Senėjanti visuomenė kelia vis daugiau klausimų dėl oraus ir saugaus gyvenimo vyresniame amžiuje. Vienas svarbiausių aspektų - tinkamas būstas. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pensininkai susiduria su įvairiais iššūkiais ieškodami patogaus ir finansiškai prieinamo būsto. Šiame straipsnyje aptarsime esamas galimybes, socialines iniciatyvas ir perspektyvas, susijusias su būsto nuoma pensininkams.
Būsto Nuomos Kompensacijos: Parama Mažesnes Pajamas Gaunantiems
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.
Kas Gali Kreiptis Dėl Kompensacijos?
- Asmenys arba šeimos, kurių nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
- Asmenys arba šeimos, kurių nuosavo būsto (būstų) vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas (naudingųjų plotų suma) yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 kv. m.
- Asmenys arba šeimos, išsinuomoję būstą, kurio būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų.
Papildomos Kompensacijos Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė skiria papildomas kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš savivaldybės biudžeto:
- 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
- 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Kaip Kreiptis Dėl Kompensacijos?
Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti reikiamus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre arba atsiųsti paštu. Reikalingi dokumentai:
Taip pat skaitykite: Ar jums priklauso šildymo kompensacija?
- Prašymas gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją (BP-4 forma).
- Pažyma apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą (išduoda VĮ „Registrų centras“).
- Jeigu dėl kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis besimokantis asmuo - mokslo ar studijų institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad šios institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų.
Socialinis Projektas "Orūs Namai": Alternatyvaus Būsto Sprendimai Senjorams
"Orūs namai" siūlo senjorams geresnėmis nei rinkos sąlygomis išsinuomoti būtent jiems įrengtus butus socialinio projekto senjorų daugiabučiuose. Tai savarankiško gyvenimo namai, kur niekas nereguliuoja senjorų gyvenimų, bet visada yra kas padeda, kai tik prireikia pagalbos. "Orūs namai" nesprendžia senjorų slaugos ir globos problemų, o rūpinasi apgyvendinimu.
Yra dvi apmokėjimo už gyvenimą „Oriuose namuose“ galimybės:
- Išsinuomoti butą ir kas mėnesį mokėti nuomos mokestį.
- Apsikeisti butais, jei senjoras tokį turi. Tuo laikotarpiu, kol senjoras neatlygintinai gyvena „Oriuose namuose“, „Orūs namai“ senąjį senjoro būstą išnuomoja su tikslu uždirbti pajamas, iš kurių padengiama būsto „Oriuose namuose“ nuoma.
Senjorų daugiabutį Vilniuje sudaro keturi vieno kambario butai ir bendras holas, kuriame visi gali susitikti, bendrauti, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Daugiabutis yra Karoliniškėse. Privalumai: pirmas aukštas, be jokių laiptukų, kaimynystėje yra Karoliniškių poliklinika, turgus, SoDra, vaistinė, parduotuvės, viešojo transporto stotelė.
Senjorų daugiabutį Krokialaukyje, Alytaus raj., sudaro šeši vieno kambario butai ir erdvė bendrai veiklai. Miestelyje yra poliklinika, dvi parduotuvės, bažnyčia, biblioteka, tvenkinys, aktyviai veikia bendruomenė, geras susiekimas su Alytumi.
Eksperimentinis senjorų daugiabutis Vilniuje duris atvėrė 2018 m. rudenį. Jam pasiteisinus ir matant poreikį 2023 m. Todėl 2024 m. sausį nupirkome ir ėmėmės remontuoti įspūdingą beveik 100 m. senumo pastatą trečiajam senjorų daugiabučiui Vabalninke, Biržų raj., kur įrengsime dar 11 butų senjorams!
Taip pat skaitykite: Būsto nuomos lengvatos
"Baltic Asset Management" Iniciatyva: Co-living Erdvės Pensininkams
NT bendrovė „Baltic Asset Management“ socialiniuose tinkluose reklamuoja co-living erdvę skirtą vyresnio amžiaus žmonėms, jau sulaukusiems pensijos. „Įmonė siūlo pensininkams nuomotis butus daugiabutyje, kuriame gyventų žmonės nuo 65 metų. Tokio buto nuomos kaina atsieitų 850 eurų per mėnesį. Buto plotas 30 kvadratinių metrų ploto, jame gyventojai turėtų nedidelę virtuvę, valgomąjį stalą, sofą, darbo stalą, lovą, spintą ir fotelį. Teigiama, kad baldų aukštis neviršytų akių lygio, aukštus jungtų erdvūs liftai, būtų patogu judėti su lazdele ar vaikštyne“, - rašoma reklaminiame įmonės tinklapyje.
Anot įmonės, co-living daugiabutyje vyresni žmonės turėtų ne tik savo butą, bet ir bendras erdves, terasas, kuriose galės užsiimti daržininkyste ar sodininkyste. „Daugiabutis būtų draugiškas gyvūnams, gyventojai galėtų turėti augintinių. Be to, jis būtų įsikūręs pačiame Vilniaus centre. Todėl gyventojai galėtų lengvai pėsčiomis pasiekti pramogas, renginius ir lankytinas vietas miesto centre. Ši vieta būtų patogi ir artimiesiems, norintiems aplankyti giminaitį - susitikimai taptų lengvesni ir patogesni“, - toliau vardijami privalumai įmonės tinklapyje.
Norint papildomų paslaugų, gyventojams reikėtų papildomai susimokėti dar 350 eurų. Taigi iš viso gyvenimas co-living daugiabutyje pensininkui atsieitų 1,2 tūkst. eurų. „Už papildomą 350 eurų mokestį gyventojai galėtų pasinaudoti iškvietimo sistema, t. y. jeigu blogai jaustųsi, sunegaluotų, kažko išsigąstų paspaudę raudoną mygtuką galėtų išsikviesti pagalbą. Taip pat galėtų naudotis konsultantų paslaugomis, kurie paaiškintų, kaip naudotis skaitmenizuotais ir moderniais įrenginiais, pavyzdžiui, išmaniu čiužiniu ar vaistų išdavimo davikliu, kuris tabletę išduotų reikalingu paros metu. Dar bendrose erdvėse gyventojams būtų rengiamos šventės, vakarienės, įvairios pramogos ir renginiai“, - privalumus vardijo įmonė.
„Baltic Asset Management“ generalinis direktorius Ugnius Latvys tikino, kad planuose, jog toks projektas atsirastų per artimiausius kelis metus. „Šiuo metu intensyviai dirbame su šiam produktui tinkamų sklypų ir pastatų įsigijimu. Tai nėra lengva užduotis, nes siekiame sukurti prestižinę paslaugą - gyvenimas miesto centre ar net Senamiestyje mėgaujantis visa gausa bendrų erdvių ir leidžiant laiką bendraamžių bendruomenėje. Jau atlikome nemažai namų darbų analizuodami tokio pobūdžio projektus Skandinavijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje, nes Lietuvos rinkoje tai bus pirmasis toks produktas“, - sakė jis.
Įmonė jau pradėjo rinkti susidomėjusių šių projektu užklausas ir šiai dienai tokių turi jau kelis šimtus. „Atsižvelgdami į tokį didelį susidomėjimą, artimiausiu metu planuojame pradėti pasirašinėti rezervacines sutartis. Daugiau nei du trečdaliai išreiškė susidomėjimą dėl noro pasirūpinti jų tėvų komfortišku ir kokybišku gyvenimu, likusi dalis domisi dėl savęs. Net neabejojame, kad vėliau šis skaičius didės, kai bus suformuotas naujas požiūris į gyvenimą sulaukus 65+ metų. Mūsų visuomenė kiek užtruko, kol pradėjo atrasti nuomos privalumus. Esame realistai ir tikrai suprantame, kad reikės laiko, kol Vakarų pasaulio požiūris į gyvenimą po 65+ metų ateis ir pas mus. Bet smagu, kad judame gera kryptimi“, - teigė vadovas.
