Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus. Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“. Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.
Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais. Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis ir apskaitos taško vertė. Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.
Kas keičiasi su darbo stažu ir apskaitos taškais?
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Nuo įrodytų metų priklauso, kada bus išmokta atnaujinta pensija. Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius. Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.
Indeksavimas vs. naujinimas: kas ką reiškia?
Kai kurios pensijos gali nepadidėti. Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tokiu atveju, net jei naujinimas yra, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Kuo skiriasi pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas? Indeksavimas yra sisteminis visų pensijų didinimas kiekvienų metų pradžioje ir taikomas visiems pensijų gavėjams nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba. Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. Sodros perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais bazinė pensija buvo indeksuojama iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė, kurios šiemet vertė siekė 7,16 euro. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.
Bazinė dalis ir apskaitos vienetai
Senatvės pensijos bendroji dalis yra nustatoma remiantis bazinės pensijos dydžiu ir asmens įgyto stažo bei būtinojo stažo santykiu. Kasmet bazinė pensija indeksuojama atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokytį per 7 metų periodą (3 ankstesnių, einamųjų ir 3 būsimų metų). Šiemet bazinė pensija buvo 298,45 euro, o būtinasis stažas - 34,5 metų. Taikant pavyzdį: jeigu žmogus šiemet išeina į pensiją su 36 metais stažo, jo bendroji pensijos dalis bus 311,43 euro (36:34,5 x 298,45).
Apskaitos vienetų ir individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas padauginus įgytų apskaitos vienetų skaičių iš galiojančios apskaitos vieneto vertės. Šiemet apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro. Pavyzdžiui, sukaupus 36 apskaitos vienetus, individualioji pensijos dalis būtų 257,76 euro (36 x 7,16). Prie jos pridėjus bendrąją dalį (311,43 euro) gaunama visa senatvės pensija 569,19 euro.
Kaip nustatomi apskaitos vienetai? Jie apskaičiuojami padalijus sumokėtų įmokų sumą iš įmokų sumos, kurią per metus privalu sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Paprastai, jei žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, per metus jis sukaupia 1 apskaitos vienetą. Kaip ir bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama pagal darbo užmokesčio fondo augimą. Įstatymas taip pat nustato, kad per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis nei 5. Tačiau kai alga viršija 5 vidutinius atlyginimus, didesnės pensijos „neužsidirbama“.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kiek žmonių? Kokia vidutinė pensija?
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 630 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Vidutinė senatvės pensija siekia apie 667 eurus. Daugėja ir dirbančiųjų pensininkų, kurie toliau dirbdami stiprina savo pajamas bei išlaiko aktyvų gyvenimo būdą. Sukauptą stažą ir apskaitos vienetus Sodra perskaičiuoja du kartus per metus - pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. duomenis. Dėl to šiandien paskelbiami naujausi duomenys apie dirbančių pensininkų stažą ir taškus.
Specialūs atvejai: priemokos ir priedai
Senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinojo stažo, visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Po pensijų indeksavimo kai kurios priedų išmokos gali būti sumažintos arba visai nemokamos, jei indeksuota pensija viršija nustatytą ribą (pvz., 468 eurus).
Nuo 2026 m. našlių pensijos bazinis dydis padidės iki 46,46 euro, tokį patį dydį gaus ir vienišo asmens išmoka. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Dideja mokesčių dydžiai, o minimalūs padidėjimai priklausys nuo gavėjų kategorijos.
Naujosios taisyklės dėl stažo metų papildomų priedų
Nuo liepos 1-osios įsigaliojo nauja pensijų apskaičiavimo tvarka, pagal kurią ilgamečiai darbuotojai įgis teisę gauti priedą už stažo metus už pilnus metus viršijančius 31 metus. Priedas už stažą bus išmokamas dviem etapais: I etapas liepos mėnesį visiems pensininkams, II etapas lapkričio mėnesį tiems, kuriems po paskutinio paskyrimo dar dirbo. Taip pat bus išmokėtas laikotarpio nuo liepos 1 d. priedo skirtumas.
Individuali veikla ir įmokos Sodrai: asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir įmokas moka patys. Kartais paaiškėja, kad jei asmuo išvyksta į užsienį ar neužsiima veikla, įmokos gali tekti grąžinti arba sustabdyti. Savarankiška veikla gali įtakoti įmokų dydį ir pensijų perskaičiavimus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pažymas ir statusus.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Negalios nustatymas ir Dalyvumo lygis
Nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Priklausomai nuo negalios įvertinimo, gali būti pradėta mokėti senatvės pensija kaip žmogui su neįgaliaisiais. Jei reikia, jau pradėjus gauti pensiją, galima kreiptis dėl įgalinimo įgyvendinimo ir kompensacijų.
Kada reikalingas asmeninis vizitas į Sodrą?
Nors pensijų perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vyksta automatiškai, kartais gali būti reikalingas asmeninis vizitas dėl papildomos informacijos ar dokumentų patikslinimo. Svarbu žinoti, kad pažymos ar senatvės pensija kitų žmonių vardu nėra išduodamos dėl duomenų apsaugos reikalavimų.
Dirbantiems pensininkams rekomenduojama periodiškai tikrinti savo stažą ir apskaitos vienetų duomenis bei galiojantį bazinį dydį, nes šie veiksniai tiesiogiai įtakoja jų pensijos dydį. Sodros biudžetas planuojamas taip, kad 2025 m. bazinė pensija padidėtų 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc., taip siekiant užtikrinti didesnį socialinį draudimą bei pensijų stabilumą.
Prieš ateinančius metus svarbu žinoti, kad vidutinė senatvės pensija išlieka dinamiška: nuo 2025 m. vidutinė senatvės pensija prognozuojama būti didesnė. Pavyzdžiui, 2025 metais vidutinė senatvės pensija buvo apie 600 eurų, o 2026 metais gali būti apie 673-706 eurų priklausomai nuo asmeninio stažo ir taškų.
Kaip koreguoti sudubliuotas pajamas i.APS programoje?
Valstybės institucijos pabrėžia, kad dauguma gyventojų gali suprasti, kad pensijų perskaičiavimas yra reguliari, automatinė procedūra, kuriai nereikia papildomų prašymų. Tačiau svarbu suprasti, kad galutinė pensijos dydžio pasikeitimo kryptis priklauso nuo individualių sąlygų: stažo, apskaitos taškų, bazinės pensijos ir apskaičiuotos vieneto vertės.
Pagal Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas. Dirbančių pensininkų pensijų perskaičiavimas paprastai atliekamas kartą per metus ir tai vyksta automatiškai.
Be to, valstybės teikiamos priemokos ir pagalbos sprendžia kai kurias priklausančiųjų kategorijų situacijas, pvz., kai įkinkyti asmens pageidavimai dėl dalyvavimo lygio ar negalios nustatymo. Jei turite būtinąjį stažą, visų jūsų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Taigi, įvairūs mechanizmai - indeksavimas, naujinimas, priedai už stažą, priemokos - kartu užtikrina nuolatinį pensijų dydžio didėjimą arba stabilizavimą. Svarbu sekti asmeninius įrašus Sodros sistemoje ir žinoti, kad dauguma pokyčių įvyksta automatiškai, per liepos mėnesį ir be papildomų prašymų.
tags: #kada #galima #perskaiciuoti #pensija