2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo. Šiuo įstatymu buvo ratifikuota 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas (toliau - Konvencija). Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Neįgaliųjų teisių komitetas vertina oficialią, valstybinę ataskaitą ir alternatyvias, žmonių su negalia organizacijų parengtas ataskaitas.
Lietuvos ataskaitų vertinimas Neįgaliųjų teisių komitete vyko 2016 m. balandžio 6-7 dienomis, o Komiteto Baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskelbtos balandžio 22 d. Konvencija numato, kaip žmogaus teisės, kylančios iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, turėtų būti įgyvendinamos asmenų su negalia atžvilgiu. Į šios Konvencijos rengimą buvo aktyviai įsitraukę patys žmonės su negalia. Konvencija Jungtinėse Tautose priimta 2006 metais, o Lietuva ją ratifikavo 2010 metais.
Nepaisant to, žmonės su negalia mūsų šalyje visvien susiduria su įvairiomis kliūtimis viešajame gyvenime. Pavyzdžiui, ne visi pastatai ir erdvės yra prieinamos, pastebimos diskriminacinės nuostatos intelekto, psichosocialinę negalią turinčių žmonių atžvilgiu ir pan. Ekspertai akcentuoja pernelyg institucinį valstybės požiūrį į žmones su negalia, jų gyvenimas neretai projektuojamas tik socialinių paslaugų pasaulyje, specialiose įstaigose, globos namuose, bet ne visuomenėje, bendrose aplinkose. Įvairių Konvecijos nuostatų ir principų įgyvendinimas vyksta nuolat, visose srityse. Šiam procesui reikia priežiūros ir kontrolės.
Šią valstybės politiką įgyvendina valstybinės institucijos, tokios kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Vyriausybė ir visos ministerijos. Lietuva kas ketverius metus Jungtinėms Tautoms teikia oficialią ataskaitą, kaip sekasi įgyvendinti Konvencijos straipsnius. Visi, susiduriantys su diskriminacija bet kokios negalios pagrindu, gali apeliuoti į šios Konvencijos nuostatas bei apginti savo teises.
2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinėse Tautose priimta bei 2008 m. įsigaliojusi Konvencija tapo žmogaus su negalia teisių apsaugos ir užtikrinimo pagrindu. JT Konvencija nesukuria jokių naujų teisių, tik įpareigoja valstybes skatinti ir užtikrinti jų įgyvendinimą asmenų su negalia atžvilgiu. Konvencijos nuostatos kaip žmogaus teisių standartai turi būti gerbiami, užtikrinami ir įgyvendinami visų ją ratifikavusių šalių. Lietuvai ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių Konvenciją 2010 m. valstybė prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti, užtikrinti ir įgyvendinti įtvirtintus žmogaus teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant orumą ir lygias teises.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija yra teisės aktas, padedantis užtikrinti galimybę neįgaliesiems visapusiškai naudotis jame numatytomis teisėmis ir laisvėmis nepatiriant diskriminacijos. Ar Lietuvoje neįgaliųjų teisės yra užtikrinamos? „Neįgaliųjų teisių konvencija buvo priimta 2006 metais Jungtinėse Tautose. Labai svarbu pažymėti, kad konvenciją rengė patys negalią turintys žmonės iš viso pasaulio. Labai reikėjo šios konvencijos. Ir dabar jos reikia, nes negalią turintys žmonės yra viena iš socialinių grupių, kurios patiria diskriminaciją visose pasaulio šalyse. Konvencija tikrai labai reikalinga tam, kad kiekviena šalis, kuri ratifikuoja, pripažįsta ir įsipareigoja įgyvendinti jos nuostatas, įsipareigotų įdiegti jas: tiek teisėje, tiek politikoje, tiek praktikoje, ir kad būtų užtikrintos lygios galimybės, lygios teisės ir socialinė įtrauktis bet kokią negalią turintiems žmonėms. Bet kokia negalia reiškia tai, kad nesvarbu, ar tai fizinė negalia, ar judėjimo sutrikimai, ar regos, ar klausos, ar intelekto, ar psichosocialinė, ar bet kokia kita. Tokie žmonės, nepaisydami savo negalios, turi gyventi pilnavertišką gyvenimą savo visuomenėje lygiomis galimybėmis su visais“ - sako Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.
Nors Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija Lietuvoje ratifikuota 2010 metais, kalbinti praeiviai apie šį teisės aktą nedaug tėra girdėję. Daugumos jų nuomone, mūsų šalyje neįgaliųjų teisės nėra gerai užtikrinamos. Stebėsena yra esminis žmonių su negalia teisių advokacijos pagrindas. Siekdami gerinti konkrecį grupės padėtį, privalome identifikuoti jos būklę. Tam reikalingas stebėsenos procesas, kurio metu renkama objektyvi, pagrįsta informacija apie žmonių su negalia situaciją įvairiose gyvenimo srityse ir analizuojama, kaip tam tikras problemas (ar pasiekimus) lemia veikianti negalios politika, socialinė sistema, privataus verslo praktika, visuomenės nuomonė ir kiti veiksniai.
