Jaunimo patiriami sunkumai dažnai lieka nepastebėti ar nepakankamai įvertinti, nes visuomenėje vyrauja nuostata, jog jaunasis žmogus turi arba visai nesirgti, arba pats susidoroti su jam iškylausiais iššūkiais, net jei tai - psichikos sveikatos sutrikimai. Visuomenėje nuolatos girdime, kad žmogus turi rasti savo kelią, o kartais tam trūksta drąsos kreiptis pagalbos. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios galimybės ir iššūkiai laukia jauno žmogaus kelionėje į suaugusį gyvenimą.
Tarpsnis tarp mokyklos ir suaugusiojo gyvenimo
Tarpsnis, kai baigiasi mokykla ir prasideda suaugusiojo gyvenimas, pasižymi daugeliu sudėtingų uždavinių, kuriuos tenka įveikti dar jaunam, mažai gyvenimiškos patirties sukaupusiam žmogui. Kartu tai - vienas iš tarpsnių, kai galima labai daug nuveikti padedant psichologui. Viena vertus, jau žengiama brandos link, sugebama matyti perpektyvą, yra ką patyrinėti ir atrasti nueitame kelyje ir asmenybėje. Kita vertus, galbūt daugelis problemų dar neįsisenėję ir nesurandėję, tad lengviau įgyvendinti pokyčius.
Ar jauniems žmonėms sunku kreiptis pagalbos? Pastebiu, kad psichologinių problemų ir psichologinės pagalbos ieškojimo stigma jaunų žmonių tarpe mažėja. Jeigu vyresniesiems vis dar nedrąsu prabilti, tai jauni žmonės nedemonizuoja psichologinės pagalbos, jos ieško, kreipiasi į specialistus. Tai rodo kilstelėjusią sąmoningumą apie psichikos sveikatą ir norą ieškoti sprendimų.
Nesunku surasti ir nemokamų paslaugų, pavyzdžiui, pagalbą siūlo valstybė, taip pat turime nemokamų psichologinės paramos linijų įvairaus amžiaus žmonėms, kaip „Jaunimo linija“. Tačiau svarbu pažymėti, kad gyvenimo įvairovė ir socialiniai veiksniai gali nulemti skirtingas pagalbos prieigas bei ką tiksliai reikia atliepti vietoje.
Jaunimo problemų įvairovė ir jų šaknys
Šiame amžiaus tarpsnyje dažnai pasireiškia nerimas, depresija, panikos atakos, bipolarinis sutrikimas, o kartais - net šizofrenija. Net užsitęsusi bloga nuotaika ar sunkumai, trukdantys gyventi, jau yra pakankama priežastis kalbėtis ir ieškoti pagalbos. Svarbu suvokti, kad pagrindas, sudėtas vaikystėje, gali labai stipriai nulemti atlaikymo gebėjimą įveikti naujus iššūkius. If pagrindas buvo tvirtas - kyla didesnė tikimybė sėkmingai įveikti sunkumus, o jei trūko įgūdžių, gali kilti papildomų kliūčių.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Pagrindinės problemos gali būti susijusios su santykiais ir socialiniais ryšiais. Pirmoji grupė - santykiai ir jų užmezgimas bei palaikymas. Antra - profesinio kelio paieškos ir atsakomybės už savo gyvenimą prasmės suradimas. Taip pat svarbu atskirti, kad daugelis jaunuolių susiduria su rizika iškritimo iš socialinės aplinkos ir skurdo sutrikdymais, kurie gali apsunkinti jų galimybes siekti tikslų.
Šeimos reikšmė ir socialinės aplinkos įtaka
Šeima atlieka esminę funkciją formuojant žmogaus emocinį kompasą. Svarbu, kad vaikas jaustų saugumą, meilę, supratimą ir pastovumą. Svarbu, kad šeima nebūtų įtraukiama į nuolatinius konfliktus, dėl kurių vaikas priverstas pasirinkti pusę ar būti liudininku konfliktų. Lietuvoje konstitucijoje pabrėžta „Šeima - visuomenės, tautos pagrindas“, todėl būtina įgyvendinti prioritetą sveikai šeimai ir pasiruošimui bei esminių poreikių patenkinimui, kad išvengti įvairių tautą ir visuomenę griaunančių išgyvenimų.
