Įpusėjus žiemai darbdaviai susiduria su peršalimo ligų sezono padariniais - tuščiomis darbuotojų kėdėmis ir pranešimais apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Nedarbingumo laikotarpis - tai laikas, skirtas atgauti sveikatą, o ne atostogoms ar kitiems užsiėmimams.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokios taisyklės galioja nedarbingumo metu, kokios yra jų pažeidimo pasekmės ir kaip užtikrinti, kad laikinas nedarbingumas būtų panaudotas tinkamai. Šiuo laikotarpiu, gaunant ligos išmokas, būtina laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kad sveikimo procesas būtų efektyvus ir nebūtų piktnaudžiaujama sistema.
Viskas puiku, jeigu darbuotojo ligos metu visi atlieka savo pareigas sąžiningai ir laiku - darbuotojas informuoja darbdavį apie ligą ir deda visas pastangas, kad greičiau pasveiktų, o darbdavys ir „Sodra“ moka tokiam darbuotojui ligos išmoką (už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbdavys, o vėlesnes- „Sodra“). Deja, nutinka ir taip, kad darbuotojas pradeda piktnaudžiauti esama padėtimi.
Gydytojo Informavimas ir Paciento Atsakomybė
Gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (EP), privalo pasirašytinai supažindinti pacientą su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu. Tai reiškia, kad pacientas turi būti informuotas apie savo prievoles ir teises, susijusias su laikinu nedarbingumu. Asmens medicininiuose dokumentuose turi būti įrašas, patvirtinantis, kad pacientas buvo informuotas apie šias taisykles.
Taip pat gydytojas į Elektroninę Pažymų Tvarkymo Sistemą (EPTS) įveda paciento kontaktinius duomenis - telefono numerį, o jei jo nėra - faktinės gyvenamosios vietos adresą. Laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis elgesio taisyklių. Be to, Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
Išduodant nedarbingumo pažymėjimą, gydytojai darbuotojus pasirašytinai supažindina su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu.
Elgesio Taisyklės Nedarbingumo Metu: Kas Draudžiama?
Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikomi šie veiksmai:
- Neatvykimas pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį: Neatvykimas pas gydytoją paskirtu laiku arba į Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) posėdį be pateisinamos priežasties.
- Neatvykimas į GKK posėdį pareikalavus "Sodrai": Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvykimas į GKK posėdį.
- Gydymo režimo nesilaikymas: Nesilaikymas gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo. Tai apima tiek vaistų vartojimą, tiek kitas gydytojo rekomenduotas procedūras ar apribojimus.
- Paskirtų procedūrų neatlikimas: Neatlikimas paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų.
- Atvykimas neblaiviam ar apsvaigusiam: Atvykimas pas gydytoją neblaiviam ar apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų.
- Darbas, mokslas ar dalyvavimas renginiuose: Darbas (-o), mokymasis (-ėsi), keliavimas (-iavo), dalyvavimas (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose.
Laikino nedarbingumo metu svarbu vengti veiksmų, kurie gali pabloginti sveikatos būklę ar užtęsti nedarbingumo trukmę.
"Sodros" Kontrolė ir Pažeidimų Nustatymas
Nors "Sodra" tiesiogiai nevaikšto į namus tikrinti sergančiųjų, ji turi teisę kontroliuoti, kaip žmonės elgiasi sirgdami ir gali nutraukti ligos išmokos mokėjimą. "Sodros" specialistai netikrina gyventojų sąskaitų išrašų ar pirkimo kvitų, tačiau jie gauna informaciją iš įvairių institucijų, darbdavių, gydytojų ir net gyventojų apie galimus pažeidimus.
Dažnai apie pažeidimus praneša darbdaviai, kurių darbuotojai turi nedarbingumo pažymėjimus, taip pat kiti gyventojai. Darbuotojų elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę fiksuoti ne tik gydytojai ir „Sodros“ specialistai (nedarbingumo kontrolei), bet ir šių darbuotojų darbdaviai (sudarę komisiją).
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
Pastarieji, nustatę pažeidimą, turėtų nedelsdami kreiptis į „Sodrą“, pateikti turimus įrodymus bei žinomas aplinkybes ir paprašyti įvertinti, ar pagrįstai darbuotojas pripažintas nedarbingu, ar jis nepažeidžia elgesio taisyklių. Tokie įrodymai galėtų būti nuotraukos iš darbuotojo socialinių tinklų (pvz., kaip „sergantis“ darbuotojas arenoje stebi krepšinio rungtynes). Šis kreipimasis yra pagrindas „Sodrai“ pradėti tyrimą.
Elgesio taisyklių pažeidimus apdraustiems asmenims ir bedarbiams turi teisę nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai (nedarbingumo kontrolei), remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Elgesio taisyklių pažeidimus apdraustiems asmenims gali nustatyti ir jų darbdaviai, sudarę komisiją.
Jei nedarbingumo laikotarpiu buvo pažeistos elgesio taisyklės, išduodant kitą elektroninį pažymėjimą EPTS nurodomas pažeidimo laikotarpis, nustatymo data ir pažeidimo pobūdis.
