Pastaruoju metu Lietuvoje sulaukta dėmesio skandalingų įvykių nelegaliuose globos namuose, kurie atskleidė rimtas problemas socialinės globos sistemoje. Nuo nepilnamečio D.Bikaus nusikaltimų vaikų globos namuose iki senolių nepriežiūros ir smurto atvejų - šie įvykiai atkreipė visuomenės ir institucijų dėmesį, o kartu parodė būtinybę stiprinti kontrolę ir užtikrinti globojamų asmenų saugumą bei orumą.
D.Bikaus nusikaltimai vaikų globos namuose
Prieš keletą metų iškilęs skandalas atskleidė D.Bikaus, buvusio nepilnamečio globos namuose, padarytus nusikaltimus prieš kitas globotines aukas. Iš viso teisėsaugininkai nustatė devynias aukas, iš kurių keturios buvo mažamečiai (jauniausiajai - 12 metų), keturios - paauglės, o viena - pilnametė, kai įvykiai vyko.
Įtariamasis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, o jam buvo skirta psichiatrinė ekspertizė, siekiant išsiaiškinti jo pakaltinamumą. Po devynių mėnesių trukusio ikiteisminio tyrimo prokuroras siūlė skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau galutinė bausmė sustojo ties ketveriais metais ir dviem mėnesiams.
Moralinės žalos atlyginimo prašymus už nukentėjusius palaikė vaiko teisių tarnybų atstovai, tačiau priteista buvo tik dalis, daugiausia tris ir daugiau tūkstančių eurų. Griežčiausia bausmė buvo skirta už seksualinį dvylikamečio prievartavimą.
Nelegalūs globos namai Priekulėje - neatsakinga socialinių paslaugų teikimo praktika
Šią savaitę atskleista apie nelegaliai veikiančius globos namus Priekulėje, mieste, Žalgirio gatvėje. Nacionalinė visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas, gavęs anoniminį pranešimą, operatyviai patikrino patalpas ir nustatė, kad socialinės globos paslaugos ten teikiamos neturint higienos paso, t. y. be oficialaus leidimo.
Taip pat skaitykite: Statistika apie pensininkų sukeltus eismo įvykius
Įstaigos vadovas Martynas Latanauskas išreiškė apgailestavimą, nes tik „geranoriškai priėmė tris žmones“ laikinai, iki dokumentų išdavimo. Joždu slaugė dvi slaugytojos, buvo laikomasi koronaviruso saugos reikalavimų. Tačiau Priekulės seniūnė teigė nežinojusi apie neteisėtą veiklą ir tik iš žiniasklaidos sužinojo apie šį atvejį.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistas sakė, kad patalpos primena gyvenamojo namo aplinką, o darbuotojai teigė, kad globotiniai greitai grįš į šeimas, tik kol įstaiga tvarkosi dokumentus.
Senolės nepriežiūra globos namuose - tragedija ir emocinė šeimos dramą
Kita tragedija susijusi su senole, kuri priežiūros įstaigoje praleido du mėnesius ir buvo nefiziškai prižiūrima. Jos artimieji sužinojo, kad moteris laikėsi aukšta temperatūra, bet įstaigos darbuotojai apie tai jų neinformavo. Atvykę artimieji iškvietė greitąją pagalbą, ligoninėje diagnozuotas sepsis, sukeltas ilgalaikės tarpvietės žaizdų dėl nepriežiūros.
Medikai kalbėjo apie sisteminį aplaidumą, o artimieji teigia, kad senolė negalėjo pati skųstis dėl demencijos. Šeima pareiškė ketinimą kreiptis į visas atsakingas institucijas, siekiant teisingumo ir kitų globos namų saugumo užtikrinimo.
Macikų socialinių globos namų direktorius reagavo, sudarė vidinę komisiją ir pažadėjo griežtas sankcijas darbuotojams, jei faktai pasitvirtins.
Taip pat skaitykite: Socialinių krizių apibrėžimas ir Lietuvos patirtis
Liudijimai apie smurtą ir nepriežiūrą: sisteminė problema
Viešoje erdvėje pasirodė buvusių globos namų darbuotojų liudijimai apie sisteminį smurtą ir nepriežiūrą. Jie pasakoja apie žodinį ir fizinį smurtą, maisto trūkumą, netinkamą higieną ir žeminimą, kuris dėl nebaudžiamumo atmosferos užsitęsė ilgą laiką.
Pasak liudininkų, gerausių darbuotojų atsargos trumpėja, nes sąžiningi darbuotojai netrunka išeiti dėl aukšto streso ir piktnaudžiavimo. Tai atskleidžia gilias problemas globos įstaigų kultūroje ir veikloje.
Demografinės tendencijos ir socialinės globos poreikiai Lietuvoje
Lietuva yra viena iš senstančių Europos šalių - beveik penktadalis gyventojų yra vyresni nei 65 metų, o iki 2050 m. šis skaičius gali pasiekti trečdalį visuomenės. Dėl to iškyla didelis senyvo amžiaus žmonių globos poreikis, kuris vis dar išlieka neišspręstas dėl globos namų trūkumo.
Apklausos rodo, kad 9 iš 10 Lietuvos gyventojų rūpinasi artimųjų priežiūra senatvėje, o 63 proc. būtų linkę gyventi globos namuose tik garantuodami tinkamą rūpybą.
| Socialinės globos aspektas | Duomenys |
|---|---|
| Gyventojų dalis > 65 m. | ~20% |
| Prognozuojama 2050 m. dalis > 65 m. | ~33% |
| Palankiai vertina globą globos namuose | 88% |
| Svarstytų apie globos namus tik užtikrinti saugumą | 63% |
| Mano, kad Lietuvoje nėra tinkamų globos namų | 20% |
Socialinės globos paslaugų organizavimas ir finansavimas
Globos namų paslaugos yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat dalis mokesčių tenka pačiam globotiniui, pagal jo pajamas ir turto vertę. Už socialinės globos paslaugas papildomai moka savivaldybė, kai pajamos nepadengia visų sąnaudų.
Taip pat skaitykite: Globos namai Legailiuose
Vidutinė socialinės globos kaina vienam asmeniui per mėnesį siekia apie 1430 eurų, o asmenims su sunkia negalia - apie 1590 eurų.
Finansavimas remiasi iš asmens gaunamų pajamų (pensijos, pašalpos) ir valstybės biudžeto dotacijomis pagal sudarytas kompensavimo sutartis.
Globos namų gyvenimo sąlygos ir patirtys
Globos namuose gyvenančių senolių ir neįgaliųjų gyvenimo sąlygos yra įvairios - iš vienos pusės, yra įstaigos su tinkama infrastruktūra, moderniais socialiniais paslaugų metodais, pavyzdžiui, Adakavo socialinių paslaugų namuose, kur gyventojai gali užsiimti užimtumu, socializuotis, dalyvauti kultūrinėse veiklose.
Tačiau iš kitos pusės, egzistuoja globos namai su prasta priežiūra, aplaidumu ir net smurtu. Statistiškai daugelyje savivaldybių vyrauja eilės laukiančiųjų patekti į globos namus, nes vietų trūksta.
- Adakavo socialinės paslaugų namai - sukuria lankstesnę erdvę ir skatina gyventojų savarankiškumą.
- Grupinio gyvenimo namai ir apsaugoti būstai Tauragėje - skatina integraciją, darbingumą ir laisvesnį gyvenimą.
- Senoliai vis dar susiduria su sunkumais adaptacijoje ir socialine atskirtimi.
Socialinės globos namų pertvarka ir modernizacija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savivaldybės siekia modernizuoti socialinės globos sistemą, mažinant didelių globos namų gyventojų skaičių ir skatindamos perėjimą į bendruomenines gyvenimo formas - grupinio gyvenimo namus, apsaugotus būstus.
ES struktūrinių fondų investicijos skiriamos tokiems projektams kaip Tauragės regiono grupinių namų, socialinių dirbtuvių ir apsaugotų būstų kūrimas, kad globotinių gyvenimas taptų savarankiškesnis ir prasmingesnis.
Kokie žingsniai siekiant patekti į globos namus?
- Asmuo arba jo globėjas raštu kreipiasi į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių.
- Įvertinamas socialinių paslaugų poreikis pagal nesavarankiškumą.
- Savivaldybės skiriami socialiniai darbuotojai nustato paslaugų apimtį.
- Pagal priimtą sprendimą asmuo gali būti apgyvendintas globos įstaigoje, pasirenkamoje atsižvelgiant į poreikius ir pageidavimus.
Taip pat yra galimybė apgyvendinti asmenį komerciniu susitarimu su globos namais, pasirašant sutartį ir apmokant pirmą mėnesį.
Visuomenės nuomonė ir ateities perspektyvos
Apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų norėtų būti prižiūrimi savo namuose arba artimųjų, o tik nedidelė dalis pasirinktų globos namus. Visgi senjorų skaičiui didėjant, būtina užtikrinti tinkamas paslaugas ir priežiūrą tiek institucijose, tiek bendruomenėse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai akcentuoja perėjimą prie savivaldybių valdomos kontrolės ir skatinimą surasti vietų ne tik artimiausiuose rajonuose, bet ir platesnėje Lietuvos teritorijoje.