Valstybinės pensijos Lietuvoje mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
Pagrindiniai principai ir kas turi teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo.
Kiek sudaro pareigūnų ir karių valstybinė pensija - formulė ir darbo užmokesčio vidurkis
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu ištarnauta mažiau negu 12 mėnesių, darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojamas pagal ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Kai į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis, kuriuo jis dalyvavo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojamas pagal šiuo laikotarpiu jam, kaip pareigūnui ar kariui, nustatytą darbo užmokestį.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Pensija skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį. Į pareiginę algą įskaičiuojamas užmokestis už darbą naktį. Kitų rūšių apmokėjimai šiame straipsnyje nenurodyti, taigi įskaityti juos į darbo užmokesčio vidurkį pensijai skirti nėra pagrindo.
Priedai už tarnybos metus ir procentinės dalys
Pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems 20 metų, pensija siekia 20 proc. darbo užmokesčio. Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, skiriama po 1,5 procento darbo užmokesčio už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius dvidešimt tarnybos metų, tačiau neviršijančius jiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto tarnybos metų skaičiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
Tiems, kurie ištarnavo nuo 21 iki 25 metų, nuo kiekvienų metų skaičiuojama po 1,5 proc. atlyginimo. Už dvidešimt šeštus ir kiekvienus paskesnius metus - po 1 proc. Pareigūnas, kuris ištarnavo 30 metų, gali gauti 32,5 proc. atlyginimo.
Atleistiems dėl sveikatos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus skiriama po 2 procentus darbo užmokesčio. Ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų - 20 procentų darbo užmokesčio, o ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų skiriama pagal aukščiau nurodytą formulę.
Pavyzdys skaičiavimui
Pavyzdžiui: Jeigu pareigūnas išdirbo 20 metų, jo pensija sieks 20 proc. atlyginimo. Paskaičiavus, kad pareigūno atlyginimas popieriuje vidutiniškai siekia 1 300 eurų, 20 proc. yra 260 eurų. Tiems, kurie ištarnavo nuo 21 iki 25 metų, nuo kiekvienų metų skaičiuojama po 1,5 proc. atlyginimo. Už dvidešimt šeštus ir kiekvienus paskesnius metus - po 1 proc.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Specifika dėl darbingumo netekimo, mirčių ir našlių/našlaičių pensijų
Teisę gauti pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas turi privalomosios karo tarnybos kariai, tapę nedarbingi ar iš dalies darbingi tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko.
Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metų. Pareigūnams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), atitinkantys Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip karių ir pareigūnų valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, atsižvelgiant, ar pareigūnas mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ar dėl kitų priežasčių.
Privalomos nuostatos dėl tarnybos prilyginimo ir istorinių laikotarpių
Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami tam tikri laikotarpiai, buvę iki 1995 m.
Apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto. Prilyginant tarnybos laiką 20 metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, ši taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki 1995 m.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pensijų mokėjimas, institucijos ir skundų tvarka
Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai. Šios institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui.
Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti šios institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. Pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai institucijai apie tai, kad jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, per 10 dienų nuo šio statuso atsiradimo dienos.
Indeksavimas ir papildomi priedai
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis indeksuojamas Valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą. Šiais metais pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą indeksuojami papildomai nuo birželio 1 d., vadovaujantis Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymu.
Pensininkui, kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Laukiami pokyčiai ir diskusijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis institucijomis bei socialiniais partneriais diskutuoja apie galimus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reglamentavimo pokyčius. Darbo užmokestis, kuris naudojamas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti, yra vienas iš diskusijos klausimų, svarstomų kartu su kitais būtinais pokyčiais, susijusiais su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisiniu reguliavimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato tobulinti valstybinių pensijų sistemą.
15min studijoje - diskusija „Pensijų sistemos pokyčiai: ko laukti?"
Kiti valstybinės pensijos tipai ir dydžiai
I laipsnio valstybinės pensijos dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4).
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro.
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių pensijos
Jei sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos. Valstybinė našlių pensija 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų pensijos
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Mokslininkų valstybinės pensijos
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo. Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė. Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro.
Svarbūs pastebėjimai ir praktinės išvados
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto. Pensijos gali būti mokamos kartu su socialinio draudimo pensijomis. Nustatyta itin palanki pareigūnų ir karių valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarka. Kitose šalyse pensijos sudaro nuo 50 iki 80 proc. gauto atlyginimo; pavyzdžiui: Latvijoje galima gauti iki 80 proc., Norvegijoje - apie 66 proc., kitose šalyse bent 50 proc.
Yra tam tikros išlygos tiems, kurie tarnavo 1991-1995 metais, kai taikomas 1,8 koeficientas ir pensija galėtų būti šiek tiek didesnė. Kai į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant jį iš 1,289.
„Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos, Vadovybės apsaugos tarnybos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję treji metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra pasiekę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių)“, - pateikiama teisinė nuostata.
tags: #kaip #apskaiciuojama #senatves #pensija #buvusiems #kariskiama