Pasekmės Pažeidus Elgesio Taisykles
Pažeidus elgesio taisykles nedarbingumo metu, gresia šios pasekmės:
- Ligos išmokos nutraukimas: Nustačius pažeidimą, nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas.
- Išmokų grąžinimas: Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, "Sodra" pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą.
- Atsakomybė gydymo įstaigai: Pasitaiko atvejų, kai už neteisėtai išduotą nedarbingumo pažymėjimą atsako ne tik asmuo, bet ir gydymo įstaiga, kurioje dokumentas buvo išduotas. Pavyzdžiui, jei gydytojas nedarbingumo pažymėjimą pacientui pratęsia tada, kai jis yra užsienyje ir tai yra įrodoma, vadinasi, gydytojas paciento net nematė ir nedarbingumo pažymėjimą pratęsė neteisėtai. Tokiu atveju "Sodra" kreipiasi į gydymo įstaigą ir, jei atvejis įrodomas, gydymo įstaiga turi atsakyti, pavyzdžiui, padengti piniginę žalą.
Nuo nedarbingumo pažymėjimo panaikinimo dienos arba nuo elgesio taisyklių pažeidimo nustatymo dienos darbuotojui nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Tačiau iš viso per 2024 m. po pirminio patikrinimo, nustačius įvairius rizikos faktorius ar pažeidimus, buvo neišmokėta 76 tūkst. eurų ligos išmokų.
Neblaiviems - Jokio Biuletenio ir Išmokų?
„Sodra“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič patvirtino, kad ligos išmoka nemokama, jeigu apdraustas asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo, girtumo ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. „Kai patyręs traumą neblaivus žmogus kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jam dėl patirtos traumos išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), kuri tik pateisina neatvykimą į darbą. Ši pažyma nėra pagrindas skirti ligos išmoką. Gydytojas negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo neblaiviam žmogui“, - aiškino M. Kozič.
Ji pridūrė - jei nedarbingumo pažymėjimas visgi buvo išduotas, bet patikrinimo metu „Sodra“ nustato, kad žmogus tapo nedarbingas būdamas neblaivus, ligos išmoka vis tiek neskiriama. „Ligos išmoka - tai finansinė kompensacija iš „Sodros“ tam laikotarpiui, kai žmogus suserga ar patiria traumą ir dėl to negali dirbti. Bet, jei trauma įvyko dėl to, kad žmogus buvo neblaivus, vartojo narkotikus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, „Sodra“ gali nemokėti išmokos. Laikoma, kad žmogus pats savo neatsakingu elgesiu sukėlė pavojų sveikatai“, - pabrėžė M. Kozič.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antrino, kad vartojantis alkoholį ar kitas medžiagas asmuo turi įvertinti galimas pasekmes ir prisiimti už tai atsakomybę: „Išimčių, kai asmuo gali gauti nedarbingumo pažymėjimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs, nenumatyta.“
Išimtys - Kada Ligos Išmoką Skirs Neblaiviam?
Visgi, pasak „Sodra“ atstovės, tai nereiškia, kad kiekvienu atveju išmokos nebus. „Kiekviena situacija vertinama individualiai. Jeigu teisėsaugos ar kitos institucijos pateikia išvadą, kad girtumas nesusijęs su traumos priežastimi, ligos išmoka gali būti skirta. Pvz., žmogus būdamas neblaivus važiavo taksi, kurio vairuotojas sukėlė avariją - ligos išmoka gali būti skirta“, - komentavo M. Kozič.
Anot jos, tokiu atveju žmogų gydantis gydytojas, gavęs „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą, išduotą medicininę pažymą keičia į nedarbingumo pažymėjimą, pagal kurį mokama ligos išmoka. Pašnekovė primena, kad ligos išmoka gali būti skirta, jei žmogus atitinka kitas ligos išmokai gauti būtinas sąlygas: yra draustas ligos socialiniu draudimu, įgijęs reikiamą ligos socialinio draudimo stažą, nedarbingumo laikotarpiu dėl traumos prarado darbo pajamas.
„Svarbu prisiminti, kad žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikino nedarbingumo trukmės. Priešingai - šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi“, - akcentavo „Sodra“ atstovė.
Kaip ir Kada Tikrina Apsvaigimą?
Pasak SAM, ar asmuo yra neblaivus / apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; neadekvačią elgseną; nerišlią kalbą; nekoordinuotus judesius.
Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija (pėda po pėdos), ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Jeigu įtariama, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, alkoholio kiekiui nustatyti imamas asmens kraujas, o psichiką veikiančių medžiagų nustatymui - kraujas ir šlapimas.
Jei asmuo atsisako tikrintis arba nustatoma, kad jis medicininės apžiūros metu yra girtas ar apsvaigęs, jam vietoje nedarbingumo pažymėjimo išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).
SAM nurodė, kad yra numatyta ir kitų atvejų, kuomet elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai gali būti neišduodami. Pvz., jei asmuo nedraustas valstybiniu socialiniu draudimu, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ar slaugos rėžimo, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja renginiuose ir pan., kai jo veiksmai gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
„Vienu iš elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais dokumentuose yra fiksuojamas pažeidimas, dėl kurio taip pat galima netekti laikinojo nedarbingumo išmokos“, - pridūrė ministerijos atstovai.
