Darbuotojui susirgus, nuo balandžio 1 d. kiekvienas darbdavys moka ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nesigilindamas į tai, ar darbuotojas turi ligos socialinio draudimo stažą. Iki šiol žmonėms be būtino ligos stažo ligos išmokos nebuvo mokamos nei iš darbdavio, nei iš Sodros.
Šie įstatymo pakeitimai aktualūs visiems gyventojams, turintiems darbo ar tarnybos santykius. Žmonėms, kurie nuo balandžio 1 d. taps laikinai nedarbingi dėl ligos ar traumos, bus nušalinti nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių ar epidemijų arba tiems, kurie gydysis sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ar protezavimo paslaugas, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas mokės kiekvienas darbdavys.
Kur skaičiuojama ir kaip mokama pirmosios dienos išmoka
Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. Nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, kai laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2022 m. balandį, vertinamos 2021 m. gruodžio bei 2022 m. laikotarpiai, ir išmoka sudaro 62,06 proc.
Pranešimą apie ligos išmoką galima teikti Sodrai per asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui. Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 iki 100 proc. priklausomai nuo darbo laiko ir stažo bei pasirinktos tvarkos. Minimalus dydis 2026 m. I ketv. - 281,19 EUR, maksimali išmoka - 2998,37 EUR. Gyventojų pajamų mokestis (15%) ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%) išskaičiuojami iš ligos išmokos sumos.
Kai mokama Sodros ligos išmoka
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti darbdavio pašalpą po artimojo mirties?
Nedarbo išmoka ir užsieniečiai
Užsieniečiams, dirbusiems Lietuvoje ir netekusiems darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka, kurios dydis pritaikomas pagal stažą ir kitus reikalavimus. Tai priklauso nuo gyvenimo situacijos, leidimo gyventi, bei laikino ar nuolatinio rezidentavimo. Dėl konkretaus atvejo rekomenduojama kreiptis į Sodrą ar teisininką.
Ligos išmokos ir darbo santykiai: situacijos įvairiapusiškumas
- Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% vidutinio darbo užmokesčio.
- Trečioji diena - Sodros išmoka skiriama už darbo dienas, o jos dydis - apie 62,06% „ant popieriaus“.
- Jei liga susijusi su ekstremalia situacija ar karantinu, išmoka gali būti iki 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
- Nedarbingumo pažymėjimo laikotarpis gali būti pratęstas GKK sprendimu arba ANTAA vertinimu, atsižvelgiant į asmens būklę.
Situacijos, susijusios su darbo teise ir nedarbingumu
- Kai darbdavys nori pakeisti darbo laiką ar funkcijas laikino nedarbingumo metu, reikia pagrįstos objektyvios priežasties ir raštiško susitarimo.
- Darbdavis negali atleisti iš darbo dėl ligos be gydytojo išvados ar be teisinio pagrindimo.
- Jei darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą, darbdavys neturi teisės jį atleisti pagal dažno sergamumo principą.
- Darbdavys privalo įspėti apie atleidimą iš darbo dėl darbo sąlygų keitimo; įspėjimo trukmė gali būti didinama atsižvelgiant į darbuotojo kategoriją.
Ką daryti, kai gydymas tęsiasi ir dalyvumo lygis nustatomas
Kai dalyvumo lygis yra nustatomas laikinam nedarbingam asmeniui, sprendimas turi būti priimtas per 3 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo. ANTAA sprendimas gali užtrukti 20 ar daugiau dienų. Jei pareiškėjas nesutinka su sprendimu, jis gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui ir oficialiai patvirtinti, kad žmogus nebegali dirbti.
Ką pataria dėl darbo sąlygų keitimo ir išeitinių išmokų
- Darbo sąlygų pakeitimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis; jei darbdavys pateikia pagrįstas priežastis ir darbuotojas nesutinka, darbdavys gali nutraukti sutartį pagal DK 57 straipsnį.
- Jei darbdavys siūlo dirbti trumpesne savaites ar kitaip keičia darbo laiką, už tai turi būti mokamas atitinkamas atlyginimas ir teisės aktai reglamentuoja proporcingą apmokėjimą.
- Jei darbdavys reikalauja pereiti į pilną etatą dėl sveikatos, darbuotojas turi būti įspėtas ir turi turėti gydytojo pažymą apie profesinį netinkamumą arba kitus apribojimus.
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas gydymo metu ir užsienyje
Jei gydotės užsienyje, reikia kreiptis į ten dirbusį gydytoją, kuris išduos medicininius dokumentus. Jei gydymo metu gydomasi onkologijoje ar biologinėje terapijoje stacionare, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas tą pačią gydymo dieną.
Profesinės ligos ir slaugos atvejai
Jei įtariama profesinė liga, būtina kreiptis į gydantį gydytoją; darbo medicinos gydytojas nustatys profesinę ligą arba jos nenustatys ir surašys Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Socialinės apsaugos įsakymai
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar galiu išeiti iš darbo dėl sveikatos (DK 56 str. 1 d. 3 p.) jei darbdavys nesutinka? Taip, bet reikia gydytojo išvados apie profesinį tinkamumą.
- Ar galiu gauti nedarbo išmoką, jei jau pasiekiau pensinį amžių? Deja, ne - bedarbio statusą gali turėti tik asmenys iki senatvės pensijos amžiaus.
- Ar nedarbingumo pažymėjimas išduodamas gydymo biologiniais vaistais dieną? Taip, atvejais, kai gydymas vyksta stacionare ar dienos stacionare.
- Ką daryti, jei grįžus į darbą po dalyvumo lygio nustatymo, būtina įvertinti tolesnį darbą? Patartina kreiptis į Atsakingą instituciją, kad įvertintų dalyvumo lygį ir įsitikintų, jog gebėsite tęsti darbą.
Tikslūs praktiniai žingsniai darbuotojams
- Kai susirgstate ar atsiranda traumos, informuokite darbdavį ir kreipkitės į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo.
- Gydytojas išduoda biuletenį; laikino nedarbingumo laikotarpis gali būti pratęstas GKK sprendimu arba ANTAA.
- Pranešimus ir prašymus reikia teikti Sodrai elektroniniu būdu per asmeninę paskyrą.
- Jeigu darbdavys nori keisti darbo sąlygas, tai turi būti pagrįsta objektyviomis priežastimis ir įforminama raštu.
- Jei įvyko atleidimas dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę gauti išeitinę išmoką.
Taip pat skaitykite: Praktinis vadovas
tags: #isakymas #del #darbuotoju #nedarbingumo #apmokejimo