Šiandien nemažiau aktualiomis kalbomis nei šilumos kainos tampa ir naujo socialinio modelio aptarimas dirbančiųjų tarpe. Aišku tik viena, kad priimtas šis modelis palies ne tik kiekvieno darbuotojo darbo santykius, bet ir visų Lietuvos gyventojų gerovę. Šis klausimas kyla ne tik dėl ekonominių rodiklių, bet ir dėl socialinės gerovės, teisių ir lygybės darbo santykiuose.
Naujojo socialinio modelio straipsnius nagrinėjome iš įvairių pozicijų: darbdavio, darbuotojo, profsąjungos lyderio. Išklausę profsąjungų atstovų, darbuotojų nuogąstavimus seimo nariai patikino, kad šis modelis nebus priimtas skubotai, tol kol visi nesusitars. Kritika ir abejonės: profesinės sąjungos mano, kad „gerąja užsienio šalių patirtimi“ pasiremta selektyviai, t.y. paimtos daugiau darbdaviams naudingos teisės normos, pamirštant antrąją socialinio dialogo pusę - darbuotojus.
Naujojo socialinio modelio kontekste kyla gausybė klausimų. Kaip siūlomos naujovės paveiks darbuotojus ir galimybes įsidarbinti? Kokios įtakos tai turės jaunimo nedarbo lygiui? Kaip keisis mamų galimybės suderinti darbą ir šeimą? Kaip keisis darbo grafikas? Apie tai kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis ir kiti ekspertai. Taip pat pastebima, kad įgyvendinimas gali būti iššūkis, nes finansavimo modeliai ir biudžetinės gairės dar nėra aiškiai apibrėžti.
Šis projektas yra tarptautiniu kontekstu nagrinėjamas - lyginamas su kitų Europos šalių socialiniais modeliais: Danija, Vokietija, Nyderlandai, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, Austrija, Slovėnija. Tyrėjai siekia sujungti visus svarbiausius aspektus - investicijas, lankstumą ir socialinį draudimą su tinkamu socialiniu vystymu.
Pradiniai projekto rezultatai rodo, kad būtina sukurti „subalansuotą“ sistemą: siūlomi lankstesni darbo santykiai kartu su išplėsta socialinio draudimo sistema. Pritariamąją nuomonę išreiškė ir tyrėjai iš Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC). Jie teigia, kad projektas gali būti įgyvendinamas palaipsniui, pradžioje įtraukiant kai kurias savivaldybes. Tačiau iškeliami įtvirtinimo laikotarpio poreikiai - 2020-2030 metams reikalingi aiškūs tikslai ir žingsniai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai pokyčiai Europoje
Darbo kodekso pakeitimai ir socialinio draudimo reforma yra glaudžiai susiję. Pavyzdžiui, siūloma įvesti lanksčius terminuotus kontraktus, tačiau su papildomomis priemonėmis, kurios užtikrintų darbuotojų apsaugą nuo piktnaudojimo. Taip pat siūloma mažinti darbdavių socialinio draudimo įmokų naštą ir skatinti legalų darbą, kad didėtų Sodros įplaukos. Pasak ekspertų, tai galėtų padėti „įtraukti“ pažeidžiamas grupes į darbo rinką.
Projektas susiduria su komunikacijos iššūkiais: premjeras, prezidentė ir kiti politikai kartais reiškia skirtingas nuomones, o viešoji erdvė kartais susiduria su informacijos trūkumu ar interpretacijų įvairove. Nacionaliniai tyrimai rodo, kad reikia skaidrumo ir nuoseklumo, kad visuomenė suprastų modelio tikslus ir galimas pasekmes.
Analitikai ir teisininkai kviečia įtraukti daugiau socialinių mokslų atstovų į kūrimo procesą: politologų, sociologų, viešojo administravimo ekspertų, kad būtų išvengta vien tik ekonomistų ir teisininkų požiūrio. Taip pat siūloma naudoti „benchmarking“ principą decentralizuotose institucijose - savivaldose, kad būtų galima palyginti vietos praktiką ir gerinti paslaugas vietiniu lygiu.
Tyrėjai atkreipia dėmesį į laimės indekso idėją kaip galimą būdą matuoti visuomenės gerovę, nes vien BVP ne viską paaiškina. Bendras nacionalinės laimės indeksas apimtų gyvenimo standartus, sveikatą, švietimą, aplinkos kokybę ir gerą valdymą. Pasak ekspertų, tokie rodikliai gali padėti formuoti politiką, atitinkančią gyventojų lūkesčius ir padedančią kurti darnią gerovę.
Ekonominiais pagrindais remiantis, buvo iškelta idėja plėtoti socialinę įtrauktį, skaitmeninimą ir prevencinę veiklą. Dėmesys skaitmeninei infrastruktūrai, paslaugų prieinamumo gerinimui ir inovacijoms gali padėti sukurti integruotas socialines paslaugas, atitinkančias gyventojų poreikius. Taip pat svarbu atsižvelgti į demografinius pokyčius - senėjantą visuomenę - ir užtikrinti tinkamą paramą vyresniems žmonėms.
Taip pat skaitykite: integracijos keliai ir sukrėtimai pokomunistinėje Europoje
Naujo socialinio modelio transformacijoje numatyta skaidri finansavimo struktūra, galėtina, įtraukti viešojo ir privataus sektorių partnerystes. Be to, siūloma išreikšti papildomus mokesčių instrumentus bei reformuoti pensijų sistemą, kad užtikrinti didesnį teisingumą ir stabilumą. Vienas svarbiausių klausimų - kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp investicijų ir socialinių paslaugų kokybės.
Galimybių ir rizikų apžvalga
- Darbo santykių lankstumas gali paskatinti naujas darbo vietas, bet kartu kelia riziką dėl socialinių garantijų ir stabilumo.
- Vaikų auginančių tėvų parama ir galimybių grįžti į darbą didinimas gali pagerinti jų integraciją į rinką, tačiau reikalauja tiksliai apibrėžtų sąlygų ir finansavimo.
- Socialinių paslaugų modernizavimas ir skaitmeninimas gali pagerinti prieinamumą, tačiau reikia įtraukti regioninius iššūkius ir užtikrinti kokybę.
- Demografiniai pokyčiai ir ekologiniai iššūkiai reikalauja naujų finansavimo modelių ir bendradarbiavimo tarp sektorių.
Tolimesnės diskusijos numatytos su socialiniais partneriais: darbdaviais ir darbuotojų organizacijomis, tikslu pasiekti sutarimą, kuris užtikrins socialinį teisingumą ir ekonominį atsparumą. Siūloma, kad galutinis projektas būtų pateiktas Vyriausybei ir Seimui vasaros sesijoje, tačiau daugelis ekspertų pabrėžia, kad būtina išlaikyti adekvatų laiką kokybiškai analizai ir platesniam dialogui.
Lietuvos socialinės apsaugos raidos etapus galima apibūdinti kaip perėjimą nuo tradicinio paslaugų modelio prie modernesnio, dialogą įtraukančio požiūrio. Dalyviai kviečiami būti aktyviais bendradarbiais - pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių - kuriant tvarią sistemą, kuri užtikrina teisingumą, skaidrumą ir kokybę.
Galiausiai, neignoruotina problema - emigracijos klausimas, kuriuo nuosekliai domisi tyrėjai. Jie pabrėžia, kad protinga valdžia turi skatinti žmones gyventi ir dirbti Lietuvoje, o emigracijos mažinimas gali tapti vienu iš pagrindinių socialinio modelio priėmimo sėkmės veiksnių.
Pastaruoju metu kritiškai vertinamas ne tik modelio turinys, bet ir įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtina užtikrinti skaidrumą, aiškius tikslus ir įtraukti platesnį ekspertų ratą į procesą.
Respiratoriškai svarbu laikytis principo - diskusijose gimsta tiesa. Vertinant naująjį socialinį modelį, reikia aiškiai atskirti trumpalaikes reformų priemones nuo ilgalaikės strategijos, kuri reglamentuoja socialinę apsaugą, užimtumą ir ekonominį augimą.
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
Socialinio modelio įtvirtinimo kūrimo eiga
- Tyrimai ir lyginamoji analizė su ES šalių patirtimi.
- Modelio sukūrimas ir teisės aktų parengimas.
- Derinimas su socialiniais partneriais ir viešųjų pirkimų sąlygų užtikrinimas.
- Pateikimas Vyriausybei ir Seimui.
Siūloma labai konkreti naudodama skolintą modelio struktūrą - didinti minimalaus darbo užmokesčio dydį, susietą su vidutiniu užmokesčiu, sukurti skaidrią pensijų kaupimo sistemą ir įteisinti lankstesnius darbo santykius, įskaitant trumpesnius įspėjimo terminus ir suvienodintas išeitines išmokas. Be to, siūloma skatinti įmones, kurios kuria naujas darbo vietas, suteikdamos papildomų lengvatų ar privilegijų.
Tačiau didžiausia iššūkių dalis susijusi su finansavimu: Finansų ministerija skaičiuoja apie 250 mln. eurų išlaidų per artimiausius metus ir laukia EK pripažinimo kaip struktūrinės reformos. Reformos įgyvendinimas reikalauja nuoseklumo ir ilgalaikio politinio palaikymo, kad būtų pasiektas planuotas poveikis gyventojams ir įmonėms.
tags: #isryskejo #naujo #socialinio #modelio #spragos