Senatvė dažnai suvokiama kaip lėtesnis, ramesnis gyvenimo tarpsnis, tačiau iš tikrųjų joje slypi kur kas daugiau. Tai metas, kai žmogus gali prisiminti nueitą kelią vadovaudamasis išmintimi, ramybe ir gilesniu supratimu.
Senatvės vaizdiniai ir emocijos
Daugeliui žmonių iškyla liūdnos asociacijos su pensijiniu amžiumi: vienatvė, depresija, negalia…
Senatvė tapatinama su bejėgiškumu, posūkiu myriop, senyvas amžius turi savo privalumų, žavesio.
Žiūrint į statistiką kyla mintis, kad senatvės fenomenas yra sąlyginis. Senatvės pojūtis yra tik subjektyvus, priklausantis nuo individo savęs priėmimo, savivertės, aktyvumo ir gyvenimo kokybės.
Fiziniai ir socialiniai pokyčiai
Visa biologija paremta dėsniais, kad viskas gimsta, auga, bręsta, senėja ir miršta. Žmogus irgi ptalpintas į šiuos rėmus. Senėti mes pradedame jau nuo 30 metų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Dažniausiai šiuo etapu žmonės stengiasi pamilti savo senstantį kūną, susigyventi su atėjusiomis ligomis ar esamų ligų paūmėjimais, visais kitais fiziniais pokyčiais, kai nebesame jauni, gražūs, energingi.
Man įdomu stebėti, kaip senstu, matyti, kad rankos nebe tokios pajėgios, kad sąmonė silpsta, dingsta atmintis.
Psichologinės perspektyvos ir prisitaikymas
Senatvė - tai gyvenimo ruduo. Ruduo gali būti niūrus, lietingas ir nejaukus, bet jis taip pat gali būti visiškai kitoks, saulėtas ir šiltas.
Žmogus sensta, kai nustoja žiūrėti, galvoti ir tikėti į gera. Mes galime dūsauti praėjusios jaunystės, bet pagalvokite apie tai: kartais dėl tragiško atsitiktinumo labai jaunų žmonių gyvenimas nutrūksta.
Jei mylime ir vertiname gyvenimą, kitus žmones, jei stengiamės būti jiems naudingi ir tai atrodo prasminga, jei su dėkingumu priimame mums duotus metus, nesijausime seni.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Maža to, nepaisydami amžiaus ir spinduliuodami žmogišką šilumą, pozityvumą, viltį, gyvensime vaisingai besiskleidžiantį gyvenimą ir įkvėpsime tai daryti kitus.
Socialinės ir ekonominės įtakos
Gimstamumas labai svarbus mūsų pensijoms. Socialinio draudimo ir sveikatos apsaugos programos veikia pagal piramidės schemą: kol kiekvienam pensininkui tenka daug jaunų darbuotojų, mokesčiai gali būti nedideli, o išmokos - didelės.
Senstant visuomenei piramidė darosi per sunki ir pradeda svyruoti. 1940 m. kiekvienam pensininkui Amerikoje teko beveik dešimt darbuotojų, dabar - maždaug penki. Po penkiolikos metų šis skaičius sumažės iki trijų.
Fizinė ir psichinė sveikata yra įsprausta į ekonominių galimybių rėmus ir tai labai dvasiškai skurdina žmones.
Amžiaus suvokimas ir kultūriniai skirtumai
Kiekvienais laikmetis turi savo supratimą, kada prasideda senatvė. Pasaulinė Sveikatos organizacija žmogaus amžių klasifikuoja taip: nuo 60 iki 74 metų yra pagyvenęs žmogus, nuo 75 iki 90 metų - senas žmogus, virš 90 - ilgaamžis.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Senatvė ar vyresnis amžius? Labai skiriasi šios dvi kategorijos.
Senatvė asocijuojasi su pesimizmu ir skurdu. Lietuvoje senatvė labai priklauso nuo gyvenimo kokybės ir būtent kokybė įtakoja savivertę, savęs priėmimą ir aktyvumą, o ne atvirkščiai.
Teorijos ir elgesio tipai senatvėje
Yra keletas pscihologinių teorijų, kurios atspindi senatvę. Dažniausiai taikoma išsipareigojimo teorija, kai pasitraukiama iš aktyvios veiklos, kai nuleidžiamos rankos, kai dėmesys nukreipiamas tik į save, savo sveikatą, kaip išgyventi iš mažos pensijos, kaip įpirkti vaistus, o gal net išlaikyti iš pensijos artimuosius.
Tenka išmokti naujų socialinių vaidmenų - būti pensininku, seneliu, močiute, būti niekam nereikalingu, biti našliu, vienišu žmogum. Susitaikymas su šia būsena yra sudėtingas dalykas, neretas palūžta.
Praktiškai tik aukštos savivertės žnonės save lygina su vynu, kuris senstant gerėja.
Išmintis: rašytojų, filosofų ir dvasinių vadovų mintys
Ciceronas, romėnų filosofas, teigė: „Senatvė nėra našta, jei žmogus išsaugo savo dvasinę stiprybę.“ Jo mintis primena, kad tikroji žmogaus galia slypi ne kūne, o sieloje.
Johanas Wolfgangas Goethe rašė: „Senstame ne todėl, kad praeina metai, o todėl, kad nustojame svajoti.“ Pasak jo, žmogus išlieka jaunas tiek, kiek leidžia sau tikėti ateitimi.
Sofoklis sakė: „Nėra tokio žiedo, kaip senatvė, jei ji pražysta išmintimi.“ Šis posakis atskleidžia, kad metai suteikia gilią patirtį, leidžiančią aiškiai pajusti gyvenimo esmę.
Markas Tvenas yra pasakęs: „Amžius - tai proto būsena. Jei nesakytum, kiek tau metų, niekas nepatikėtų.“ Jo mintis pabrėžia, kad tikrąjį amžių parodo ne dokumentai.
Dalai Lama teigė: „Senstant suvoki, kad svarbiausia - ne laimėti, o būti geru žmogumi.“ Su metais tampame labiau atjaučiantys, ramūs.
Albertas Einšteinas teigė: „Ne tas yra senas, kuris nugyveno daug metų, o tas, kuris prarado smalsumą.“ Jo žodžiai skatina išlaikyti vidinį gyvybingumą.
Gabrielis Garsija Markesas yra pasakęs: „Senatvė - tai ne amžius, o suvokimas, kad gyvenimas yra vertingas kiekvieną akimirką.“ Būtent šis suvokimas suteikia žmogui gebėjimą branginti dabartį.
Praktinės nuostatos: kaip išlikti jauniu „sielos požiūriu“
Jei nešiosiesi vaikystę su savimi - niekada nesensi. Tomas Stopardas
Niekada nevėlu turėti laimingą vaikystę. Tomas Robinsas
Gimtadieniai yra sveikas dalykas. Statistika rodo, kad žmonės, kurie jų daugiausiai švenčia - gyvena ilgiausiai. Larry Lorenzoni
Vertinkite kiekvieną dieną, praleistą Žemėje. Niekas nenori senti. Bet pagalvokite štai apie ką: laikas - neįkainojamas resursas.
Tegu sveikata ir veido bruožai ne tokie, kaip anksčiau. Svarbiausia, kad mes vis dar gyvename: vaikštinėjame, apkabiname savo artimuosius, grožimės saulėlydžiu ir įkvepiame gėlių aromatą.
Vyresnio amžiaus žmonės duoda gyvenimo patarimų | Visuomenės dozė
Statistika ir demografinės tendencijos
Žmonijos amžius ilgėja. Pirmąkart per žmonijos istoriją, žmogaus gyvenimo laiko vidurkis peržengė 60 metų. 2015 metais tokio amžiaus žmonių buvo 900 milijonų, 2050 metais prognozuojama, kad jų jau bus 2 bilijonai.
Tiesą sakant, lyginant su funkciniu senėjimu, maždaug 50 proc.
Ką verta prisiminti kasdien
Mes galime dūsauti praėjusios jaunystės, bet pagalvokite apie tai: kartais dėl tragiško atsitiktinumo labai jaunų žmonių gyvenimas nutrūksta. Vertinkite kiekvieną dieną, praleistą Žemėje.
Dalį laiko iš mūsų vagia, dalį - atima, o dalis nepastebimai nuslysta šalin. Seneka Laikas, kai jo maža, tampa vertingas, ir, patikėkite, jo užtenka viskam.
Laikas - nuostabus mokytojas, deja užmušantis savo mokinius. H. L.
Praktiniai patarimai
- Ruoštis senatvei psichologiškai ir iš anksto galvoti apie šį gyvenimo tarpsnį.
- Puoselėti savivertę ir socialinį aktyvumą, nes jaunystė priklauso nuo santykio su gyvenimu.
- Vertinti santykius su artimaisiais ir dalintis laiku, nes būtent paprasti malonumai suteikia prasmę.
- Išlaikyti smalsumą, siekti naujų žinių ir pomėgių.
| Aspektas | Pagrindinė mintis |
|---|---|
| Biologija | Senėjimas yra natūralus procesas: gimstame, augame, bręstame, senstame, mirštame. |
| Psichologija | Amžius priklauso nuo požiūrio: smalsumas, svajonės ir savivertė palaiko jaunystę. |
| Socialinis | Demografinės tendencijos ir gimstamumas veikia pensijų sistemas ir visuomenės naštą. |
| Dvasinis | Senatvė gali būti dovana: išmintis, ramybė, gebėjimas vertinti paprastumą ir gerumą. |
Senatvė - ne tik fizinis pokytis, bet ir galimybė atrasti naują gyvenimo kokybę. Kiek esame jauni, priklauso tik nuo mūsų pačių santykio su savo gyvenimu ir savimi.