Socialinis kapitalas šiandien plačiai vartojamas terminas, kuris apima tiek struktūrinį, tiek kognityvinį jo aspektą. Struktūrinis socialinis kapitalas susideda iš formalios ir neformalios visuomenės konstrukcijų, tarpinančios informacijos srautus, o kognityvinis - iš gebėjimo kurti bendras programas, grindžiamas kalba, kodais ir naratyvais. Abi formos gali pasireikšti skirtinguose lygmenyse - mikro, meso ir makro, ir yra glaudžiai susijusios su žmogaus santykiais bei jo gebėjimu prisidėti prie bendruomenės gerovės.
Socialinis kapitalas: pagrindinės koncepcijos ir mechanizmai
Socialinio kapitalo veikimo mechanizmas dažnai suprantamas kaip šalutinis rezultatų produktas, kylantis iš tarpusavio ryšių ir bendros veiklos. Tarpusavio ryšiai ir bendravimas padeda realizuoti bendras veiklas kultūrinėse, edukacinėse ar poilsio srityse. Pasitikėjimas kaip kognityvinio socialinio kapitalo rodiklis formuojasi socialinėje aplinkoje, kuri užtikrina saugumą ir sąžiningumą tarp dalyvių. Abipusiškumo principas skatina atsakingą elgesį ir pasitikėjimo palaikymą, o tai įtakoja bendrą gyvenimo kokybę ir psichologinę gerovę.
Socialinis priėmimas ir palaikymas socialinėje aplinkoje didina tikimybę aktyviai naudotis socialinių tinklų resursais, stiprinančiais psichinį atsparumą. Tačiau socialinių tinklų ir jų panaudojimo ypatumai gali turėti ir destruktyvių aspektų: grupės interesai ar kriminaliniai tikslai gali neigiamai paveikti žmones ar jų aplinkas. Svarbu suvokti, kad socialinis kapitalas gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas - priklauso nuo to, kaip jo resursai yra nusitaikyti ir kokiu tikslu jie naudojami.
Socialinis kapitalas ir visuomenės gerovė
Dar vienas svarbus klausimas - ką laikome kapitalu. Tradiciškai dažnai minimos ekonominės priemonės, tačiau moderni praktika vis dažniau iškelia socialinį, intelektinį, dvasinį kapitalą kaip būtinas gerovės kūrimo elementus. Socialinis kapitalas apima žmonių galimybes dirbti kartu, pasitikėjimą ir bendras vertybes. Dvasinis kapitalas (SQ) - tai išmintis, kuri padeda įžvelgti tikslus bei vertybes ir jas skleisti su kitais; jis gali būti į naudą verslo filosofijai, skatinant platesnį prasmingą veikimą. Merck ir Co atvejis pademonstravo, kaip dvasingumas ir socialinė atsakomybė gali įgyti „dvasinį kapitalą“ net ir be materialinio pelno - sprendimas nemokamai platinti vaistą nuo onchocerkozės sukėlėjo skyrėsi nuo trumpalaikio pelno siekio, bet sukūrė įmonės reputaciją, darbuotojų nuotaiką ir platesnę socialinę naudą.
Įmonių pavyzdžiai rodo skirtingų socialinių kapitalo formų taikymą:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- Amul pieno kooperatyvai Indijoje - bendruomeninį išsivystymą remiantis Mahatmos Gandhi principų taikymas ir kooperatyvinė struktūra.
- Van City - didžiausia Vankuverio kredito unija, kuri investuoja į rizikingas mažosios socialinės ekonomikos iniciatyvas ir remia socialinę atsakomybę.
- Starbucks - tarptautinis tinklas, kuriantis tvarumo ir atsakomybės modelį tiek augintojams, tiek bendruomenėms.
- Merck atvejis - dvasingas kapitalas ir altruistinės iniciacijos pavyzdys, kai įmonė pasirinko neatgauti pelno iš vaistų, siekdama platesnės visuomenės naudų.
Socialinio kapitalo matavimas ir iššūkiai Lietuvoje
Lietuvoje socialinio kapitalo lygis pasižymi žemu tarpasmeninį pasitikėjimu ir ribota visuomenės sąveika. Apklausa rodo, kad apie 85 proc. Lietuvos gyventojų nedalyvauja jokiose NVO organizacijose, o laisvalaikio laikas dažnai sutelkiamas į šeimą ir gimines, o ne į draugų ratą. Politikoje kalbama retai - tik retai kasdien, o didelė dalis gyventojų apie politinius klausimus nekalba ar kalba tik retkarčiais. Šie faktai gali būti susiję su istorinėmis patirtimis sovietmečiu ir susiformavusiais socialiniais įgūdžiais, kurie vėliau lemia pasitikėjimo ir bendradarbiavimo trūkumą.
