Pensijų didinimas yra vienas kertinių socialinės politikos klausimų, kuris šiuo metu aktyviai diskutuojamas Lietuvoje. Pagal galiojančią tvarką pensijos indeksuojamos pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu ir apskaičiuojama pagal 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinį vidurkį.
Kaip skaičiuojamas indeksavimo koeficientas ir kas numatyta kitais metais
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Finansų ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas.
Pagal dabartinę pensijų indeksavimo metodiką, kitąmet pensijos turi vidutiniškai padidėti 10 proc. iki 735 eurų. Ministerija nurodo, kad bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai.
Prezidento ir Vyriausybės siūlymai: papildomas finansavimas iš „Sodros“ rezervų
Valdantieji skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą - pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų. Štai prezidentas jau teikia Seimui įstatymo pataisą, pagal kurią siūlo didesnę „Sodros“ perviršio dalį skirti pensijoms - mažiausiai 20 proc., kas sudarytų kitąmet apie 200 mln. eurų. O pensininkui dėl to pensija kas mėnesį vidutiniškai būtų dar 25 eurais didesnė.
„Konkrečius dydžius paskaičiuos Vyriausybė, nes prezidentas nustato mažiausią dalį, kuri turi būti skiriama pensijų indeksavimui. Palyginimui - šiemet pensijos augo apie 11 proc., tai keliais procentiniais punktais galėtų padidinti augimą“, - aiškino prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pažymėjo: „Idėja labai gera ir tikrai apie tai galvojame. Pasiūlymą įkomponuosime, bet šiuo metu vertiname įvairias alternatyvas - skaičiuojame, kokiu pajėgumu ir laikotarpiu galėtų labiau indeksuotis 1 pakopos pensijos.“
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Vyriausybės planai: papildomas 3-5 % indeksavimas nuo 2026 m. liepos
Jei Seimas pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią. Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo.
Techniniai ir teisiniai aspektai: skaičiavimas, įmokos ir automatika
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Kaip apskaičiuojama pensija: bazinė ir individualioji dalys
„Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais. Svarbu pabrėžti, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji.
Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė. Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD. Taigi, jei bazinė pensija kitąmet būtų sulyginta su MVPD, ji padidėtų 160 eurų (488 - 327,91).
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Bendroji pensijos dalis apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Pavyzdžiui, jeigu žmogus, kuris yra sukaupęs 42 metų stažą, išeina į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama taip: 42/34,5 x 327,91 = 399,2 euro.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės. Pavyzdžiui, taško vertė 2026 metais siekia 8,11 euro. Taigi, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis būtų skaičiuojama taip: 20 x 8,11 = 162,2 euro. Sudėjus šias dalis bendra pensija būtų 561,4 euro (399,2 + 162,2).
Siūlomos pataisos dėl pensijų skyrimo tvarkos
Seimas svarsto įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda: pavyzdžiui, kreipęsis po 13 mėnesių, žmogus praranda 1 mėnesio pensiją, po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensiją ir t.t.
Siūlymuose siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami, o pavėlavimas būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti. Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus, tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams, taigi maksimalus padidinimas siekia 40 proc.
Seimo nariai taip pat siūlo panaikinti šį 5 metų ribojimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, argumentuodama, kad priešingu atveju asmenims pavėlavus kreiptis dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d. ir tai sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Komparatyvus kontekstas: atidėtos pensijos didinimo praktika ES
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo procentas (8 proc. už metus) yra vienas didesnių visoje ES. Pavyzdžiui, Austrijoje - 5,1 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 15,3 proc.; Kroatijoje - 5,4 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 27 proc.; Kipre, Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje - 6 proc. už kiekvienus metus.
| Šalis | Padidinimo procentas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5.1% | 15.3% |
| Kroatija | 5.4% | 27% |
| Kipras | 6% | - |
| Vokietija | 6% | - |
| Slovakija | 6% | - |
| Čekija | 6% | - |
Demografiniai ir fiskaliniai iššūkiai: Lietuvos banko perspėjimai
Lietuvos bankas perspėja, kad jeigu pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o darbuotojų skaičius ir jų algos keisis taip, kaip prognozuojama dabar, tuomet jau nuo 2030 m. pensijos nebus indeksuojamos. Indeksavimas nevykdomas ir pensijų augimas stabdomas, jeigu prognozuojama, kad po indeksavimo pensijų sistema taps netvari - išlaidos pensijoms pradės viršyti su pensijomis susijusias įmokas.
Pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas. Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų. Anot LB, vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 m. išaugs nuo apie 21 proc. iki 30 proc., o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4.
LB taip pat įspėja, kad indeksavimo stabdymai ilgainiui reikštų prastesnį pensijų ir atlyginimų santykį: pajamų pakeitimo norma, kuri šiuo metu siekia apie 47 proc., per 10 metų sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų ji siektų vos virš 30 proc. Net ir naudojant rezervą pensijų indeksavimui, iki 2050 m. jo dydis sumažėtų iki 38 proc. metinių „Sodros“ išlaidų, todėl rezervo panaudojimas problemą tik atidėtų.
Ekonomistų ir politikų nuomonės: už ir prieš „Sodros“ rezervų naudojimą
Ekonomistas Nerijus Mačiulis prezidento pasiūlytą pensijų didinimo planą vertina palankiai, tačiau įspėja, kad jei jis bus įgyvendinamas kitąmet, tai gali dar labiau paskatinti infliaciją. „Gyventojai dalį pinigų pasiima iš antros pakopos pensijų fondų, dalis jų išleidžiama, bet ir tuo pačiu metu nepilnai sugrįžta į „Sodrą“, o dalis jų - nukreipiama į dabartinių pensijų indeksavimą. Per visus galus ilgą laiką kaupti pinigai įsilietų į ekonomiką“, - tikino ekonomistas.
Konservatoriai ragina valdančiuosius nekišti taip giliai rankų į „Sodros“ rezervą, nes, esą, ištikus netikėtai krizei galėtų pasikartoti 2009 metų scenarijus, kai pritrūkus „Sodros“ pinigų pensijos ir kitos išmokos buvo mažinamos. „Tada turėsime tokios politikos atomazgą - nepasiruošę ateičiai, bet pravalgę, smagiai pagyvenę 1-2 metus, užkraunant būsimoms Vyriausybėms sudėtingus klausimus“, - teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.
Skurdo rizika ir pažeidžiamos grupės
NSMOT duomenys rodo, kad per metus skurdo rizikos lygis Lietuvoje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba. Aukščiausi skurdo rizikos rodikliai išliko senjorų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus grupėje. Tačiau labiausiai - nuo 20,7 iki 25,3 proc. - per metus išaugo 50-64 metų amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis.
Platesnis socialinių išmokų kontekstas: kiti 2026 pokyčiai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams: vaiko pinigai, vienkartinės išmokos gimstant vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, globos išmokos ir kt. Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama. Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą.
Ką pažadėjo naujoji Vyriausybė?
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei: siekti sparčiau didinti pensijas, mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą, artinti mažiausias pensijas prie minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD), peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą ir stiprinti ilgalaikės priežiūros bei socialinių paslaugų sistemą.
Kiek šiuo metu yra pensininkų ir kokios vidutinės pensijos?
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys. Vidutinė senatvės pensija yra 745 eurai. Pensininkai, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, per mėnesį sulaukia vidutiniškai 805 eurus, o jo neturintys - 471 eurą siekiančias išmokas.
Kas laukia ateityje ir kokie pasirinkimai?
Lietuvos banko vertinimu, ilgainiui teks apsispręsti, kas turės prisiimti didėjančią finansinę naštą: arba pensininkai, arba mokesčių mokėtojai, arba ateities kartos. Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį, tačiau nešalintų problemos priežasčių. Taigi ilgalaikiai sprendimai turės apimti demografinių tendencijų, darbo rinkos, mokesčių ir pensijų sistemos reformų kompleksą.
Šiuo metu diskusijos apie pensijų didinimą apima tiek trumpalaikius sprendimus - papildomą indeksavimą, įstatymų pataisas dėl „Sodros“ rezervų panaudojimo, pensijų skyrimo tvarkos pakeitimus - tiek ilgalaikį reformų lauką, kuriame būtinos priemonės, užtikrinančios pensijų tvarumą demografinių pokyčių kontekste.
Straipsnis parengtas pagal viešai prieinamus šaltinius ir TV3 žinių reportažą.
tags: #kada #pensininkams #pakels #pensijas