Atlikdamas žmonių su negalia padėties Lietuvoje stebėseną, LNF vadovaujasi Jungtinių Tautų Nei͏ėgaliųjų teisių konvencija (JT Konvencija) nuostatomis. 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinėse Tautose priimta bei 2008 m. įsigaliojusi JT Konvencija tapo žmonių su negalia teisių apsaugos pagrindu bei savotiška tarptautine šios bendruomenės konstitucija. Žmonių su negalia padėties ir teisių stebėsena: žmonių su negalia teisės pagal JT Konvenciją, išsami negalios politikos Lietuvoje analizė, LNF vykdomi stebėsenos veiksmai. Atlikdamas žmonių su negalia padėties Lietuvoje stebėseną, LNF vadovaujasi Ju͠ntinių Tautų Nei͠galiu͠jų teisių konvencijos (JT Konvencija) nuostatomis, kurios įpareigoja gerbti ir įgyvendinti joje įtvirtintus žmogaus teisių standartus, pašalinti kliūtis, užtikrinant orumą ir lygias teises. Žmonių su negalia padėties analizė ir sklaida, negalios politika, kurią analizuoja LNF stebėsena vertina oficialią, valstybinę ataskaitą ir alternatyvias, žmonėms su negalia atstovaujančių organizacijų parengtas ataskaitas bei veiklą.
Lietuvai ratifikavus JT Nei͏galiu͏jų teisių konvenciją 2010 m. valstybė prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti ir įgyvendinti joje įtvirtintus žmogaus teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant orumą ir lygias teises. Konvencija numato tarptautinį stebėsenos mechanizmą, kai specialus JT Nei͏galiųjų teisių komitetas periodiškai atlieka žmonių su negalia padėties vertinimą pagal Konvencijos nuostatas. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - tai pirma privaloma tarptautinė žmogaus teisių priemonė, susijusi būtent su negalia. Kadangi ES yra Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, ji sukūrė sistemą, padedančią spręsti ES kompetencijai priklausančius klausimus. Sistema pradėjo veikti 2013 m., o jos pagrindą sudaro Komisijos pasiūlymas, kuriam 2012 m. Europos Komisija priklausė ES sistemai iki 2015 m. pabaigos, kai Neįgaliųjų teisių komitetui (toliau - NTK) paskelbus galutines pastabas dėl ES ji pranešė apie savo ketinimus pasitraukti. ES sistemos nariai taip pat aktyviai dalyvauja Neįgaliųjų teisių komitetui (NTK) atliekant Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES peržiūrą.
Nariai dalijasi informacija ir atsižvelgia į vienas kito veiklą. ES sistemos pirmininkas skiriamas vienų metų kadencijai rotacijos pagrindu. ES sistemos sekretoriatas, kuris taip pat skiriamas dvejiems metams, koordinuoja posėdžių organizavimą ir pasirengimą jiems. ES sistemos nariai susitinka ne mažiau kaip du kartus per metus. ES sistemą papildo ES valstybių narių nacionalinės stebėsenos sistemos, kurios yra atsakingos už Neįgaliųjų teisių konvencijos skatinimą, apsaugą ir stebėseną ir jos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. ES sistemos nariai dirba, kad skatintų sąveiką su nacionalinėmis stebėsenos sistemomis.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Europos nacionalinio žmogaus teisių institucijų tinklo JT neįgaliųjų teisių konvencijos darbo grupė vienija nacionalines žmogaus teisių institucijas, kurios priklauso nacionalinėms stebėsenos sistemoms. Europos ombudsmenų tinklą sudaro daugiau nei 95 tarnybos iš 36 Europos šalių.
Didžiausios temos ir praktiniai aspektai
Konvencija nustato, kad žmogaus teisės, kylančios iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, turi būti įgyvendinamos asmenų su negalia atžvilgiu, ir tam reikia tarptautinės stebėsenos mechanizmų bei nuolatinės įgyvendinimo kontrolės nacionaliniu lygiu. Lietuvoje stebėsena vykdoma per valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklą, kuri padeda identifikuoti kliūtis, analizuoti situaciją ir sklandžiai įtraukti negalią turinčius žmones į visuomeninį gyvenimą.
Trečiasis šaltinis - sergantius diskriminacija bet kokios negalios pagrindu - gali kreiptis į Konvencijos apsaugos nuostatas. Kompetentingos institucijos teikia atsakomybes už įgyvendinimą, o prisimenant, kad ES sistema taip pat įsitraukia į NTK peržiūras, galima pasinaudoti abiem lygmenimis siekiant efektyvesnės priežiūros.
| Asmenų su negalia įtraukties sritys | Veiklos dienotvarkė |
|---|---|
| Teisės apsauga, lygios teisės, diskriminacijos prevencija | Valstybės politika, stebėsena, teisiniai mechanizmai |
| Prieinamumas aplinkoje, socialinės paslaugos | Infrastruktūros reforma, viešųjų įstaigų veikla |
Apibendrinimas - JT Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmoji privaloma tarptautinė žmogaus teisių priemonė, susijusi būtent su negalia, ir ją įgyvendina ES ir nacionaliniai mechanizmai, skatindami ir užtikrindami lygių teisių įgyvendinimą visiems.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
tags: #jt #neigaliuju #teisiu #konvencijos #islygos #46