Vaiko globa reiškia teisinę atsakomybę už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai.
Kada gali prireikti atsisakyti globėjo statuso
Tam tikrais atvejais vaiko globa iš vaiko tėvų arba vieno iš jų gali būti perduota specialiai paskirtam globėjui. Globą gali tekti tokiu būdu perduoti, jeigu kuris nors iš tėvų pripažįstamas smurtavęs, aplaidžiai vykdęs arba kitaip nevykdęs savo pareigos rūpintis vaiku ir vaiko sveikatai arba raidai dėl to nuolat grėsė pavojus. Jeigu tėvas arba motina nori pakeisti globos statusą, globos klausimą galima spręsti teisme.
Prieš kreipiantis į teismą: informaciniai pokalbiai ir tarpininkavimas
Vaiko tėvai turi būti dalyvavę Socialinės paramos valdybos informaciniame pokalbyje ir tik tada gali iškelti teisme bylą dėl globos teisių, gyvenamosios vietos ir teisės bendrauti su vaiku. Paprastai nuo 2022 m. kovo 1 d. vaiko tėvai pirmiausia turi būti dalyvavę informaciniuose pokalbiuose su savivaldybe, o tik tada galima iškelti bylą teisme. Tai reiškia, kad tėvai pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę ir bandyti išspręsti ginčą padedant Socialinės paramos valdybai.
Per informacinius pokalbius tėvai gauna aktualią informaciją, kuria siekiama surasti vaikui geriausią sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku. Tėvams iš pradžių pasiūlomas tarpininkavimas, o prireikus jiems pasiūloma kitokių formų parama ir pagalba arba jie orientuojami ta linkme. Tarpininkavimas yra savanoriškas. Todėl dėl tarpininkavimo turi kartu kreiptis abu tėvai.
Po pokalbio išduodama ataskaita, kuri naudojama tuo atveju, jeigu tėvai dar nesusitarė ir nusprendžia iškelti bylą teisme. Jei po informacinio pokalbio tėvai kreipiasi į teismą ir anksčiau nesinaudojo tarpininkavimu, o teismas mano, kad sąlygos susitarti taikiai yra, teismas gali pasiūlyti jiems kreiptis į Socialinės paramos valdybą dėl tarpininkavimo. Jeigu tėvai jau naudojosi tarpininkavimu, tačiau susitarti nepavyko, teismas gali pats paskirti asmenį tėvams taikinti.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Teismo kelias: kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti
Sprendžiant globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus bet kuris iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teisme (šved. tingsrätt) pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu kompetentingo apylinkės teismo nėra, jurisdikcija priklauso Stokholmo apylinkės teismui (šved. Stockholms tingsrätt).
Prašymas iškelti bylą turi būti sudarytas raštu ir pasirašytas pareiškėjo asmeniškai arba jo atstovo. Prašyme turi būti pateikta informacija apie šalis, išdėstytas konkretus reikalavimas (t. y. kokį klausimą teismo prašoma išspręsti), reikalavimo pagrindas, informacija apie tai, kokiais įrodymais remiamasi ir ką kiekvienu įrodymu ketinama įrodyti, taip pat informacija apie tai, dėl kokių aplinkybių jurisdikcija priklauso tam teismui.
Teismo procedūra ir laikinieji sprendimai
Paprastai globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku klausimai turi būti sprendžiami greitai. Teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku. Pavyzdžiui, gali būti priimtas laikinasis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, kol sprendžiamas ginčas.
Apylinkės teismo sprendimą arba sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku galima skųsti apeliaciniam teismui (šved. hovrätt). Sprendimą arba apeliacinio teismo nutartį galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui (šved. Högsta Domstolen).
