiekvienas Lietuvos pensininkas turėtų per 1000 eurų dydžio pensiją", - sakė K.
Pensininkė Audronė iš Vilniaus pasakojo, kad šiuo metu jos pensija siekia 600 eurų. „Šios sumos vos pakanka pragyvenimui. Ypač sunku pragyventi žiemą, kai už šildymą tenka brangiau mokėti. Pasikalbu ir su draugėmis, kaimynėmis. Kai kurios moterys gauna dar mažesnes pensijas. Nesuprantu, kodėl mums tiek mažai moka, juk visos esame sukaupusios beveik 40 metų darbo stažą. Tačiau mūsų pensijos siekia 500-600 eurų“, - piktinosi moteris. Ji teiravosi, ar gali kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijos perskaičiavimo. „Gal įsivėlė kažkokia klaida? Juk visą gyvenimą dirbau, o pensija tokia maža. Juk neapsimoka ir dirbti, jeigu senatvėje gaunu tiek mažai“, - skundėsi moteris.
„Sodra“ patikino, kad pensijos dydis apskaičiuojamas remiantis turimais duomenimis ir dokumentais, patvirtinančiais socialinio draudimo stažą ir mokėtas įmokas. Jei žmogus mano, kad pensija buvo apskaičiuota neteisingai, jis gali „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą apskųsti „Sodros“ valdybai.
Anot jos, anksčiau apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys: pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą. „Nuo 2018 metų pradžios sistema supaprastinta ir ją sudaro bendroji dalis, kuri apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį, bei individualioji dalis, kuri apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą Gyventojų iki 2018 metų įgytas stažas liko, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai buvo perskaičiuotos į taškus. Daugeliu atveju tiems gyventojams, kurie buvo sukaupę 30 metų ir daugiau stažo, pensijos padidėjo. Visos socialinio draudimo pensijos indeksuojamos (padidinamos) nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos. Jos auga vidutiniškai tiek, kiek šalyje auga darbo užmokesčio fondas. Po indeksavimo senatvės pensijos dydis visada didėja“, - komentavo „Sodra“.
Pagrindiniai faktai apie pensijas Lietuvoje
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | Apie 673 eurus per mėnesį |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | 716 eurų |
| Mažiausia senatvės pensija (su būtinuoju stažu) | 260 eurų |
| Dirbančių senatvės pensininkų skaičius | Virš 80 tūkst. |
| Vidutinė europiečio pensija (2022 m.) | Apie 1345 eurus per mėnesį |