Lietuvos pensijų sistema nuolat patiria pokyčius, siekiant užtikrinti jos tvarumą ir adekvatumą senėjančios visuomenės poreikiams. Šiame straipsnyje apžvelgiamos svarbiausios tendencijos ir reformos, susijusios su senatvės pensijomis Lietuvoje.
Pensinio Amžiaus Didinimas
Nuo [Metai] metų Lietuvoje palaipsniui vėlinama senatvės pensijos amžiaus pradžia. Senatvės pensijos amžius kiekvienais kalendoriniais metais didinamas moterims pridedant po 4 mėnesius, vyrams - po 2 mėnesius per metus, kol [Metai] m. pensijos amžius ir vyrams, ir moterims bus vienodas - 65 metai.
Pavyzdžiui, [Metai] m. senatvės pensijos amžius moterims buvo 60 metų ir 4 mėnesiai, vyrams - 62 metai 8 mėnesiai. Toks palaipsnis didinimas leidžia žmonėms prisitaikyti prie pokyčių ir planuoti savo išėjimą į pensiją.
Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių pensinis amžius jau siekia 65 metus. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, įvertinus demografinę padėtį, kai socialinio draudimo įmokų mokėtojų mažėja, o išmokų gavėjų daugėja, imtasi pamažu vėlinti pensinį amžių. Taip ilgalaikėje perspektyvoje siekiama užtikrinti pensijų sistemos finansinį stabilumą bei visos socialinio draudimo sistemos balansą.
Ekonominis Poveikis
Ekonominis senatvės pensijos amžiaus didinimo efektas pasireiškia, tiek surenkant daugiau mokesčių iš ilgiau dirbančių asmenų, tiek sutaupant lėšas pavėlinus pensijų mokėjimą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, jeigu nebūtų vėlinamas pensinis amžius, dėl demografinio spaudimo [Metai] m. „Sodros“ pensijų biudžeto deficitas siektų apie 1,5 proc. BVP, o [Metai] m. - beveik 3 proc. BVP.
Senatvės pensijos amžiaus didinimo lentelė
| Metai | Moterys | Gimimo data | Vyrai | Gimimo data |
|---|---|---|---|---|
| [Metai] | 62 metų 8 mėn. | [Data] | 63 metai 10 mėn. | [Data] |
| [Metai] | 63 metai | [Data] | 64 metai | [Data] |
| [Metai] | 63 metų 4 mėn. | [Data] | 64 metai 2 mėn. | [Data] |
II Pensijų Pakopa ir Gyvenimo Ciklo Fondai (GCF)
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,4 mlrd. eurų santaupų Lietuvos II pakopos gyvenimo ciklo fonduose (GCF) sukaupę šalies gyventojai šiemet per penkis mėnesius fiksavo teigiamą grąžą.
Papildomos pensijos kaupimo sistemos reforma siekiama subalansuoti lėšų investavimo riziką ir pernelyg konservatyvius sprendimus mėgstantiems jos dalyviams suteikti naują pagreitį įdiegus gyvenimo ciklo fondus (GCF).
Nuo Naujųjų metų visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje buvo įtraukti į papildomą kaupimą antroje pensijų pakopoje. Nenorintieji dalyvauti sistemoje turėjo teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti. Liepos 1 d. duomenimis, per pusmetį antroje pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė 204 tūkst. gyventojų.
GCF Grąža
Daugiausiai, arba vidutiniškai 8,41 proc. uždirbo 18-23 metų gyventojams skirti GCF fondai. „Nuo metų pradžios stebime GCF grąžų dinamiką ir ji iš esmės pateisina idėją, kad jaunesnio amžiaus klientams skirti fondai didesnę dalį turto skiria investicijoms į akcijas ir auga sparčiau už konservatyvius, atsargesnius fondus, investuojančius vyresnio amžiaus žmonių pinigus“, - sako Š.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Remiantis Lietuvos banko š. m. kovo 31 d. duomenimis, tokie fondai per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai generuodavo po 9,66 proc. grąžos per metus, penkerių metų laikotarpiu po 7,13 proc. per metus, o trejų metų laikotarpiu - 8,06 proc.
Gyventojų Nuomonė
Sunkiausiai gyvenančiomis visuomenės grupėmis Lietuvoje laikomi pensininkai bei vaikus auginančios jaunos šeimos - taip mano atitinkamai 43 proc. ir 25 proc. šalies gyventojų, atskleidė „Spinter tyrimų“ apklausa.
„Nuolat skatindami žmones kuo anksčiau pradėti galvoti apie tai, iš kokių pajamų jiems teks gyventi pensijoje ir imti jai taupyti jau dabar, matome, kad šio gyvenimo laikotarpio iššūkius realistiškai suvokia du penktadaliai respondentų. Akivaizdu, kad jie realią situaciją žino anaiptol ne iš knygų ar teorinių pasvarstymų, o patys aiškiai mato, kad vien iš „Sodros“ mokamos pensijos išgyventi dabartiniams pensininkams nėra nei lengva, nei paprasta. Todėl pensininkų išskyrimas visiškai nestebina“, - sako Š.
Apklausos duomenys rodo, kad kur kas mažiau empatijos sulaukia prie pensinio amžiaus priartėję žmonės: juos tarp sunkiausiai išgyvenančių paminėjo 10 proc. Dar 9 proc. respondentų teigė, kad labiausiai pažeidžiami yra bedarbiai.
Pasak Š. „Visas šias grupes žmonės mato kaip potencialiai darbingas ir, matyt, būtent dėl to laikosi nuostatos, kad jie yra atsakingi už savo finansinę situaciją. Tuo tarpu pensininkų bei jaunų šeimų situacija suprantama kaip kur kas labiau pažeidžiama. Būtent šiame kontekste kiekvienam darbingo amžiaus žmogui svarbu pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ tam laikotarpiui, kai pajamų tiesiog nebus arba jos bus minimalios. Be abejonės, tai apima ir pensiją“, - teigia Š.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą