Lietuvoje sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatus draudimas. PSD apdrausti gyventojai, nepriklausomai nuo pilietybės, turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą valstybinėse, savivaldybių ir privačiose gydymo įstaigose. Tačiau jei neturite PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys.
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme.
Kas gali būti apdraustas PSD?
- Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai.
- Laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą.
- Asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis.
- Nelydimi nepilnamečiai.
- Perkelti asmenys.
- Užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga.
- Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.
Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas. Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos.
Jei nedirbate ir nesate draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė. Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis. Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Jei esate sutuoktinis ar registruotas partneris, atvykęs pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, arba Lietuvos pilietį ir nedirbate arba nesate draudžiamas valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2025 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 72,45 EUR. Išsamią informaciją apie tai, kaip mokėti įmokas, rasite čia.
SVARBU: Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia.
Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), nemokamai galite gauti skubią medicininę pagalbą ir gydymą ligoninėje. Jeigu norite nemokamai apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose rutininės apžiūros ar planinių procedūrų tikslais, jums reikės turėti PSD.
Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis. Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes:
- Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam. Visą draudimo bendrovių sąrašą rasite čia.
- Savarankiškai apmokėkite kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu sveikatos draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip. Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medicininių procedūrų ir palatos tipo.
Būtinasis Stažas ir PSD
Nuo 2018 m. pradėtas būtinojo senatvės pensijos stažo ilginimo procesas - stažas kasmet yra ilginamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Sprendžiant, ar konkretus žmogus jau turi teisę būti draudžiamas PSD valstybės lėšomis, atsižvelgiama į jo amžių ir įvertinama, koks būtinasis darbo stažas galios tais metais, kai būtent tas žmogus sulauks senatvės pensijos amžiaus.
Anot Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Ingos Kvedarienės, jei žmogus senatvės pensijos amžių sukaks šiemet, PSD valstybės lėšomis jam garantuoja įgytas 33 metų pensijų socialinio draudimo stažas, tačiau jeigu senatvės pensijos amžiaus žmogus sulauks tik po dvejų metų - 2025 metais, tuomet PSD valstybės lėšomis jam garantuoja įgytas 34 metų stažas.
Numatyta išimtis tiems žmonėms, kurie dar iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įgiję ne mažesnį kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažą - šie gyventojai ir toliau yra draudžiami PSD valstybės lėšomis. Bedarbiams, turintiems pagal šias sąlygas įvertintą stažą, nereikia patiems savarankiškai mokėti PSD įmokų, nes sveikatos draudimą jiems garantuoja įgytas būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas. Tačiau reikėtų laiku susitvarkyti būtinus dokumentus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Jei būtinąjį darbo stažą turintys gyventojai vis dar dirba arba po kurio laiko įsidarbina, įregistruoja savarankišką veiklą, privalomojo sveikatos draudimo įmokos atskaitomos iš jų atlyginimo arba mokamos savarankiškai nuo kiekvienos veiklos pajamų.
Ligonių kasos primena, kad pasitikrinti, ar žmogus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, galima Ligonių kasų interneto svetainėje.
Paciento paskyros nustatymų keitimas Esveikata programėlėje
Individuali veikla ir VSD įmokos
Individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Tai gali būti savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, savarankiška sporto veikla arba savarankiška atlikėjo veikla.
Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu: pensijų, ligos, motinystės. Tai reiškia, kad mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas kaupiate stažą senatvės pensijai bei įgyjate teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir kt. išmokas. Įmokos mokamos nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų).
VSD įmokų dydžiai
VSD įmokų tarifai priklauso nuo to, ar asmuo kaupia pensiją papildomai:
| Pensijų kaupimas | VSD tarifas |
|---|---|
| Nekaupiate | 12,52 % |
| Kaupiate (3 %) | 15,52 % |
Didžiausia suma, nuo kurios privalu sumokėti VSD įmokas, yra 90 681,84 € per metus (praėjusių metų 43 VDU suma). Pasiekus šias sumas, daugiau mokėti nebereikia - tai vadinamosios įmokų lubos.
VSD įmokų „lubos“
| Pensijų kaupimas | Maksimali VSD įmoka per metus |
|---|---|
| Nekaupiate | 11 353,37 € |
| Kaupiate (3 %) | 14 073,82 € |
Įmokų pateikimo būdai
Yra du būdai pateikti įmokas:
- Vieną kartą per mėnesį
- Vieną kartą per metus
Vieną kartą per mėnesį
Jei įmokas mokate avansu (nuo per tą kalendorinį mėnesį gautų (uždirbtų) pajamų) - VSD įmokos mokamos kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Tokiu atveju reikia pateikti „Sodrai“ SAV pranešimą už ataskaitinį laikotarpį.
Informacija „Sodrai“ apie savarankišką veiklą vykdantį asmenį (SAV pranešimai) teikiama asmeninėje „Sodros“ paskyroje draudėjui.
Jei, atsižvelgiant į tą mėnesį gautas (uždirbtas) pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas mokate už einamąjį mėnesį (avansu) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos tokiu atveju - SAV pranešimas teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos.
Pavyzdys. Už 2025 m. sausio mėn. SAV pranešimas turi būti pateiktas iki 2025 m. vasario 15 d.
SAV pranešime turi būti nurodoma pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos (90 proc.).
Svarbu tai, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. įmokos mokamos vienu įmokos kodu - 444 - pirmiausia padengiamos PSD įmokos, o VSD įmokos įskaitomos tik pateikus SAV pranešimą.
Todėl, jeigu pageidausite einamuoju laikotarpiu gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, rekomenduojame SAV pranešimą pateikti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, iškart po įmokų sumokėjimo, t. y. nelaukiant kito mėnesio 15 dienos. Pavyzdys. Asmuo kuriam nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2025 m. vasario mėn., bus laikomas apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu už 2025 m. sausio mėn. bus sumokėjęs VSD įmokas ir pateikęs SAV pranešimą.
Jeigu nuspręsite VSD įmokas mokėti kas mėnesį ir sumokėjus VSD įmokas pateiksite SAV pranešimą (nelaukiant pajamų deklaracijos pateikimo termino, t. y., kitų metų gegužės 2 d.) - Jums susirgus ar slaugant šeimos narį, išmokas galėsite gauti iškart pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.
Taip pat, tokiu atveju būtų vertinama ar esate sumokėjęs VSD įmokas už praėjusį mėnesį ir ar turite reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą.
Vieną kartą per metus
Jei VSD įmokų dydis priklauso nuo praėjusiais metais gautų pajamų - VSD įmokos sumokamos ne vėliau kaip iki gegužės 2 dienos.
Jei VSD įmokas mokate vieną kartą per metus, už praėjusius metus, duomenys apie savarankiškai dirbančio asmens deklaruotas metines pajamų sumas ir šių sumų išskaidymą pagal kiekvieną kalendorinį mėnesį teikiami VMI, metinėje pajamų deklaracijoje GPM311, pasirenkant įmokų tipą „Sodros mėnesinis“.
Deklaravus metinę pajamų sumą (pasirenkant įmokų tipą „Sodros metinis“), bet nedeklaravus išskaidytos pagal kiekvieną mėnesį - Jūsų metinė pajamų suma nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos bus išdėstyta lygiomis dalimis, atsižvelgiant į veiklos vykdymo laikotarpio kiekvieno mėnesio kalendorinių dienų skaičių ir sumokėtas įmokas.
✅ „Sodros mėnesinis“ - kai pajamos išskaidytos pagal mėnesius
✅ „Sodros metinis“ - kai pajamos nurodytos bendra suma (jos bus išskaidytos automatiškai)
Jei pasirinksite įmokas „Sodrai“ mokėti tik kartą per metus - Jums priklausančias išmokas „Sodra“ išmokės tik po to, kai deklaruosite savo pajamas VMI ir sumokėsite priklausančias įmokas.
Už atitinkamus kalendorinius metus SAV pranešimuose nurodytos pajamų sumos, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, turi sutapti su VMI deklaruotomis pajamomis nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos.
Kaip skaičiuojamas stažas senatvės pensijai?
Kada įskaitomas pilnas 1 mėn. stažas?
✅Jei VSD įmokos mokamos nuo MMA arba daugiau - ✔️ įskaitomas vienas pilnas mėnuo
✅ Jei VSD įmokos mokamos nuo mažesnės nei MMA sumos - ➗ įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis
Apskritai paminėtina, kad senatvės pensiją galite gauti, jei:
- Sukakote senatvės pensijos amžių. Jį pasitikrinti galite:
- Pasinaudojus SODROS skaičiuokle.
- Pasinaudojus SODROS senatvės pensijos amžiaus lentele.
- Turite minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Jį pasitikrinti galite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui bei susiformavę suvestinę „Rep.02 Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ (kairysis meniu → Nauja suvestinė);
Jei susiformavę suvestinę „Rep.02 Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ pastebėjote, kad yra pateikiama ne pilna informacija apie Jūsų įgytą stažą pensijai gauti - greičiausiai „Sodrai“ nesate pateikę dokumentų, kurie įrodo Jūsų iki 1994 metų įgytą stažą.
Taip pat paminėtina, kad „Sodra“ duomenis apie Jūsų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 metų. Todėl, jei Jūs dirbote iki 1994 metų ir iki šiol „Sodrai“ nesate pateikę dokumentų, įrodančių Jūsų iki 1994 metų įgytą stažą, tai padaryti galite bet kuriuo Jums patogiu metu atvykę į artimiausią „Sodros“ skyrių.
Stažas pagal įstatymą
Pagal įstatymą, į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.
Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos.
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.
Nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m.
Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius, nurodyti šio įstatymo 2 priede.