2010 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (JT Konvenciją), įsipareigodama remti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką bei lygiateisį dalyvavimą visuomenėje, garantuoti jų orumą ir žmogaus teisių apsaugą. Ši konvencija - tai tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, kuris aiškiai nurodo, kad negalia nėra asmeninis trūkumas, o socialinių ir aplinkos kliūčių rezultatas. Lietuvos ataskaitos apie JT Konvencijos įgyvendinimą vertinimą ir baigiamąsias išvadas 2016 m. pateikė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas - nepriklausomų ekspertų institucija, stebinanti, kaip valstybės narės laikosi šios konvencijos nuostatų.
JT Neįgaliųjų teisių konvencijos esmė ir Lietuvos įsipareigojimai
JT Konvencija, priimta 2006 m. ir įsigaliojusi 2008 m., yra unikalus dokumentas, kuris kardinaliai keičia požiūrį į negalią. Konvencija apibrėžia žmones su negalia kaip asmenis, turinčius ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie gali trukdyti visapusiškai veikti visuomenėje. Jos tikslas - užtikrinti neįgaliųjų teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą jų prigimtiniam orumui ir pašalinti diskriminaciją. Lietuva, ratifikavusi JT Konvenciją 2010 m., prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti šių normų įgyvendinimą, šalinti kliūtis ir nuolat teikti ataskaitas jungtinei komitetui.
Konvencijos nuostatos numato, kad valstybės privalo užtikrinti, jog asmenys ar privačios įmonės nediskriminuotų žmonių dėl negalios, remti prieinamų daiktų ir paslaugų kūrimą bei užtikrinti neįgaliųjų prieinamumą prie informacijos. Taip pat svarbu, kad valstybės įsitrauktų į glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jų organizacijomis sprendžiant su jų teisėmis susijusius klausimus.
Lietuvos ataskaitų rengimo ir vertinimo procesas
Valstybei ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, ji privalo periodiškai teikti oficialias ataskaitas Komitetui, apimančias priemones, įgyvendintas pagal konvencijos reikalavimus, ir pažangos vertinimą. Pirmoji Lietuvos ataskaita buvo parengta 2012 m., joje dalyvavo beveik visos ministerijos, pateikusios informaciją apie savo veiklą neįgaliųjų teisių įgyvendinimo srityje. 2016 m. balandžio 6-7 dienomis JT Neįgaliųjų teisių komitete pirmą kartą svarstyta ši ataskaita, o balandžio 25 d. paskelbtos baigiamosios išvados.
Vertinimo procese Komitetas nemato vien tik oficialios valstybinės ataskaitos kaip pagrindinio šaltinio. Jis taip pat atsiklauso alternatyvių ataskaitų, kurių rengėjai yra neįgaliųjų organizacijos ir nevyriausybinės institucijos, be to, dėmesį skiria ir akademinių institucijų, žiniasklaidos bei tarpvyriausybinių organizacijų vertinimams.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Kritinės JT Komiteto išvados Lietuvai
Nepakankamas negalios apibrėžimas
JT Neįgaliųjų teisių komitetas pasiūlė Lietuvai išplėsti negalios teisinį apibrėžimą, kuris šiuo metu orientuotas tik į asmens sutrikimus (angl. impairments), bet neįtraukiantis aplinkos veiksnių. Komitetas pažymėjo, kad Lietuvoje vis dar vyrauja tradicinis požiūris, labiau akcentuojantis individualius trūkumus (angl. individual impairment), o ne socialinę aplinką bei jos pritaikymą. Konvencijos požiūriu, problema nėra asmenyje, o nepritaikytoje, kliūčių pilnoje, nedraugiškoje aplinkoje.
Sąlygų pritaikymo proceso netobulumai
Komitetas išreiškė „gilų susirūpinimą“, kad sąlygų neįgaliesiems nepritaikymas Lietuvoje faktiškai nelaikomas diskriminacija. Sąlygų pritaikymas (angl. accommodation) - tai būtinos ir tinkamos priemonės, leidžiančios neįgaliesiems vienodai naudotis visomis žmogaus teisėmis. Darbo srityje tai reiškia tokią aplinką, kuri įgalintų kvalifikuotus darbuotojus vienodai vykdyti savo funkcijas.
Neveiksnumo reformos problemos
Lietuvoje vykdyta teisinė neveiksnumo reforma nevisiškai atitiko Konvencijos nuostatas. Nors atsisakyta absoliutaus neveiksnumo instituto, ir asmens veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikrose srityse, vis dar išlieka galimybė perleisti sprendimų teisę globėjui, pavyzdžiui, sveikatos ar finansų klausimais. Tai prieštarauja JT Konvencijos principui, jog visi neįgalieji visais atvejais turi teisę būti teisės subjektais ir turėti lygiavertį teisinį veiksnumą.
Teigiama reforma yra naujai įdiegta pagalbos priimant sprendimus mechanizmas, kuris turėtų būti alternatyva veiksnumo ribojimui ir sprendimų perleidimui globėjui. Komitetas rekomenduoja valstybės institucijoms daugiau dėmesio skirti pagalbos mechanizmo vystymui, taip pat organizuoti švietimą bei kvalifikacijos kėlimo mokymus.
