Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalimi. Jie siūlo daugybę galimybių bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau taip pat gali turėti rimtų neigiamų pasekmių, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs. Naujausi tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida gali būti susijusi su didesniu depresijos, nerimo ir perdegimo lygiu.
Globėjų ir tyrėjų įžvalgos apie psichinę sveikatą
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo duomenimis Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose, o 25 proc. svarstė apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais. Medicinos psichologai pastebi, kad socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į narkotikų priklausomybę, skatinanti grįžti prie telefonų. Pažymimas ir FOMO terminas - baimė praleisti ką nors svarbaus, kilo dėl nuolat dalijimosi iliuzijos apie kitų nuotykius ir sėkmę.
Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. Socialiniai tinklai kartais veikia kaip veidrodis, iškreipiantis mūsų atspindį ir rodomas tik gražiąja pusė, todėl žmonės gali jaustis netinkamais ar beviltiškais. Tačiau tinklai taip pat gali įkvėpti ir sujungti - svarbu skatinti pertraukas, realią veiklą ir ribas, kad sumažėtų spaudimas bei skatinamas sveikas gyvenimo balansas.
Lyčių stereotipų ir kūno įvaizdžio poveikis
Lyčių stereotipai socialiniuose tinkluose daro įtaką tam, kaip jauni žmonės suvokia save ir kitus. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad merginų pasitenkinimas savo kūnu neigiamai koreliuoja su „Instagram“ vartojimu: kuo daugiau merginos įsitraukia, tuo didesnė tikimybė jausis nepatenkintos išvaizda. Taip pat dažnai matomi stereotipai apie moterų emocinį nesaugumą ir grožio/namų darbų vyralizacijos, kai tuo tarpu vaikinai dažnai vaizduojami kaip labiau aktyvūs ir technologijų mėgėjai.
Tikslūs duomenys rodo, kad moterys dažniau susiduria su emociniu nesaugumu ir prisirišimo jausmu, o vyrai gali būti vaizduojami kaip mažiau sugebantys įvardinti emocijas ir reaguoti į konfliktines situacijas. Tokie stereotipai gali riboti pasirinkimus, karjeros galimybes ir prisidėti prie smurto bei diskriminacijos statistikos.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Jaunimo įpročiai, savivertė ir vienišumo jausmas
Tyrimai atskleidžia, kad 41 proc. žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi intensyviai, jaučia didesnį vienišumo jausmą, o tai ypač aktualu jauniems žmonėms. Kuo daugiau laiko leidžiama internete, tuo didesnė tikimybė, kad lyginimasis su kitais ir nuolatinis skelbimų siekimas prisideda prie streso ir nerimo. Todėl svarbu skatinti sąmoningą požiūrį į socialinius tinklus ir realių socialinių ryšių palaikymą.
Specialistai pabrėžia, kad sąmoningas socialinių tinklų naudojimas kartu su realių ryšių kūrimu gali sumažinti vienišumo jausmą ir stiprinti savivertę. Reikšminga yra supratimas, kad matome tik tam tikrą dalį kito žmogaus gyvenimo - dažnai kruopščiai redaguotą ir idealizuotą. Todėl kritinis mąstymas ir atsargus požiūris į tai, ką matome internete, yra būtini.
Ką daryti siekiant saugiau naudoti socialinius tinklus
- Ryšių su realiu gyvenimu skatinimas: daugiau fizinės veiklos, laiko leidimo gamtoje, socialinių veiklų su draugais gyvai.
- Krūvų ribojimas: aiškiai nustatytos ribos laikui, praleidžiamam socialiniuose tinkluose.
- Atviri pokalbiai su šeima ir draugais apie patirtis ir jausmus, siekiant sumažinti stigmos jausmą.
- Kritinis mąstymas: suvokimas, kad matoma informacija dažnai nėra visa tikrovė, o redaguota versija.
- Profesinė pagalba: kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jei apsipriešinimas ar nerimas tampa sunkiai kontroliuojamas.
Svarbu suvokti, kad socialiniai tinklai gali būti galingas įrankis - jie gali įkvėpti ir sujungti, bet taip pat gali sukelti nerimą, žeminančią savivertę ir priklausomybę. Teigti vieno atsakymo nėra, tačiau suprantant rizikas ir pasirenkant atsakingą elgesį, galima išsaugoti psichinę sveikatą.
Vaikų ir jaunuolių apsauga socialiniuose tinkluose
Vaikai ir paaugliai susiduria su papildomomis rizikomis, įskaitant galimą susidūrimą su savižudybių ar neapykantos turiniu, taip pat su įtartinais asmenimis. Nors daugumoje platformų yra amžiaus ribos (ne mažiau kaip 13 metų), mechanizmų patikrinti tikrus amžius dar nėra tobulų. Svarbu ugdyti vaikų ir paauglių gebėjimą kalbėtis apie tai, ką mato, ir kur ieškoti pagalbos, kai patiria nemalonumus ar įtartiną elgesį.
Jei vaikas susiduria su nemalonumais, būtina išsaugoti įrodymus, pranešti administracijai, išblokuoti įkyrius asmenis ir, kai reikia, Kreiptis į policiją. Svarbiausia - ne drausti naudotis tinklais, o padėti vaikams jaustis saugiais ir turėti patikimą suaugusį asmenį, su kuriuo galima pasidalinti patirtimi.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Rekomendacijos politikai ir institucijoms
Daug tyrimų rodiklių ir duomenų apie Lietuvos jaunimą renka Jaunimo reikalų departamentas ir partneriai bei įstaigos, įskaitant savivaldybes bei aukštąsias mokyklas. Tyrimai atliekami kasmet ir apima įvairias jaunimo gyvenimo sritis: darbą, mokslą, laisvalaikį, sveikatą, šeimą ir kt. Tai leidžia formuoti politikas, kurios orientuotos ne tik į aktyviąją jaunimo dalyvavimo sritį, bet ir į platesnį aprašą - kaip jauni žmonės jaučiasi, ko trokšta ir kokias kliūtis patiria.
Socialiniai tinklai ir profesinė veikla
Duomenų santrauka ir kontekstas
Jaunimas Lietuvoje vertina pokyčius santūriai - tik 37 proc. apklaustųjų mano, kad situacija šalyje gerėja. Nors dauguma jaunuolių sako būti laimingi (apie 80 proc.), vis dar dominuoja nuogąstavimai dėl materialinės padėties ir migracijos nuostatų. Tyrimai rodo, kad žalingų įpročių plitimas bei nedarbas išlieka pagrindinėmis jaunimo problemomis, o Socialiniai tinklai tampa tiek įrankiu, tiek iššūkiu jų kasdieniam gyvenimui.
- Vadovaujamasi tyrimų duomenimis, kad socialiniai tinklai turi įtakos emocinei sveikatai ir savivertės jausmui.
- Taikomos priemonės - pertraukos, realus socialinis kontaktas, ribos, aiškios gairės elgesiui online.
- Svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir skatinti saugų bei atsakingą socialinių tinklų naudojimą.
Šis straipsnis sujungia įvairius šaltinių fragmentus apie tai, kaip socialiniai tinklai veikia jaunimą: nuo psichinės sveikatos rizikų iki galimybių įtraukti ir įkvėpti. Svarbiausia - atpažinti problemos realumą, bet ir suteikti įrankius bei strategijas, padedančias išlikti emociškai atspariems šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
tags: #jaunimo #poziuris #i #socialinius #tinklus