Tačiau pastebima, kad didesnė socialinė įtrauktis ir aktyvus dalyvavimas bendruomenės projektuose gali skatinti pilietinį atsakingumą ir didinti bendrą gerovę. Tyrimai rodo, kad glaudus ryšys su vyresniaisiais (klubų, būrelių, religinių bendruomenių lankymas) stiprina pasitikėjimą ir motyvuoja siekti aukštesnio išsilavinimo bei geresnių įsidarbinimo galimybių. Lyginant su turtingesnėmis šalimis, Lietuvoje socialinio kapitalo pikas yra mažesnis, tačiau aktyvesnė visuomenės įtrauktis galėtų pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinį mobilumą.
Tėvų išsimokslinimas ir šeimos socialinis kapitalas vaidina svarbų vaidmenį vaikų profesijų pasirinkimu ir jų ateities galimybių formavime. J. S. Colemanas pabrėžia, kad šeimos ryšiai, įsipareigojimai ir socialinių struktūrų patikimumas lemia vaikų pažangą. Daugiavaikės šeimos patirtis rodo, kad tėvų išsimokslinimas ir profesinių trajektorijų perdavimas gali turėti įvairiapusišką įtaką vaikų žmogiškojo kapitalo formavimuisi. Tačiau nemaža dalis vaikų pasirenka ne tavo tėvų profesiją - šiuolaikinėje visuomenėje tai yra galimybių laukų klausimas, kurį formuoja socialiniai santykiai ir švietimo sistema.
Skirtumai ir pavyzdžiai: ką rodo tyrimai
Šalies socialinio kapitalo palyginimai rodo, kad skirtingos šalys vystosi skirtingu tempu. Pavyzdžiui, Kauno socialinis kapitalas, remiantis duomenimis, rodo, kad pasitikėjimo ir tarpusavio įsipareigojimų lygiai gali būti skirtingi priklausomai nuo regiono, viešojo valdymo ir bendruomenių iniciatyvų. Palyginamosios analizės naudojimas leidžia rekonstruoti šeimos socialinio kapitalo ir jos įtakos vaikų žmogiškajam kapitalui laukus. Colemano teiginiai apie brolių buvimą kaip socialinio kapitalo stokos ženklą bei motinų vilčių vaikams studijuoti padeda sudėlioti grupinį kontekstą, kuriame formuojasi vaiko ateities galimybės.
Šeimos istorijų kokybinis ir kiekybinis derinimas leidžia įžvelgti socialinio kapitalo perimamumo dimensijas: tėvų išsimokslinimas, profesiniai keliai, šeimos ekonominė būklė, kasosi tarp jų - daugiavaikių šeimų patirtys rodo, kad socialinis kapitalas formuojasi per santykius, kuriais perduodamos vertybės, normos ir resursai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinis kapitalas yra dinamiškas: jis gali skatinti įtraukti naujas socialines grupes, bet kartais skatinti ir priklausomybes ar konfliktus tarp skirtingų socialinių tinklų.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Praktiniai pavyzdžiai iš verslo ir visuomenės gyvenimo
Merck atvejis įrodo, kad įmonės socialinė atsakomybė ir dvasingasis kapitalas gali sukurti didelę vertę be trumpalaikio pelno. Amul kooperatyvai ir Van City pabrėžia bendruomenės perteklių, kurį sudaro pasitikėjimas, bendros vertybės ir galimybių plėtra. Starbucks siekia integruoti socialinę atsakomybę į verslo modelį, pabrėždama partnerystę su augintojais ir aplinka. Tokie pavyzdžiai rodo, kad verslas gali būti variklis socialinės gerovės kūrimui, kai pelnas laikomas priemone kurti ir plėsti socialinį kapitalą, o ne vien tik finansiniais rodikliais grindžiamu tikslu.
Skirtumų apibendrinimas
- Struktūrinis socialinis kapitalas sutelkia bendruomenės ir organizacijų struktūras bei informacijos srautus.
- Kognityvinis socialinis kapitalas orientuotas į pasitikėjimą, bendrai suprantamus naratyvus ir vertybių bendrumą.
- Teigiami socialinio kapitalo efektai skatina bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir psichologinę gerovę; neigiami - nusikalstamą elgesį ar socialinį atsiribojimą.
- Lietuvoje socialinis kapitalas turi augimo potencialą, tačiau būtina daugiau įtraukti į bendruomenės projektus ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą bei darbų įvairovę.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #jungiantis #ir #siejantis #socialinis #kapitalas