Įtraukiojo švietimo trūkumai
Lietuvos švietimo sistema kol kas nepakankamai prisideda prie vaikų su negalia integracijos. Trūksta finansinių resursų ir pastangų sudaryti būtinas sąlygas mokytis bendrojo lavinimo klasėse. Įtraukiojo švietimo užtikrinimas yra esminis žingsnis diskriminacijos mažinimo kryptimi, o šios srities problemos atspindi platesnę socialinės integracijos stoką.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Žmogaus teisių pažeidimai uždarose įstaigose ir de-institucionalizacija
Komitetas išsakė didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų socialinės globos namuose ir psichiatrijos ligoninėse. Kritikuotas ir nepakankamai pažangus de-institucionalizacijos procesas, kurio metu turėtų būti palaipsniui uždaromos globos įstaigos ir kuriamos bendruomeninės paslaugos.
Neįgaliųjų teisės balsuoti apribojimai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai neleidžia balsuoti asmenims, neturintiems teisinio veiksnumo. Komitetas rekomenduoja šiuos apribojimus panaikinti, keičiant Konstituciją ir įstatymus, ir atsiskaityti dėl šios rekomendacijos įgyvendinimo po vienerių metų.
Konvencijos įgyvendinimo koordinavimas ir priežiūra
Komitetas kritiškai vertino Lietuvos Konvencijos įgyvendinimo priežiūros sistemą, kuri šiuo metu yra koordinuojama vien tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. JT Konvencija yra platus dokumentas, todėl įgyvendinimas turi būti vykdomas įvairių valstybės institucijų, įskaitant Aplinkos, Švietimo, Teisingumo ministerijas ir kitas. Rekomenduojama sukurti tarpinstitucinį mechanizmą, užtikrinantį koordinuotą ir nuoseklų politikos įgyvendinimą visose sferose.
Neįgaliųjų teisių apsauga per peticijas
JT Neįgaliųjų teisių komitetas nagrinėja ir individualias peticijas dėl Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimų. Norint pateikti peticiją, būtina, kad valstybė narė aiškiai būtų išreiškusi sutikimą dėl papildomo protokolo taikymo. Peticiją gali paruošti pats asmuo be advokato, ji turi apimti pagrindinę asmeninę informaciją ir dokumentus, susijusius su skundu.
Peticijos yra svarbus neįgaliųjų teisių gynimo mechanizmas, suteikiantis galimybę kreiptis į tarptautinę instituciją dėl konkrečių asmeninių teisių pažeidimų Lietuvos Respublikoje.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Lietuvos pažanga ir iššūkiai įgyvendinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją
Per daugiau nei dešimtmetį nuo ratifikavimo Lietuvos vyriausybė žengė daug žingsnių siekdama gerinti nežinčiųjų su negalia padėtį. Įvesta nauja neveiksnumo reforma, pradėtas de-institucionalizacijos procesas, sukurtos kai kurios neįgaliųjų teises ginančios institucijos. Visgi požiūris į negalią ir nepakankamas infrastruktūros pritaikymas vis dar sukelia diskriminaciją.
Problemos apima:
- Prieinamumo trūkumą - tik apie 19 % sveikatos priežiūros įstaigų yra tinkamai pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims;
- Politinių teisių ribojimus, ypač rinkimuose;
- Švietimo sistemos nepakankamą parengtį įtraukti įvairias negalias turinčius vaikus;
- Neefektyvią konvencijos įgyvendinimo priežiūrą ir koordinavimą.
JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai
- Išplėsti negalios apibrėžimą, įtraukiant socialinius ir aplinkos veiksnius.
- Pripažinti sąlygų pritaikymo trūkumus kaip diskriminaciją ir užtikrinti jų tinkamą pritaikymą visose srityse.
- Patobulinti teisinę neveiksnumo reformą, visiškai užtikrinant teisės subjektų statusą ir lygiavertį teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse.
- Skatinti ir didinti įtraukiąją švietimo praktiką, paprastinant mokyklų pritaikymą.
- Pagreitinti de-institucionalizacijos procesą ir plėsti bendruomenėje teikiamas paslaugas.
- Pašalinti teisinius apribojimus neįgaliųjų teisės balsuoti srityje.
- Stiprinti Konvencijos įgyvendinimo priežiūrą, įtraukiant plačią valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo sistemą.
Stebėsena ir žmogiškųjų teisių gynybos mechanizmai Lietuvoje
Lietuvos neįgaliųjų teisių stebėseną vykdo Lietuvos Neįgaliųjų forumas (LNF), remdamasis JT Neįgaliųjų teisių konvencijos principais. Stebėsena apima įvairių gyvenimo sričių analizę, išsamias ekspertines ataskaitas, bendradarbiavimą su valstybės institucijomis. Tokiu būdu siekiama užtikrinti objektyvų ir nuoseklų konvencijos įgyvendinimo vertinimą bei pasiekti realius pokyčius.
Lietuvos valstybės institucijos - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra bei kitos ministerijos - yra atsakingos už Konvencijos nuostatų įgyvendinimą, politikos formavimą ir ataskaitų teikimą Jungtinėms Tautoms.
tags: #jt #neigaliuju #teisiu #igyvendinimo #ataskaita