Globa ar įvaikinimas - tai ypatinga dovana, suteikianti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti mylinčioje ir saugioje šeimoje. Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikrinimas - labai kilnus ir būtinas. Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia.
Globa - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas. Vaikui globa nustatoma tuomet, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys jo auginti.
Įvaikinimas: kas tai ir kuo skiriasi nuo globos
Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.
Teisinės pasekmės ir vaiko teisės
Įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises, kaip ir biologinis vaikas. Jis įgyja paveldėjimo teisę į šeimos turtą taip pat, kaip ir biologiniai vaikai. Įvaikis turi ne tik visas teises, bet ir pareigas, kokias turi vaikai savo tėvams. Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologinius vaikus auginančios šeimos, o vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros.
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
Globos formos: budintis ir nuolatinis globotojas
Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Budintys globotojai yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu sugrįžti į namus. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.
Kam ieškoma šeimos ir kam teikiama pirmenybė
Vaikai į šią sistemą patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai - tėvų priklausomybės, negebėjimas rūpintis vaikais, tėvų ligos ar netektys. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos. Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra.
Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus. Jeigu vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą). Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinti leidžiama ir vyresniems asmenims išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą bei teritorinę policijos įstaigą.
Gyvenimo sąlygos ir pajamos
GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus, kuriuose vaikas turės tinkamas gyvenimo sąlygas. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą). Įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.
Įvaikinimo procedūra žingsnis po žingsnio
- Pirmas žingsnis. Kur kreiptis? Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, Jūs turite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
- Antras žingsnis. Kokius dokumentus pateikti? Norintis įvaikinti asmuo pateikia prašymą įvaikinti ir sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 046/a) kopiją. Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs prašymą, surenka duomenis iš registrų (santuokos, ištuokos, teistumo duomenys ir kt.).
- Trečias žingsnis. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas. Tarnybos teritorinis skyrius patikrina, ar nesate teismo pripažinti neveiksniais, ar nebuvo apribota tėvų valdžia, ar nesergate ligomis, nebuvo teistumų ir pan. Pradinis dokumentų vertinimas truks ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo.
- Ketvirtas žingsnis. Mokymai būsimiems įtėviams. Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai būsimųjų įtėvių namuose pagal GIMK programą.
- Penkta žingsnis. Išvados apie pasirengimą. Išvados parengimas trunka ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo mokymų pabaigos. Teigiama išvada galioja 24 mėnesius nuo parengimo dienos.
- Šeštas žingsnis. Įrašymas į norinčių įvaikinti sąrašą. Tarnyba per 3 darbo dienas nuo teigiamos išvados priima sprendimą įrašyti ar neįrašyti asmenis į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą.
- Septintas žingsnis. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas. Tarnybos komisija parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įvaikintojus. Jūs turėsite teisę susipažinti su informaciniu raštu apie vaiką ir per 30 kalendorinių dienų raštu pateikti sutikimą arba atsisakymą įvaikinti.
- Aštuntas žingsnis. Teisminis procesas dėl įvaikinimo. Esant Jūsų sutikimui, kreipiamasi į teismą dėl įvaikinimo.
Įvaikinimo trukmė ir mokesčiai
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.
Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos. Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su: dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); atstovo, advokato paslaugomis; žyminiu mokesčiu; kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Tarptautinis įvaikinimas
Jeigu nepavyksta surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje. Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdomos tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas pritaria tarptautiniam įvaikinimui ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti akredituotoms organizacijoms įvairiose šalyse. Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Parama ir išmokos
Nuo 2022 m. planuojama gerokai padidinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams. Šiuo metu globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (160 Eur) globos išmoka, globėjui - globos išmokos tikslinis priedas (160 Eur), pagalbos pinigai, kurių dydis skirtingose savivaldybėse skiriasi. Šiuo metu valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai.
Įvaikinus vaiką, LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, įtėviai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, tėvystės išmoką. Įsivaikinus skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka, kas mėnesį mokama vaikui 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (70 Eur), o vienam iš vaiko tėvų 24 mėn. nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Kaip pasiruošti ir kur kreiptis?
Ketindami tapti globėju ar įtėviu turite žinoti, kad ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti Civiliniame kodekse (3.269 str.), išklausyti mokymus pagal GIMK programą. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Dėl išsamesnės informacijos apie globos, įvaikinimo, budinčio ar nuolatinio globotojo veiklą kviečiame kreiptis telefonu +370 5 212 1453 arba el. paštu į savo vietinį globos centrą.
Mitas ir realybė
Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Visuomenėje vis daugiau kalbama apie globą ir įvaikinimą, dalijamasi gerosiomis patirtimis. Taip yra išsklaidomi vyraujantys mitai, žmonės gauna daugiau informacijos.
Vaiko kilmė ir identitetas
Vaiko kilmė - viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.
Praktiniai pastebėjimai
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios.
Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus.
| Procedūros etapas | Terminai / trukmė |
|---|---|
| Pradinis dokumentų vertinimas | ne ilgiau kaip 20 darbo dienų |
| Mokymai (GIMK) | iki 3 mėnesių (7 grupiniai + ≥2 individualūs susitikimai) |
| Išvados parengimas | ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo mokymų pabaigos |
| Teigiamo sprendimo galiojimas | 24 mėnesiai |
| Įvaikinimo procedūra (sveikas kūdikis iki 1 m.) | vidutiniškai iki 1 metų |
Jei kyla papildomų klausimų arba reikia praktinės pagalbos, kviečiame kreiptis telefonu +370 5 212 1453 arba el. paštu į savo gyvenamosios vietos globos centrą.