Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos. Interviu yra svarbi duomenų rinkimo priemonė, ypač kokybiniuose tyrimuose, kur pagrindinis tikslas - atskleisti gilesnius reiškinio sluoksnius, įskaitant emocinius, patirties bei socialinius aspektus.
Interviu tipai ir jų charakteristikos
Pagal interviu pobūdį, galima išskirti tris pagrindinius interviu tipus:
- Akis į akį interviu: šis metodas vyksta tiesioginio pokalbio metu, kai interviuotojas pateikia iš anksto parengtus klausimus tiriamajam ar jų grupei, o atsakymai registruojami.
- Interviu telefonu: šio tipo interviu metu tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu, kas leidžia taupyti laiką ir išvengti fizinio kontakto.
- Interviu internetu: vykdomas naudojantis internetinėmis technologijomis, tokiomis kaip pokalbių svetainės, vaizdo ir garso ryšio priemonės.
Tyrėjo vaidmuo interviu metu gali būti įvairaus aktyvumo: nuo griežtai struktūruoto, kai visi klausimai ir jų eiga iš anksto apgalvoti, iki laisvesnio pusiau struktūruoto ar nestruktūruoto interviu, kuomet klausimų mažiau arba jie visai nėra iš anksto suformuluoti.
Struktūruotas ir nestruktūruotas interviu
Struktūruotas interviu remiasi griežtai sudarytu klausimynu, kuriame aiškiai numatyta klausimų seka ir formuluotės. Tai užtikrina tyrimo kokybės ir patikimumo gerumą, nes rezultatai mažiau priklauso nuo tyrėjo individualių savybių.
Nestruktūruotas interviu remiasi tik pagrindinėmis temomis ir įžanginiais klausimais, leidžiančiais laisvai plėtoti pokalbį. Šis metodas ypač svarbus kokybiniuose tyrimuose, kai siekiama atskleisti gilias asmenines patirtis, emocinius aspektus ir sudėtingus socialinius reiškinius.
Taip pat skaitykite: interviu metodika: praktiniai patarimai bendraujant su įvairiomis grupėmis
Interviu panaudojimas tyrimuose ir jų svarba
Interviu metodas naudojamas įvairiose tyrimo stadijose: nuo problemos apsibrėžimo, klausimynų rengimo iki detalaus kokybinio duomenų rinkimo. Kokybiniuose tyrimuose interviu leidžia atskleisti detalias socialinių grupių, jų patirčių, nuostatų ir poreikių įžvalgas. Pavyzdžiui, klinikinės psichologijos tyrimuose pusiau struktūruoti interviu padeda išsiaiškinti, kodėl pacientai patiria tam tikrus emocinius sunkumus ar kaip jie vertina gydymo procesus.
Individualus pokalbis interviu metu su socialinių grupių atstovais užtikrina jų saugumą ir leidžia mažiau emociškai jautriais būdais išreikšti savo nuomonę ar patirtį.
Interviu metodikos patarimai
- Klausimų paruošimas: naudokite aiškias, konkrečias klausimų formuluotes struktūruotiems interviu, o pusiau struktūruotam ir nestruktūruotam interviu paruoškite tik įžanginius klausimus ir pagrindines temas.
- Prisitaikymas: pusiau struktūruotas interviu leidžia tyrėjui lanksčiai reaguoti į pokalbio eigą ir gilintis į svarbias tiriamojo temas.
- Interviu vieta: pasirinkite ramią ir patogią vietą, kurioje tiriamasis jaustųsi saugus ir galėtų laisvai bendrauti.
- Tyrėjo elgesys: būkite empatiški, kantrūs ir objektyvūs, laikykitės neutralaus tono, kad įtakos nedarytų jūsų manieros ar balso intonacija.
- Duomenų registravimas: pasirūpinkite, kad interviu metu būtų užrašomi arba įrašomi visi atsakymai.
Interviu metodo trūkumai
Interviu metodas yra gana brangus laiko ir kaštų atžvilgiu, ypač kai reikia apklausti daug respondentų arba analizuoti didelį kiekį surinktų duomenų. Be to, tyrimo patikimumas gali būti paveiktas interviejuotojo laikysenos, balso tono ir manierų.
Temos aktualumo pagrindimas kokybiniame tyrime
Temos aktualumo įvadas yra svarbi tyrimo dalis, kurioje būtina pagrįsti tyrimo socialinę-praktinę ir mokslinę svarbą. Pagrindiniai aktualumo pagrindimo aspektai:
- Tyrimo temos identifikavimas: aiškus ir tikslus temos apibrėžimas.
- Socialinė-praktinė svarba: kodėl tema yra svarbi visuomenei ar konkrečiai tikslinei grupei.
- Mokslinė reikšmė: kaip tyrimas praturtina mokslinę literatūrą ir diskursą.
- Problemos apibrėžimas: išskirkite pagrindinę problemą ar tyrimo klausimą.
- Statistinės informacijos pateikimas: jei įmanoma, naudokite statistinius duomenis, iliustruojančius temos svarbą.
Šios dalies tikslas yra aiškiai parodyti ryšį tarp tyrimo temos ir jos socialinės bei mokslinės svarbos.
Taip pat skaitykite: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: pagalba mokykloje
Fokus grupių metodika socialinių grupių tyrimuose
Be individualių interviu, socialinių grupių tyrimuose dažnai naudojamos fokus grupės - diskusijos mažose grupėse, kuriose aptariamos tyrimo temos. Šis metodas leidžia atskleisti grupės nuomonę ir interakcijas, kurie gali neatsiskleisti individualių pokalbių metu.
Fokus grupėms paruošiama iš anksto nustatyta klausimų serija arba panaudojama įvairi vaikų įspūdį kelianti medžiaga, pavyzdžiui, filmai ar garso įrašai. Didžiausias šio metodo privalumas - galimybė atskleisti socialinių grupių nuostatas ir požiūrius klinikinės psichologijos ar kitų socialinių sričių tyrimuose. Tačiau surinktos informacijos kokybė labai priklauso nuo grupės narių tarpusavio bendravimo ir sąveikos.
Klinikinės psichologijos tyrimuose naudojami interviu metodai
Klinikinės psichologijos tyrimuose dažniausiai taikomi:
- Struktūruoti interviu - su iš anksto suformuluotais klausimais ir standartine tyrimo schema.
- Pusiau struktūruoti interviu - kur tik numatyti pagrindiniai klausimai, leidžiantys tyrėjui laisvai keisti pokalbio eigą ir gilintis į tiriamų reiškinių „kodėl” aspektus.
Pusiau struktūruoti interviu yra ypač vertingi emociškai jautrios informacijos rinkimui, pavyzdžiui, nagrinėjant netekties išgyvenimą ar kitus jautrius gyvenimo įvykius.
Individualaus pokalbio metu lengviau užtikrinti tiriamojo saugumą, todėl tyrimai būna empatiški ir leidžia surinkti kokybišką informaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo vaidmuo
Tiesa apie klinikinės psichologijos pokalbius
tags: #interviu #su #socialiniu #grupiu #asmenimis