Taip pat skaitykite: Nuoma pensininkams Lietuvoje: ką reikia žinoti
Pensininkų Nuomonės: Nuo Sodybos Iki Bendruomenės
Portalas tv3.lt pasiteiravo pačių pensininkų, ką jie mano apie tokį daugiabutį ir ar sutiktų ten gyventi? 90 metų Elena sakė, kad yra patenkinta savo gyvenimu sodyboje Kupiškio rajone. „Gyvenu kartu su vaikais, jie manimi rūpinasi. Kodėl turėčiau keltis į mažą butuką. Niekada nenorėjau gyventi mieste ir dar bute, net kai jauna buvau. O ką ten veikti senatvėje“, - svarstė moteris. Ji sakė, kad jos pensija vos viršija 400 eurų. „Man būtų per brangu mieste gyventi. Pensijos neužtektų, o dabar iš jos pavyksta šiaip taip pragyventi. Apskritai sunku įsivaizduoti, kad kuris nors Lietuvos pensininkas galėtų daugiau nei 1 tūkst. eurų mokėti už būsto nuomą, o iš kur tada gauti pinigų maistui ir svarbiausia - vaistams, jiems juk daugiausiai pinigų tenka išleisti“, - skaičiavo Elena.
Tuo metu 65 metų Nijolė teigimai vertino co-living iniciatyvą. „Būtų įdomu ten gyventi, daug veiklų ir žmonių. Šiuo metu gyvenu Šiaulių rajone viena, vyras mirė prieš 5 metus. Todėl būtų smagu gyventi tarp žmonių. Kaime trūksta pramogų ir veiklų, todėl sutikčiau keltis į miestą. Tačiau to buto kaina labai didelė, mano 500 eurų pensijos neužtektų, o leisti santaupas ar parduoti sodybą ar žemę nenoriu, juk tai turtas, kurį noriu palikti savo vaikams“, - sakė moteris.
Vidutinė Pensija Lietuvoje: Ar Užtenka Oriam Gyvenimui?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiemet padidėjo nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 510 iki 575 eurų. Nuo sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtelėjo daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui šis padidėjimas yra individualus. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
| Rodiklis | Suma (Eur) |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 542 |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | 510-575 |
Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Atsižvelgiant į minimalių vartojimo poreikių dydį, šiemet mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gauna priemoką prie pensijos.
Gyvenimo Istorijos: Iššūkiai ir Sprendimai Ieškant Būsto Vyresniame Amžiuje
Dažnai senjorai susiduria su įvairiais sunkumais ieškodami būsto. Štai keletas gyvenimo istorijų:
- Laidavau už sūnaus paskolą, jis jos negrąžino, man teko parduoti savo butą ir išmokėti paskolą. Pati kalta, bet savo amžiuje likau be namų ir neturėjau kur eiti.
- Per savo kvailumą per anksti perrašiau butą dukrai. Viskas buvo gerai, kol ji neparsivedė vyro. Tada tapau nebereikalinga ir buvau metama į gatvę.
- Gyvenau vienkiemyje, sūnėnui priklausančioje trobelėje be patogumų. Pasidariau per sena tokiam gyvenimui, jau norėjosi tualeto namuose, tekančio šilto vandens, kad pečiaus nebereiktų kūrenti.
- Susiradau kitą moterį. Susuko meilė seną galvą. Palikdamas žmoną, su kuria gyvenome 34 metus, jai palikau ir visą mūsų turtą. Ta kita moteris po kelių metų nusprendė, kad aš jai jau per senas, ir išgujo iš savo namų.
- Mano vyras alkoholikas. Patirdavau pastovų psichologinį smurtą, kartais ir fizinį. Jo iš namų išprašyti nepavyko, o aš nebegalėjau taip, norėjau ramybės ir saugumo. Teko pačiai išsikraustyti.
- Gyvenome su vyru jo giminės name. Vyras mirė ir man buvo liepta išsikraustyti.
- Po daug metų grįžau iš užsienio. Sunkiai, bet radau išsinuomoti butą. Jaučiausi labai nesaugiai, nes savininkas bet kada galėjo paprašyti išsikraustyti, o mėtytis iš vietos į vietą - metai jau ne tie. Gailiuosi, žinoma, kad savo namų neužgyvenau, bet pakeisti jau nieko nebegaliu.
tags: #jei #nuomojiesi #buta #pensijoje