Dažniausiai Užduodami Klausimai ir Mitas
- Ar galima eiti į parduotuvę ar vaistinę sergant? Taip, sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių. Suprantama, taisyklės riboja lankymąsi masiniuose sporto, kultūros renginiuose, pramoginėse kelionėse ar daryti tai kas gali turėti įtakos žmogaus nedarbingumo trukmei.
- Ar gali "Sodra" patikrinti mano socialinių tinklų paskyras? Ne, "Sodra" neskaito gyventojų paskyrų socialiniuose tinkluose. Tačiau dažniausiai skaito darbdaviai, kaimynai ir kiti žmonės bei praneša "Sodrai" anoniminiu pasitikėjimo telefonu.
- Ar galiu ligos išmokos negauti, jeigu nepateiksiu prašymo "Sodrai"? Iš dalies tiesa. Daugiau nei pusė gyventojų "Sodrai" internetu jau yra pateikę neterminuotus prašymus ligos išmokai gauti, o tai reiškia, kad vėl susirgus jokių prašymų teikti nereikia.
- Kokie galimi maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai? Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.
- Ką daryti, kai išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas? Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
- Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko? Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
- Kokie galimi maksimalūs laikino nedarbingumo suteikimo terminai slaugai? Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
- Kokios yra išmokos už laikinai netektą darbingumą? Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
- Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją?
- Ar vizitui pas gydytoją suteikiama laisva diena? Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Kokia Išmokos Suma Priklauso Darbuotojui?
Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu.
Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti, todėl jei asmuo suserga dar nepradėjęs eiti pareigų, ligos išmoka jam nepriklauso. „Darbdaviai turėtų labai aiškiai informuoti darbuotojus apie ligos išmokų tvarką, kad nekiltų nesusipratimų“, - pabrėžia Š. Orlavičius.
Atostogų Perkėlimas Ligos Atveju
Kancleris akcentuoja, kad svarbu atkreipti dėmesį į atostogų perkėlimą ligos atveju. Anot jo, darbuotojai turi teisę susitarti dėl nepanaudotų atostogų perkėlimo, tačiau privalo tai padaryti laiku. „Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos atostogos gali būti perkeltos ar pratęstos pagal susitarimą su darbdaviu, tačiau jos neprasitęsia automatiškai“, - pabrėžia Š. Orlavičius.
Darbuotojų Atleidimas Ligos Metu - Draudžiamas
Svarbus aspektas yra ir nedarbingų darbuotojų atleidimas. Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės, - aiškina Š. Orlavičius. - Nedarbingumas negali būti pretekstas atleidimui. Darbdaviai turi laikytis teisės aktų ir užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl sveikatos priežasčių.“
Draudimas Dirbti Turint Nedarbingumo Pažymėjimą
Negalima pamiršti ir draudimo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek - „Sodros“ specialistai.
Be to, svarbu pabrėžti, kad darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu.
„Darbuotojas turi žinoti, kad bandymai dirbti turint nedarbingumą gali lemti ne tik finansines pasekmes, bet ir reputacijos klausimus darbe“, - įspėja Š. Orlavičius.
Kaip Ligos Laikotarpis Lemia Darbo Grafiką?
Be to, svarbu žinoti, kad darbuotojo nedarbingumas turi įtakos suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui. Nacionaliniai teisės aktai nenumato aiškios taisyklės, ar ligos laikotarpis įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau Europos Sąjungos direktyvos numato, kad jis neturėtų būti įtraukiamas.
Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, darbuotojo darbo laiko norma turėtų būti proporcingai mažinama nedarbingumo laikotarpiu, o darbo valandos neturėtų būti perkeliamos į vėlesnius mėnesius.
Išbandymo Laikotarpio Pratęsimas
Darbdaviai turėtų nepamiršti ir išbandymo termino pratęsimo. „Įstatymas aiškiai numato, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, tačiau į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas praleido nedirbdamas dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių“, - pabrėžia kancleris.
Tai reiškia, kad ligos atveju išbandymo laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek dienų, kiek darbuotojas nebuvo darbe.
Ligų sezonu ypač svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai žinotų savo teises ir pareigas. VDI primena, kad užtikrindami tinkamas darbo sąlygas darbdaviai ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir skatina sąžiningą darbo aplinką.
Š. Orlavičius akcentuoja, kad tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio pareiga: „Darbuotojų socialinis saugumas negali būti ignoruojamas, nes tai tiesiogiai veikia darbo rinkos stabilumą ir visuomenės gerovę.“
Nedarbingumo pažymėjimas - tai dokumentas, suteikiantis teisę gauti ligos išmoką, tačiau kartu įpareigojantis laikytis tam tikrų elgesio taisyklių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarėme, kokios taisyklės galioja nedarbingumo metu, kokios pasekmės laukia už jų pažeidimus ir kaip tinkamai gauti ligos išmoką.
tags: #k #daryti #kai #pazeidi #nedarbinguma