Socialinės problemos Lietuvoje: kontekstas ir įvairovė
Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius pastebima daug skirtingų socialinių problemų, įskaitant ekonominį nepriteklių, skurdą ir jų poveikį šeimoms, vaikams ir jaunimui. Taip pat įsiviešpatavo alkoholizmas kaip ryškus sociokonominės problemos išraiška, kuri gali skatinti įvairias destruktyvias elgesio formas. Vaikų ir jaunimo apsaugos institucijos bei centrai stengiasi teikti pagalbą ir užtikrinti saugumą, o valstybės programos ir nevyriausybinės organizacijos kuria prevencines programas bei paramos tinklą.
Tam tikros bendruomenių formos, tokios kaip „Carito“ arba Pedagoginiai ir psichologiniai centrai švietimo srityje, padeda sukurti pagalbą ir siekia išvystyti sveiką šeimos gyvenimą. Svarbu skatinti prevenciją: jaunimo stovyklos, laisvalaikio užsiėmimai ir kt. produktai gali užkirsti kelią problemų įsisegimui ir suteikti jaunimui galimybių plėsti socialinius įgūdžius bei gilinti savivoką.
Prevencija ir pagalba: ką siūlo sistema
Šeimų konsultacijos centrai, soc. pedagogai ir psichologiniai centrai dirba bendradarbiaudami siekiant užtikrinti pagalbą tiek vaikams, tiek jų šeimoms. Vaikai globos ir apsaugos institucijose gauna saugumą ir reikalingą pagalbą, o pasirinkimosi galimybės - platus, įskaitant anoniminius ir nemokamus pagalbos šaltinius. Taip pat siekiama suteikti profesionalų paruošimą, pavyzdžiui, Šiaulių Pedagoginiame universitete rengiamus socialinius darbuotojus - soc. pedagogus, kurie gali padėti spręsti problemas lokaliame kontekste.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Pagrindiniai poreikiai vaikų vystymuisi apima fizinį, intelektualinį ir jausminį vystymąsi: fizinis vystymasis, auklėjimas ir mokymas ugdo intelektualinį potentialą, o emocinis jautrumas ir saugumas šeimoje formuoja subalansuotą asmenybę. Šeima turi būti saugi erdvė, kurioje vaikas jaučiasi mylimas ir suprastas, o netikrų jausmų skatinimui būtina vengti perdėto lepinimo bei įtraukti vaikus į teigiamą vaidmenų modeliavimą.
Kaip veikia visuomenė: iš skurdo iki jaunimo įtraukimo
Siekiant užbėgti už akių įvairiems tautą ir visuomenę griaunantiems išgyvenimams, svarbu įtraukti preventyvines programas, jaunimo stovyklas ir užsiėmimus, kurie skatina savarankiškumą, bendravimo įgūdžius ir atsakomybės ugdymą. Jaunimo socialinės problemos yra daugiaplanių veiksnių rezultatas, todėl sprendimai turi būti ir kompleksiniai, ir integruoti į bendrąją socialinę politiką, įtraukiant hierarchinę ir bendruomeninę koordinaciją.
Praktiniai poveikiai ir įžvalgos iš patirties
Profesinė patirtis Lietuvoje rodo, kad didelį vaidmenį atlieka specialistų paruošimas ir prieigos galimybės. Kauno medicinos akademijos kontekste ruošti medikai, slaugos specialistai ir soc. darbuotojai daugiau dėmesio skiria socialinių problemų sprendimui. Taip pat svarbu, kad valstybė užtikrintų nemokamą pagalbą bei anonimiškumą, kad jauni žmonės galėtų drąsiai kreiptis į pagalbą be stigmos.
Prevencijos priemonės, tokios kaip jaunimo užimtumo programos, švietimas apie emocinį intelektą, ir tėvų švietimas, padeda kurti bei tvirtinti pagrindus, kuriais remiasi sveika šeima ir atsakinga visuomenė. Socialinė politika turi būti nuosekli ir kryptinga, siekiant mažinti rizikas bei stiprinti resursus, skirtus šeimoms ir jaunuoliams.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
tags: #jaunimo #socialines #problemos