Jogaila Morkūnas pasakoja apie savo gyvenimą, šeimą ir santykius su jaunąja karta, įskaitant tai, kaip jo devyniolikmetis sūnus Adomas siekia tapti simfoninio orkestro dirigentu ir kaip tėvystė keičia jo požiūrį į darbą bei pomėgius. Šis interviu atskleidžia, kaip abipusiai mainosi patirtis tarp kartų ir kaip Adomo aistra muzikai formuoja jos tėvo įsitikinimus bei ateities planus.
Adomo kelias į dirigavimą: studijos, kantrybė ir tikslų laikymasis
Adomas Morkūnas yra absoliutus perfekcionistas, visą gyvenimą laikosi principo: jei daryti - daryti tik gerai. Jis niekada niekur neskuba, nes, jo manymu, kiekviena idėja turi būti išgimdyta iki galo, negalima paleisti į pasaulį pusfabrikačio. Adomas yra akademinis vaikas, o tėtis - šou verslo žmogus, tačiau dėl Adomo meilės muzikai jų bendravimas randa bendrą kalbą be socialinių tinklų ar klimato kaitos problemų. Jis tiksliai žino, ko nori: baigęs M. K. Čiurlionio mokyklą bei Muzikos ir teatro akademiją jis visada žinojo, kad muzika bus jo darbas - jokių improvizacijų.
Štai kodėl Adomo pasirinktas dalykas - choralų orkestruotė italų kompozitoriaus tokiai šlovės temai - atspindi jo gebėjimą sudėtingai dirbti su klassikos tradicijomis ir naujų formų derinimu. Jis pasirinko temą, kurios sudėtingumas jį domino: „kada nors grožis tampa įdomesnis už paprastą paprastumą“. Ir išties - pavertęs baisų kūrinį į gražią spalvingą kompoziciją, jis pasiekė įdomų rezultatą, suprantamą net tėvui, kuris augo su klasika.
Kelias į tarptautinę sceną: studijų Šveicarijoje ir edukacijos svarba
Adomas iš Vilniaus kilęs iš šeimos, kurioje muzika skamba nuo senų laikų: mama pianistė Audronė, senelis klarnetininkas Algirdas Budrys - visa šeima tarsi palieka ženklą jo formai augti. Studijuodamas užsienyje, Adomas patyrė ypač atvirą bendravimą tarp studentų ir profesorių, o Šveicarija jo gyvenimą padarė disciplinuotesniu ir pedantiškesniu, tuo tarpu gamtos grožis ir ramybė papildė jo kūrybinę energiją. Pandemija nubloškė dalį planų, bet Adomo debiutas nacionaliniame orkestre vis dar laikosi vilties ir tikėjimo, kad audra praeis ir koncertai įgaus įprastą žavesį.
Jaunoji karta dirigavime: pažanga, nuomonės ir konkurencinė aplinka
Adomas pastebi, kad jaunosios kartos dirigentai dažnai yra demokratiškesni, labiau bendradarbiaujantys su orkestru ir vengiantys diktatūros - toks pokytis rodo naujų laikų požiūrį į vadovavimą scenos užkulisiuose. Nors kartais kyla nusivylimas dėl dirigentų atrankų ir konkursų, net ir tai yra dalis proceso, kuris leidžia įvertinti tikrąją vertę ir talentą. Apie popmuziką ir trepą Adomas kalba su lengvu humoru: tylos poreikis dažnai lemia, kad klasika jo klausimuose išlieka šviesiausioji kryptis, o „mažiau įdomus“ gali būti laikas, bet ne muzika kaip tokia.
Taip pat skaitykite: J. Morkūno šeimos istorija su prieglaudos šunimi
Ką Adomas klausosi ir ką jam reiškia namų šventė Lietuvoje?
Adomas pastebi, kad muzika jo galvoje skamba nuolat dėl intensyvaus partitūrų studijavimo, o kai įsijungia tylos noras, jis renkasi ramybę. Tačiau kai nori būti veikiantis arba giliau įsitraukti į kasdienybę, jis gali klausyti ir klasikos, ir repo, ir popmuzikos. Mahlerio simfonijų galia jo įsitikinimuose išlieka nepriklausomai nuo laikmečio - jų skambesys persikelia per šimtmečius ir vis dar sujaudina. Kalbant apie gimtinę, Adomas su Izabele susitinka Lietuvoje ir dalijasi įspūdžiais apie namų gamtą, pažintis su senais draugais ir nostalgiją viltingai grįžti į gimtinę ateityje dirbti.
Šeimos gyvenimas, parama ir tarpininkavimas
Adomo tėvai - Jogaila Morkūnas ir Indrė - mus moko kantrybės, laisvės gyventi savaip, bet kartu rodo saugų kelią į savarankiškumą ir atsakomybę. Tėtis pripažįsta, kad pradėjus būti tėvu, jo požiūris į laiką su vaikais pasikeitė; kantrybė tapo būtina, nes mažasis žmogus keičia spaudimą ir reikalauja dėmesio. Jokios išlygų: gyvenimas turi ritmą, o vaikas - dovana, kuri atveria naujas perspektyvas net ir tokiose darbose, kaip renginių organizavimas ar televizija. Adomo draugė - klasiokė ir bendraklasė - nori patirti praktiką Jokilos įmonėje, nors ateities planai su jos pačios nusipaišo kaip skirtingi keliai muzikoje.
Pasaulis, teatras ir ateities planai
Šeima iš mamos pusės turi intensyvų muzikos paveldą, todėl Adomui netrūko pavyzdžių, kurie jį skatina eiti į priekį. Adomo ir Indrės vestuvės planuojamos lėtai ir solidžiai, pabrėžiant intymumą ir šeimos svarbą. Tuo tarpu Jogaila pripažįsta, kad pramogų pasaulis turi ir šviesių, ir tamsių pusių, tačiau jis laikosi nuostatos, kad pramogų pasaulis visiškai gali susilieti su rimtu menu, nes kiekviena forma turi savo vertę. Nors pasaulis sparčiai keičiasi dėl technologijų ir skaitmeninės kultūros, Adomas ir jo tėvas nenusileidžia prie kompiuterių skaitmeninio srauto, o renka patirtį iš realaus kontksto su orkestru ir publikos vardu. Jokūlas planuoja ateitį Lietuvoje, kai tik sąlygos leis, nors dabar žiūri svetur ir išnaudoja visas galimybes augti profesionaliai.
Įvairūs faktai apie kelionę į šlovę
Adomo žmona Izabelė, bendrasis kelias į simfoninį dirigavimą, ir jie abu studijuoja toje pačioje akademijoje, pas tą patį profesorę, kas padeda jiems giliau suprasti vienas kitą ir dar platesnę muzikos komunikaciją. Adomo šeimos židiniai - močiutės Lelija ir Jadvyga - teikia emocinę paramą ir patarimus, o senelis Algirdas Budrys - mentorystės ir autoriteto šaltinis. Tėvo Jogailos vaidmuo - būti ne tik autoritetu, bet ir žmogumi, kuris nuolat didžiuojasi sūnaus pasiekimais ir padeda jam augti kaip asmenybei.
Rinkimų etapų ir debiutų laukimas
Adomui svarbu, kad konkursai ir tolimesnė darbų įvairovė taptų įrankiu skleidžiant klasikinės muzikos žinias ir jos naujas formas, o jo tėvai, ypač Jogaila, patiria didelį pasididžiavimą dėl jo kantrybės, ištvermės ir įsipareigojimo dirbti teisingai. Pandemija pakeitė koncertų dinamiką, bet Adomui svarbiausia - laikytis principų, laikytis savojo kelio ir palaukti, kol galės sugrįžti į pliusines scenas Lietuvoje ar užsienyje.
Taip pat skaitykite: nedarbingumo pažymėjimas atostogų metu: taisyklės ir teisės
- Adomo meilė muzikai ir jo įsipareigojimas dirbti tik dėl kokybės.
- Šeimos įtaka ir mokymas iš močiutių bei senelio, suteikiant tėvams palaikantį pečių užnugarį.
- Mūsų laikais įmanoma suderinti pramogas ir rimtą meną - dirigavimą ir sceną galima derinti su šiuolaikinėmis formomis.
Šeimos santykiai ir atviras, nekonfliktinis pokalbių stilius padeda Adomui augti kaip meno profesionalui, o Jogailai - būti šalia ir išlaikyti kantrybę, kuri yra būtina visiems, kuriems rūpi aukštas meninis standartas ir gyvenimo klaidos mokymosi kelionė.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis