Per pastaruosius metus labai pasikeitė požiūris į vaiko gerovę. Įstatymo dėmesio centre yra kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai.
2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau - Įstatymas). Šių metų sausio mėnesį įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, o tai rodo, jog įstatymas vis dar keičiasi.
Pirmiausia tėvai yra tie, kurie auklėja ir rūpinasi vaikais. Pažvelgus plačiau, į šį sudėtingą procesą, padedantį vaikui tapti suaugusiu, daugiau ar mažiau yra įtraukti kiti asmenys - tai ir giminaičiai, mokytojai, globėjai bei kiti asmenys, turintys kontaktą su vaiku. Vaiko auginimas turi tam tikrus standartus/taisykles, tačiau tuo pačiu metu tai labai individualus procesas, susijęs su vaiko galimybėmis, jo/jos gyvenimo aplinkybėmis ir jo/jos patirtimi jį/ją supančiame pasaulyje.
Kai šis procesas rimtai sutrinka Įstatymas apibūdina procesus, kurie turi būti pradėti, siekiant išspręsti problemas ir įveikti sunkumus. Jog Įstatymas būtų įgyvendintas buvo sukurtos naujos funkcijos, tokios kaip mobilios komandos, atvejo vadybininkai.
Įvardinta tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (toliau - TBK) funkcijos pagalbos procese vaikui ir šeimai. Vaikų globos galimybės buvo praplėstos. Įteisintas ir suaktyvintas tarpusavio bendradarbiavimas ir konsultacijos.
Taip pat skaitykite: Amžius ir senatvės pensija
Iš tikrųjų į pagalbos procesą gali būti įtrauktos visos organizacijos, kurios yra susijusios su vaikų ir jaunimo priežiūra, tai ir mokykla, sveikatos priežiūros įstaigos, dienos centai, bendruomeniniai vaikų globos namai, savarankiškumo/ lydimieji būstai, policija. Įtraukimas į pagalbos procesą priklauso nuo esamų problemų, kurias norima išspręsti.
Trumpai tariant: visi specialistai, kurie yra atsakingi, ieško būdų, kad Įstatymas taptų įgyvendinimas. Įstatymas suteikia struktūrą ir asmenys, kurie įsitraukia į jo įgyvendinimą, taip pat turi turėti omenyje konkrečius vaikų poreikius, stiprybės ir vaiko bei jų supančių asmenų sugebėjimus, galimybes. Visiems specialistams reikia laiko, kad sukurtoje struktūroje rastų/ atrastų savo konkrečias užduotis, atsakomybes, kompetencijas. Būtina susipažinti su kolegomis iš kitų organizacijų, sužinoti jų užduotis ir rasti konstruktyvų informacijos pasidalinimo būdą, išlaikant konfidencialumą ir pan.
Kovojant su minėtais aspektais, nepaisant gero linkinčių/ norinčių padėti asmenų įsitraukimo, vaikas/ jaunuolis, jos/ jo tėvai ar kiti globėjai gali lengvai pasimesti ar net pradingti. Mes diskutuojame, dalinamės patirtimi, klausimais ir rūpesčiais reguliariuose grupiniuose susitikimuose, kuriuose įsitraukę praktikai iš skirtingų organizacijų. Šis straipsnis taip pat yra mūsų susitikimų rezultatas.
Šio straipsnio pagrindą sudaro 5 pavyzdžiai, kuriuos parašė praktikai, kadangi norime ir toliau kalbėti apie praktiką/ realybę. Daugelis skaitytojų atpažins socialinių darbuotojų ir atvejų vadybininkų, kurie parašė pavyzdžius, keliamas problemas, temas ar klausimus. Kiti skaitytojai gali neatpažinti paminėtų temų, kadangi gali skirtis jų požiūris ar užduotys.
Praktiniai pavyzdžiai ir iššūkiai
1 pavyzdys: Alkoholio priklausomybė šeimoje
Pirmasis pavyzdys paraišytas atvejo vadybininkės. Jos dėmesio centre yra mamos alkoholio priklausomybės problema. Lieka neaišku, kaip šiame pavyzdyje yra įsitraukusi Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Taip pat skaitykite: Paramos gavėjai
“Šeimą sudaro trys asmenys - mama, jos partneris ir paauglys sūnus. Mama turi alkoholio priklausomybės problemą. Šeimos gyvenimo sąlygos yra skurdžios ir jų gyvenamoji vieta nutolusi nuo miesto ir dėl šios priežasties jiems sudėtinga pasinaudoti socialinėmis paslaugomis. Moteris nedirba ar dirba tik atsitiktinius darbus, kadangi alkoholio vartojimas turi didelį poveikį jai. Ji negali susitvarkyti su kasdieninėmis problemomis - tokiomis kaip darbas ar sūnaus mokymosi problemos. Tai ją labai erzina/ liūdina ir dėl alkoholio vartojimo jos emocijos siūbuoja. Ji emocionali, verksminga ir impulsyvi. Jos emocinė ir fizinė būklė blogėja.
Po pokalbio su šeimos socialine darbuotoja, siekiant padėti spręsti iškilusias problemas, sutarėme pradėti atvejo vadybos procesą, kadangi norėjome įtraukti daugiau jos aplinkos žmonių. Jos brolį ir partnerį pakvietė į susitikimą. Moters brolis nėra priklausomas nuo alkoholio ir nori jai padėti. Bet jos brolis jau praradęs tikėjimą ja. Jos partneris taip pat turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau nori palaikyti moterį, tačiau tam jam trūkstą socialinių įgūdžių.
Klientė atvyko į susitikimą ir aiškiai matėsi, jog yra vartojusi alkoholio. Moteris buvo emocionali ir susitikimas nevyko sklandžiai. Ji atsisakė visos jai siūlomos pagalbos ir staiga išbėgo iš susitikimo. Mes nusprendėme nesukelti didesnio streso ir suteikti mamai daugiau laiko. Sutarėme, kad moteris du mėnesius galės pagalvoti dėl reabilitacijos.
Atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja sudarė pirmąjį pagalbos šeimai planą, kurio pagrindiniai tikslai buvo užmegzti kontaktą su kliente ir motyvuoti ją priimti pagalbą dėl priklausomybės. Plane taip pat buvo numatyta, jog socialinė darbuotoja motyvuos klientę ir suteiks informaciją apie gydymąsi, taip pat kai moteris bus pasiruošusi priimti sprendimą dėl gydymosi, jai padės emociškai pasiruošti susitikimui.
Į antrąjį susitikimą moteris atvyko kartu su broliu. Jis labai palaikė moterį ir motyvavo ją gydytis. Ji buvo ramesnė ir apsisprendė ieškoti pagalbos. Su socialinės darbuotojos pagalba moteris buvo pasiruošusi pradėti gauti priklausomybės terapeuto konsultacijas, siekiant geriausios gydymo priemonės. Socialinė darbuotoja turėjo sunkiausią užduotį, ne tik motyvuoti klientę siekti pagalbos, bet padėjo jai suvokti problemos rimtumą.
Taip pat skaitykite: Socialinis modelis Lietuvoje
Pirmasis susitikimas nebuvo labai sėkmingas. Laimei nesėkmingas susitikimas neužblokavo nei atvejo vadybininkės, nei socialinės darbuotojos ieškoti būdų, kaip įveikti problemas. Vietoj to, jog kaltintų moterį, atvejo vadybininkė kartu su socialine darbuotoja buvo atviros situacijos analizei. Joms buvo aišku, jog moteris jautėsi beviltiškai. Joms buvo aišku, kad gydymas bus efektyvus tik tada, kai klientė pati norės pakeisti situaciją ir įveikti alkoholio vartojimo problemą. Vien tik spaudimas iš išorės nepadės.
Buvo pastebėta, jog moteris nėra viena. Jos brolis, kaip ir partneris norėjo padėti. Bet jos brolis buvo jau praradęs viltį. Jis tikriausiai jau buvo dėjęs daug pastangų prieš tai ir nesulaukė jokio rezultato. Atvejo vadybininkė su socialinės darbuotojos pagalba sukūrė moteriai galimybę pradėti iš naujo. Tai jos padarė aiškiai suformulavusios pirmąjį tikslas, o tai buvo veiksmingos vėlesnės pagalbos prielaida. Pagalbos šeimai plane buvo aiškiai įvardinta, jog moteriai skiriama maksimaliai du mėnesiai, per kuriuos ji turėtų dirbti su savimi ir įgauti motyvacijos priklausomybės nuo alkoholio problemai spręsti. Aiškiai suformulavus pirmąjį tikslą, buvo labai aišku ir moteriai ko iš jos tikimasi.
Socialinės darbuotojos požiūris buvo, jog priklausomybė nėra pats asmuo. Lygiai taip pat kaip ir asmuo su negalia, nėra vien tik negalia, bet jis/ ji turi negalią ar ligą su kuria turi susitvarkyti. Moteriai buvo suteikta maksimalus terminas tikslui pasiekti t.y. 2 mėn. Moteriai buvo aišku, kad ji turi pasirinkimą - ar kažką daryti, ar ne.
2 pavyzdys: Realistiškas planavimas
Pirmajame pavyzdyje buvo atskirta, ties kuo buvo dirbama pirmiausia ir kokie numatyti kiti žingsniai. Moteriai nebuvo suformuluoti visi tikslai iš karto, jog ji vienu metu juos turėtų pasiekti.
“Praėjus atvejo vadybos posėdžiui socialinis darbuotojas gauna pagalbos šeimai planą, kuriame yra nemažai uždavinių klientui ir socialiniam darbuotojui, siekiantiems, kad šeimoje įvyktų pokyčiai. Pasiekti pokyčių duodamas įvairus terminas nuo mėnesio iki pusės metų ar ilgiau. Dirbant ir vykdant daugybę užduočių yra sudėtinga pastebėti teigiamus pokyčius dėl paprastos žmogiškos priežasties, mūsų klientai nėra laisvi 24 valandas per parą ir tik užsigeidus, negali ateiti pas socialinį darbuotoją konsultacijai. Ir planuojant vizitus pas socialinį darbuotoją ar socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje (nepamirškime, kad socialinis darbuotojas dirba su 15 šeimų) mėnesio ar dviejų eigoje sudėtinga pastebėti teigiamų pokyčių, nes šeima pagal planą vykdo dar 4-5 užduotis pvz. Lanko psichologą, tėvystės įgūdžių programą, planuoja su vaikais vizitus pas gydytojus ir pan. O dar socialinis darbuotojas konsultuoja trimis temomis apie vaikų auklėjimą, pozityvų bendravimą, taisyklių bei ribų nustatymą ir t.t. (!) Taigi užduotys žingsnis po žingsnio šeimai ir socialiniam darbuotojui gali būti veiksmingesnės.
Kalba eina apie pagalbos šeimai plano sudarymą su konkrečia viena-dvejomis užduotimis klientui ir socialiniam darbuotojui pvz. kliento emocinė būsena neleidžia jam tinkamai nustatyti taisyklių bei ribų savo vaikams, tuomet pagalbos šeimai plane planuokime užduotis susijusias su emocinės būsenos stiprinimu: psichologo konsultacijos ir socialinio darbuotojo konsultacijos pasitikėjimo savimi klausimais, išsprendus šią problemą, tobulėkime toliau ties kitomis šeimos problemomis.
Socialinis darbuotojas, kuris parašė šį pavyzdį atkreipia dėmesį į realistiškus planus/ balansą tarp reikalavimų, kurie numatyti Pagalbos šeimai plane, ir kliento “kasdieninių” įsipareigojimų, tokių kaip namų ruoša, sodo priežiūra, darbas, kuriame gali būti reiklus vadovas ar bet kokios kitos pareigos. Išskiriant konkrečias užduotis ir suformuluojant prioritetus, ties kuo norima dirbti pirmiausia, reikia sudaryti skirtingus Pagalbos šeimai planus, kurie seka vienas paskui kitą.
Kaip buvo minėta pirmajame pavyzdyje. Tokiu būdų formuluojant tikslus tampa aiškiau, ką reikia pasiekti. Dirbant mažais žingsneliais asmeniui suteikiamas pasitenkinimas ir keliamas jos pasitikėjimas savimi. Per daug užduočių vienu metu sukelia chaosą ir mažina koncentraciją. Gali pradėti kilti klausimai “Nuo ko pradėti? Ką daryti pirmiausi? Gerai stebėdamas ir komunikuodamas atvejo vadybininkas, padedamas socialinio darbuotojo, pastebės kada yra per dideli žingsniai ar skirta per daug užduočių vienu metu. Tai labai individualus procesas. Kaip dažnai mes sakome “Žmonės yra skirtingi...”. Pokyčiams reikia laiko. Kartais reikia žymiai daugiau laiko nei vadovai nori suvokti ir priimti tą faktą. Norint atsižvelgti į minėtus aspektus, būtina sąlygą yra geras bendradarbiavimas tarp atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bei kitų institucijų.
3 pavyzdys: Jautrumas situacijai
Dėl itin jautrios situacijos buvo nuspręsta nepradėti atvejo vadybos.
“Spalio mėnesį gavau naują šeimą. Trumpai aprašysiu situaciją. X šeima nebuvo iki to žinoma mūsų centrui su ja nebuvo dirbamas socialinis darbas, paslaugos nebuvo teikiamos. Informaciją apie šeimą gavome iš TBK, kartu gavome ir rekomendacijas iš „Užuovėjos“ (red. pastaba vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos centras). Minėtoje X šeimoje nepilnametė patyrė seksualinę prievartą ir smurtą. Mergina seksualinę prievartą ir smurtą patyrė ne šeimoje, bet iš bendraamžio. Ji kelias dienas buvo nuvykusi ištyrimui į Užuovėją. Pagal dabartinę darbo su šeimomis tvarką šeimai turėtų būti organizuojama atvejo vadyba, tačiau mano vadovai paskyrė man dirbti su šeima be vadybos ir įvertinti paslaugų poreikį. Labai džiaugiausi šiuo sprendimu, dėl to, kad problema dėl kurios su šeima buvo pradėtas socialinis darbas labai jautri.
Aplankius šeimą iš karto buvo aišku, kad jiems sunku kalbėti apie įvykusį patyrimą, jie labai užsidarę savyje, jautėsi nepasitikėjimas, nenoras kalbėti apie šią problemą „garsiai“. Šiuo atveju šeimos nariai prašė tik psichologinės pagalbos mergaitei. Jeigu šeimai būtų pradėta atvejo vadyba į procesą automatiškai būtų įtraukti ir kiti asmenys/dalyviai ir šeimai galimai būtų dar sunkiau atsiskleisti ir priimti pagalbą.
Vertinant šios šeimos situacija smagu, kad vadovai leido su šeima dirbti be atvejo vadybos. Visų pirma dėl to kad problema labai intymi ir jautri, šeimai reikia laiko susivokti ir priimti pagalbą, socialiniam darbuotojui reikia laiko užmegzti ryšį, labiau pažinti šeimą, įvertinti realią situaciją ir apgalvoti galimos pagalbos variantus. Taip pat džiugu ir dėl to, kad buvo pasižiūrėta į šeimos atvejį individualiai.
Šiame pavyzdyje patraukia dėmesį, kad bent kol kas, organizacijos vadovas nusprendžia neįtraukti atvejo vadybininkės ir vadovauti procesui paskiria socialinį darbuotoją. Toks sprendimas atrodo išmintingas dėl labai jautrios situacijos ir šeimos narių nevilties. Taip elgiantis buvo mintis, palaikyti/ suteikti pagalbą ne per daug formaliai. Organizacijai šeimą nukreipė TBK, taip pat buvo gauta rekomendacija iš “„Užuovėja“ (vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos centras). Policija buvo informuota. Socialinis darbuotojas labai džiaugėsi, jog nebuvo pradėta minėta procedūra.
Tai tikriausiai buvo padaryta gerai apsvarsčius informaciją gautą iš tėvų, TBK ir “Užuovėjos”. Tai labai aiškus pavyzdys, kuris iliustruoja, kaip svarbu vadovautis požiūriu, kuriame atkreipiamas dėmesys į įsitraukusių asmenų individualius poreikius, patirtis, emocijas ir kokį tikslą norima pasiekti. Šis pavyzdys iliustruoja socialinio darbuotojo pastangas sukurti abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius su klientu, jautrumą. O toks darbas reikalauja laiko. Vėl gi suformuluoti ir terminai.
4 pavyzdys: Atvejo vadybos procesas skyrybų atveju
Šis pavyzdys bendrais bruožais apibūdina atvejo vadybos procesą šeimos skyrybų atveju. Tai buvo ilgas procesas, kuris dėl kruopštaus atvejo vadybininkės darbo išsisprendė sėkmingai.
“Gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad šeimoje augančio vaiko atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis. Kadangi tėvui parvežus dukrą į namus, pas motiną, kuri buvo galimai neblaivi, agresyvi ir naudojo smurtą nepilnametės tėvo atžvilgiu. Iškvietus policijos pareigūnus moteris atsisakė pasimatuoti blaivumą.
Pradėjus teikti paslaugas, atvejo vadybininkas drauge su socialiniu darbuotoju vyko susipažinti su motina ir vaiku. Pirmiausiai buvo pristatytas atvejo vadybos procesas, specialistai, paslaugų spektras ir kokie bus tolimesni veiksmai. Šio apsilankymo metu buvo surinkta pagrindinė informacija apie šeimą, jos artimą aplinką, kitas įstaigas, kurios teikia paslaugas. Drauge su paslaugų gavėja identifikuotos pagrindinės problemos, galimi keistini dalykai ir numatyti problemų sprendimo būdai naudojantis paslaugomis. Kadangi pokalbio metu motina emocionaliai buvo jautri, sutrikusi dėl šeimoje vyraujančių santykių, tėvo vaidmens dukros gyvenime, galimai pačios žalingai vartojimų alkoholinių gėrimų ir kitų prieštaringų minčių. Konsultacijos metu moteriai teikta psichosocialinė pagalba, pasiūlyta užregistruoti psichologo konsultacijoms.
Sekantis žingsnis minėtų specialistų susipažinimas su vyriškiu, vyriškiui pristatymas atvejo vadybos proceso, paslaugų spektro ir tolimesnių veiksmų sekos. Išklausyta vyriškio nuomonė ir pozicija dėl patiriamų sunkumų bendravime su motina., vaiko auginime. Aptarti problemų sprendimo būdai naudojantis paslaugomis, atsižvelgiant jog vyriškis gyvena kitame mieste.
Atvejo vadybininkas išsiunčia informaciją, pagal individualų šeimos poreikį, įvairių įstaigų specialistams dėl organizuojamo atvejo nagrinėjimo posėdžio. Renkasi informaciją apie šeimą iš švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, socialinių paslaugų įstaigos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos.“
Šiame pavyzdyje matome, kaip svarbu įvertinti situaciją iš skirtingų perspektyvų ir bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis, siekiant užtikrinti vaiko gerovę.
Apibendrinant, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai kelia nemažai iššūkių socialiniams darbuotojams, tačiau kartu suteikia galimybių veiksmingiau padėti vaikams ir šeimoms. Svarbu atsižvelgti į individualius poreikius, bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją.
Socialinio darbuotojo funkcijos pagal naują įstatymą:
- Mikrolygmuo: Darbas su asmenimis ir šeimomis.
- Mezolygmuo: Darbas su mažomis asmenų grupėmis, institucijomis ir organizacijomis.
- Makrolygmuo: Darbas su bendruomenės socialiniais pokyčiais, dalyvavimas socialinės politikos įgyvendinimo procesuose.
Socialinio darbuotojo veiklos sritys:
- Švietimas
- Profesionalumo užtikrinimas
Socialinis darbuotojas privalo nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją, ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus.
Socialinių paslaugų įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle ir teistumu.
tags: #istatymu #pakeitimai #kylancios #problemos #socialinis #darbas