Vykdymas ir priverstinės priemonės
Teismo sprendimų, nutarčių arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Apylinkės teismas gali nustatyti įvairias priemones. Paprastai teismas iš pradžių stengiasi, kad vaikas būtų perduotas savanoriškai. Jeigu tai neįmanoma, teismas gali galiausiai nuspręsti priteisti sąlyginę baudą arba nurodyti vaiką perimti priverstiniu būdu.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Sąlyginė bauda reiškia, kad vaiką prižiūrintis asmuo įspėjamas, kad neperdavus vaiko jam gali tekti sumokėti nemažą sumą pinigų. Vaiko perėmimas priverstiniu būdu yra labai retai taikoma priemonė. Ją nusprendžiama taikyti tik tada, jeigu iš susiklosčiusios padėties nėra kitos išeities, ir tik tam, kad vaikui nebūtų padaryta didesnė žala.
Tarptautiniai aspektai
Tam tikrais atvejais taikomas Reglamentas „Briuselis II“. Kitais atvejais, šalyse, pasirašiusiose 1980 m. Europos konvenciją ir 1996 m. Hagos konvenciją, taikomos minėtos konvencijos. Pagal 1980 m. Europos konvenciją prašymai dėl vykdymo užtikrinimo teikiami apylinkės teismui pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Jeigu priimamas sprendimas, kuriam taikomas reglamentas, pirmiausia tas sprendimas pripažįstamas ir prireikus yra vykdytinas be jokios specialios procedūros. Tačiau yra galimybė Švedijoje pateikti prašymą, kad užsienyje priimtas sprendimas nebūtų pripažįstamas ar vykdomas Švedijoje. Taip pat yra galimybė kreiptis dėl pareiškimo, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti užsienyje priimtą sprendimą.
Kas vyksta, jei asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu?
Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis.
Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Kaip pradedama procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu)
Pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).
Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu.
Teismo žingsniai dėl pripažinimo neveiksniu
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Globėjo atsakomybės pabaiga ir praktiniai patarimai
Tas iš tėvų, kuriam globa priklauso vienam, turi teisę priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų vienas. Asmuo, kuriam priklauso globa, neprivalo konsultuotis su kitu iš tėvų tais klausimais arba gauti kito iš tėvų sutikimo. Tačiau vaikas turi teisę bendrauti su kitu iš tėvų ir asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti galimybes naudotis tokia teise.
Bendra globa reiškia, kad tėvai privalo priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų kartu. Pirmiausia tėvai privalo susitarti dėl visų su vaiku susijusių dalykų. Tačiau nesutarimus dėl bendravimo su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos gali spręsti teismas.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos vaidmuo laikinose globose
Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu. Globos centras rekomendaciją dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai privalo pateikti ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo sprendimo užregistravimo globos centre dienos.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendime dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, vaiko globėjas (rūpintojas), budintis globotojas, jei vaiko globa (rūpyba) nustatoma globos centre, globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui.
Praktinė schema: žingsniai, jeigu norite atsisakyti globėjo statuso
- Kreipkitės į Socialinės paramos valdybą ir dalyvaukite informaciniuose pokalbiuose.
- Pabandykite tarpininkavimą - jeigu abu tėvai sutinka, sudarykite rašytinę sutartį ir patvirtinkite ją Socialinės paramos valdyboje.
- Jei susitarimo nėra, parengti prašymą teismui (apylinkės teismui pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą).
- Pateikite visus reikalingus įrodymus ir paaiškinimus prašyme.
- Teismas gali priimti laikiną sprendimą, kol nagrinėjama byla.
- Jeigu reikia, pasiruoškite vykdymo procedūroms - teismas gali taikyti sąlyginę baudą arba, itin retai, priverstinį vaiko perdavimą.
Trumpa lentelė: kam kreiptis ir kada
| Veiksmas | Institucija / teisminė instancija |
|---|---|
| Informaciniai pokalbiai, tarpininkavimas | Socialinės paramos valdyba (savivaldybė) |
| Teismo prašymas dėl globos pakeitimo | Apylinkės teismas pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą |
| Apeliacija | Apeliaciniam teismui (hovrätt) |
| Kreipimasis dėl vykdymo užtikrinimo | Apylinkės teismas pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą |
Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia.
tags: #kaip #atsisakyti #globejo #statuso