Lietuvoje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia. Metai iš metų sprendžiamos žmonių su negalia užimtumo problemos nesulaukia reikšmingo postūmio į gera. Siekiant pagerinti situaciją, valstybė numato įvairias priemones, skirtas tiek neįgaliesiems, tiek darbdaviams.
Esama situacija ir iššūkiai
Nuo 2015 m. įgyvendinant Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje ne gerėja, o eina blogyn - mažinant žmonių su negalia įdarbinimo rėmimą yra mažinamos ir jų įsidarbinimo galimybės. 2020 m. pradžioje prasidėjusi socialinių įmonių reforma sumažino socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo reformos įgyvendinimo pradžios iki 2021 m. spalio 45-55 proc.
Nuo 2018 m. iki 2021 m. vidurio šalyje užsidarė apie 70 socialinių įmonių, vien per 4 metus darbo neteko virš 2 tūkst. neįgaliųjų. Nuo 2020-ųjų pradžios iki 2021-ųjų rudens atviroje darbo rinkoje įsidarbino tik 1 proc. Šiuo metu planuojama dar viena socialinių įmonių reforma kelia klausimą, ar pokyčiai nėra vykdomi skubotai, nepamatavus ankstesnės reformos poveikio neįgaliųjų padėčiai darbo rinkoje.
Apie naują socialinių įmonių reformą pradėta kalbėti dar pernai, nors buvo žinoma, kad pirmiausia reikėtų įvertinti buvusių įstatymo pataisų poveikį neįgaliųjų užimtumui. Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, nerimą kelia siūlymai mažinti neįgaliųjų terminuotą rėmimą.
Valstybės parama ir Užimtumo tarnybos vaidmuo
„Šią vasarą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams bei darbdaviams, norintiems įdarbinti žmones su negalia. Jei turite negalią ir norite susirasti darbą, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnybos specialistai padės susitikti su potencialiais darbdaviais, kurie įdarbindami jus galės pasinaudoti subsidija darbo užmokesčiui, darbo asistento užmokesčiui arba darbo vietos pritaikymu.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Užimtumo tarnyboje darbingo amžiaus žmonėms su negalia, turintiems vidutines ar ribotas įsidarbinimo galimybes, gali būti teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga. Pavyzdžiui, žmogui su negalia padedama susitvarkyti įsidarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisykles ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas. Žmogui su negalia gali būti teikiama ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Šiuo atveju padedama išspręsti naujoje darbovietėje kylančias problemas, dėl kurių žmogus su negalia gali netekti darbo.
Žmonės su negalia taip pat turi galimybę dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje siekiant atkurti ar padidinti savo darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje. Dėl dalyvavimo profesinėje reabilitacijoje žmogui su negalia reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri išduos siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
Parama verslui kurti ir darbo vietų steigimui
Parama verslui kurti teikiama asmenims, kurie nori susikurti darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jeigu darbo vietos steigiamos labai mažose įmonėse. Nuo kitų metų, t. y. 2023 m. pradžios, galės būti kompensuojama iki 26 tūkst. Eur darbo vietos steigimo išlaidų. Valstybės paramos lėšos gali būti skiriamos darbo priemonėms įsigyti ir turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėn. nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti (iki 50 proc.).
Subsidijos ir lengvatos darbdaviams
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Subsidijos darbo užmokesčiui
Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti asmenims įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų:
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
- Asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai.
- Asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 36 mėnesių.
- Asmenims, kuriems nustatytas 45-55 proc. (…).
Subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarka ir maksimalus dydis nesikeičia. O nuo 24 iki 36 mėn. pailgės subsidijos mokėjimo trukmė žmonėms, kuriems nustatytas 30-40 proc.
Darbo vietų pritaikymas ir subsidijos
Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė teikiama ne tik įdarbinant negalią turintį bedarbį, bet ir kai įmonėje dirbantis asmuo tampa neįgalus. Nuo kitų metų pradžios atsiras galimybė gauti paramą darbo vietos aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui. Darbo vietai ir aplinkai pritaikyti iš viso nuo 2023 m. pradžios galės būti skirta iki 26 tūkst. eurų, o pritaikant tik darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas - iki beveik 4 tūkst. eurų.
Subsidijos darbo asistento išlaidoms
Darbo asistentas žmogui su negalia, jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Paskata darbdaviui turėtų tapti ir tai, kad jeigu asmeniui darbo funkcijoms atlikti reikalinga darbo asistento pagalba, bus skiriama subsidija jo darbo užmokesčiui. Jos dydis - 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį (2023 m. minimalus valandinis atlygis - 3,19 Eur), o ją skiriant bus atsižvelgiama į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba, o darbui atlikti jiems teikiama darbo asistento pagalba.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas
Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: pavyzdžiui, profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, įdarbinimas subsidijuojant, stažuotė ar kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma nuo 2023 m. pradžios galės siekti iki 26 tūkst. eurų. Išimtis taikoma tuo atveju, kai priemonių kompleksas yra taikomas sunkiausią negalią turinčių žmonių užimtumui skatinti.
Paramos dydžiai darbdaviams ir kompensavimo pavyzdžiai
Darbdaviams, įdarbinantiems tam tikras asmenų grupes, gali būti kompensuojama dalis darbo užmokesčio išlaidų. Kompensuojama dalis gali siekti:
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
| Asmenų grupė | Kompensuojama dalis |
|---|---|
| Nėščios moterys, motinos auginančios vaikus iki 8 metų | 75 proc. |
| Vaiko globėjai, rūpintojai ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų | 60 proc. |
| Kitos grupės | 50 proc. |
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 143 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis, - informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikimasi, kad nuo 2023 m. (…), nauju teisiniu reguliavimu siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso.
Teisinis reguliavimas ir tikslai
Iki šiol egzistuojantis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis priklausomai nuo įmonės statuso yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams. Visos reikiamos paslaugos ir priemonės - darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant - sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. - 47 proc. žmonių su negalia. Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje.
Praktiniai žingsniai darbdaviams, norintiems pasinaudoti parama
- Kreiptis į teritorinę darbo biržą ir sužinoti apie galimas subsidijas bei mokestines lengvatas.
- Patikrinti darbuotojo darbingumo lygį ir ar yra nustatytas darbo asistento poreikis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje.
- Parengti reikalingus dokumentus subsidijoms, darbo vietos pritaikymui ar profesinio rengimo priemonėms gauti.
- Dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (stažuotėse, pameistrystės programose, profesiniame mokyme) ir kombinuoti priemones siekiant geriausio rezultato.
- Naudotis valstybės kompensacijomis darbo asistentų išlaidoms ir darbo vietos pritaikymui.
Neįgaliųjų įdarbinimo skatinimas finansinėmis priemonėmis yra neišvengiamas, siekiant palengvinti įmonėms tenkančią naštą. Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų.