Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Nepriklausomai nuo to, ar išskaitos yra atliekamos darbdavio, ar trečiųjų asmenų naudai, jų maksimalus dydis yra nustatytas įstatyme ir negali būti viršijamas.
Teisinis reguliavimas ir pagrindinės nuostatos
Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali būti išskaitoma daugiau nei 20 procentų, o tais atvejais, kai išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau nei 30 procentų.
Išieškomi alimentai, sveikatai padaryta žala, su maitintojo gyvybės atėmimu susijusi žala, taip pat tais atvejais, kai reikia atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, iš uždarbio ar kitų pajamų, kurios neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), gali būti išskaitoma 30 proc. gaunamos sumos (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas).
Iš darbo užmokesčio ir kitų išmokų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 proc. lėšų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Keitimai pagal naują civilinio proceso kodekso redakciją
Iki šiol galiojęs LR CPK 736 str. 1 d. 1 p. nurodė, kad išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, buvo išskaitoma iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Taip pat skaitykite: Negalios įtaka išlaikymui
Pažymėtina, kad iki šiol pagal du vykdomuosius raštus iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama keturiasdešimt procentų, o pagal tris ir daugiau vykdomųjų raštų - ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
Taip pat pažymėtina, kad iki šiol galiojusi LR CPK 736 str. 2 d. pakeičiama ir naujoji redakcija nurodo, kad „iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas“.
Taigi, naujoji straipsnio redakcija suteikia skolininkams galimybę atsikvėpti nuo ypatingai didelių išskaitų dydžių ir sąlyginai sumažina mėnesinę nešamą finansinę naštą.
Išieškojimo tvarka ir prioritetai
Kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos.
Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma didesnė už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išmokų skolai padengti.
Taip pat skaitykite: Vaiko išlaikymo fondo įtaka socialinei apsaugai
Išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola.
Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį.
Perkėlimas į antstolio depozitinę sąskaitą ir sąlygos
Jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus.
Skolininko teisės ir galimybės ginti interesus
Daugelis žmonių jaučiasi nesmagiai, kai apie jų finansines problemas sužino aplinkiniai. Kaip reikėtų pasirūpinti informacijos apie savo skolas konfidencialumu.
„Antstolis nesiekia pakenkti skolingo asmens reputacijai ir neturi tikslo informuoti darbovietę apie jo skolas. Vykdymo proceso tikslas yra išieškoti lėšas. Todėl antstolis noriai priima aktyvių žmonių pasiūlymus bei derina palankiausius išieškojimo būdus. Bendradarbiaujant su antstoliu, visada yra galimybė išsaugoti privačios informacijos konfidencialumą.
Taip pat skaitykite: kaip gauti paramą išlaikymo fonde Goržuve
Patikimiausias būdas išvengti vykdomojo dokumento patekimo į darbovietę - susitarti su išieškotoju, kad jis šio dokumento nepateiktų antstoliui. Sužinojus, kad priimtas sprendimas bus vykdomas, reikėtų kreiptis į išieškotoją ir su juo aptarti, kokiu būdu, kokiomis sumomis ir per kokį terminą bus grąžinama skola.
Po to, kai kreditorius jau pateikia vykdomąjį dokumentą antstoliui, skolininkas vėl turi ne mažiau kaip 5 - 10 dienų (nuo antstolio raginimo ar pranešimo išsiuntimo dienos), per kurias gal padengti įsiskolinimą geruoju.
Norint apsisaugoti nuo galimų nemalonumų darbovietėje, taip pat galima tartis su antstoliu arba išieškotoju, kad pinigines lėšas būtų leidžiama savarankiškai mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą arba tiesiogiai išieškotojui.
Dokumentai, pažymos ir įrodymai
Dėl to reikėtų pasirūpinti pažymomis apie gaunamą darbo užmokestį. Jeigu nuo gaunamų darbo pajamų dydžio priklauso ir periodiškai mokėtina suma (pavyzdžiui, alimentai), tokias pažymas antstoliui reikėtų pateikti kuo dažniau.
Išieškotojas ir antstolis neturi abejoti, ar skolininkas nebando nuslėpti dalies pajamų ir išvengti didesnių išskaitų.
Galimybė mažinti išskaitų dydį už išlaikytinius
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius ir jo pajamos viršija MMA, jis gali prašyti sumažinti periodiškai išieškomą sumą. Tokiu atveju reikėtų su rašytiniu prašymu kreiptis į antstolį. Išskaitoma skolos dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Tačiau tokiu būdu negali būti mažinama įstatymų ar teismo nustatyta dalis - dėl jos pakeitimo jau reikėtų kreiptis į teismą.
Ginčai, Darbo ginčų komisija ir teisinės pasekmės
Jeigu darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydis viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį arba yra praleisti išskaitos terminai, darbdavys ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą dienos su reikalavimu dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Bet kuri darbo sutarties šalis, nesutinkanti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu.
Darbo ginčų komisijai ar teismui pripažinus, kad darbdavys išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio atliko neteisėtai, darbuotojas įgyja teisę į netesybas, apskaičiuotas nuo neteisėtai atliktos išskaitos sumos: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyto dydžio delspinigius, jei darbo santykiai nėra pasibaigę, o jei darbo santykiai pasibaigę - netesybas, kurių dydis nustatomas išskaitos sumą padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus.
Praktiniai patarimai skolininkui
Patikimiausias būdas išvengti vykdomojo dokumento patekimo į darbovietę - susitarti su išieškotoju, kad jis šio dokumento nepateiktų antstoliui. Sužinojus, kad priimtas sprendimas bus vykdomas, reikėtų kreiptis į išieškotoją ir su juo aptarti, kokiu būdu, kokiomis sumomis ir per kokį terminą bus grąžinama skola.
Po to, kai kreditorius jau pateikia vykdomąjį dokumentą antstoliui, skolininkas vėl turi ne mažiau kaip 5 - 10 dienų (nuo antstolio raginimo ar pranešimo išsiuntimo dienos), per kurias gal padengti įsiskolinimą geruoju.
Norint apsisaugoti nuo galimų nemalonumų darbovietėje, taip pat galima tartis su antstoliu arba išieškotoju, kad pinigines lėšas būtų leidžiama savarankiškai mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą arba tiesiogiai išieškotojui.
Apskaitos ir darbdavio vaidmuo
Siekiant išvengti ginčų dėl išskaitų, susijusių su darbuotojui perduotų sumų dydžiu ir šių sumų panaudojimu ne pagal paskirtį, būtina nuosekliai tvarkyti šių sumų apskaitą, t. y. DK nustatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.
Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Praktika ir visuomenės nuomonė
Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 67 proc. Lietuvos žmonių mano, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daroma tuomet, kai darbuotojas padaro žalos. Pusė gyventojų laikosi nuomonės, kad išskaita gali būti atliekama tokiais atvejais, kai dėl skaičiavimo klaidų buvo padaryta darbo užmokesčio permoka.
Daugiau nei trečdalis - 36 proc. Išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti atliekama ne tik darbdavio naudai ir interesais, bet ir darbuotojo ar trečiųjų asmenų naudai ar interesais. Bene dažniausiai praktikoje pasitaikantis išskaitos ne darbdavio naudai atvejis - kai išskaitos iš darbo užmokesčio atliekamos vykdant priverstinį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus.
Teisiniai pakeitimai ir jų taikymas
INFOLEX PASTABA: 2024 05 16 įstatymu Nr. XIV-2652 (TAR, 2024, Nr. - įstatyme Nr. XIV-2652 išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įsigaliojant įstatymui Nr. - asmenys, kuriems antstolių patvarkymai daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų skolininko pajamų buvo pateikti iki įsigaliojant įstatymui Nr. XIV-2652 ir tebevykdomi, įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-2652 turi daryti įstatymu Nr.
736 straipsnis. 1. 2018 06 30 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 2. 2024 05 16 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 1. 2.
Praktinis pastebėjimas
Įstatymai nereglamentuoja, kokia suma po išskaitų turi likti skolininkui - nustatomi tik maksimalūs išskaitymo dydžiai. Terminų, per kuriuos gali būti daromos išskaitos, taip pat nėra. Skola gali būti išieškoma visą gyvenimą, pirmiau iš darbo užmokesčio, vėliau - iš pensijos.
Tačiau skolininkas turi teisę žinoti, kiek ir pagal kokius dokumentus jis yra atsiskaitęs. Jeigu išskaitos daromos darbovietėje, čia galima prašyti pažymų, kiek lėšų yra išskaičiuota pagal vieną ar kitą dokumentą ir kiek dar liko išieškoti. Tokios pažymos išduodamos nemokamai.
Visas kitas įmonės išlaidas, susijusias su pinigų pervedimu bankiniais pavedimais, jau turi padengti pats skolininkas. Išlaidos, susijusios su pinigų išmokėjimu grynaisiais ar persiuntimu paštu, išskaičiuojamos iš asmenų, kuriems pinigai išmokami ar siunčiami.
tags: #islaikymo #dydis #nustatytas #30 #proc #darbingumas