Interviu - tai viena iš apklausos rūšių, taikoma kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus. Kokybiniai interviu plačiai naudojami ne tik sociologijoje, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos ir kitose srityse. Socialinio darbo interviu ypač svarbūs, nes šie tyrimai leidžia geriau suprasti skirtingų socialinių grupių situacijas, jų poreikius ir problemas.
Interviu svarba ir taikymo sritys
Socialinis darbas yra susijęs su asmenimis ir jų socialine aplinka, todėl interviu suteikia galimybę ne tik surinkti duomenis apie klientą ir jo situaciją, bet ir kurti pagalbos planus, analizuoti kliento elgesį, mintis, jausmus ir patirtį. Klientas, kuris dažnai būna už visuomenės ribų, yra visuomenės dalis, ir socialinis darbas padeda jam integruotis.
Interviu metodo panaudojimas įvairiose tyrimų stadijose leidžia apibrėžti problemą, patikslinti tyrimo problematiką, o taip pat paruošti didesnių apklausų metodiką, testuoti bei kurti klausimynus. Kokybiniuose tyrimuose interviu yra pagrindinis informacijos surinkimo metodas, leidžiantis atskleisti emocinius, patirties ar kitokius nagrinėjamo reiškinio aspektus.
Interviu tipai ir formos
Pagal interviu pobūdį, interviu gali būti skirstomi į:
- Akis į akį interviu - tiesioginio pokalbio būdas, kur tyrėjas pateikia iš anksto parengtus klausimus ir registruoja atsakymus.
- Interviu telefonu - pokalbis telefonu tarp tyrėjo ir tiriamojo.
- Interviu internetu - pokalbis, vykstantis per internetines platformas ar pokalbių svetaines.
Tyrėjo vaidmuo interviu metu gali būti aktyvus ar pasyvus, priklausomai nuo interviu struktūros lankstumo. Struktūruotuose interviu iš anksto paruošti visi klausimai ir jų pateikimo seka, o nestruktūruotuose - tik pagrindinės temos, o klausimų formuluotės kuriamos interviu metu.
Taip pat skaitykite: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: pagalba mokykloje
Struktūruotas interviu
Struktūruotas interviu remiasi griežtai paruoštu interviu planu, kuriame yra numatytos tikslios klausimų formuluotės ir jų pateikimo seka. Tai užtikrina tyrimo patikimumą ir kokybę, nepriklausomai nuo interviuotojo asmenybės.
Nestruktūruotas interviu
Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis bendru planu - tik su pagrindinėmis temomis ir esminiais klausimais, o tolimesni klausimai kuriami pokalbio metu atsižvelgiant į tiriamojo reakcijas, santykį ir interviu aplinką. Šis metodas leidžia giliau pažinti tiriamųjų situaciją ir jausmus.
Klausinėjimo principai interviu metu
Efektyvus interviu priklauso nuo tinkamai suformuluotų klausimų ir klausymosi įgūdžių. Klausinėjimo principai apima:
- Klausimo tikslingumas - klausimas turi atitikti interviu tikslą.
- Klausimų pateikimas laiku - klausimai turi būti užduodami tinkamu momentu.
- Klausimų skaičius - neturi būti per daug klausimų, siekiant išvengti pokalbio perkrovos.
- Lankstumas - galimybė keisti klausimų eigą pasikeitus situacijai.
- Atsargumas - keliant sudėtingus klausimus reikia būti atsargiam ir tinkamai juos susieti su ankstesniais.
- Klausimų trumpumas ir paprastumas - svarbu vengti sudėtingų ar painių formuluočių.
- Vengimas dviprasmybių - žodžių, kurių prasmė gali būti suprantama įvairiai, vengimas.
Geras klausimas privalo turėti dvi savybes: atitikti interviu tikslą bei skatinti klientą išsamiau atsakyti į jį.
Klausimų rūšys
Klausimai skirstomi į:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo vaidmuo
- Atvirus klausimus („kas“, „kaip“, „kada“), kurie skatina išsamų atsakymą ir padeda geriau suprasti situaciją.
- Uždaruosius klausimus, į kuriuos galima atsakyti vienu ar keliais žodžiais, pvz., „Koks tavo vardas?“
Aktyvus klausymasis ir nežodinė kalba interviu metu
Aktyvus klausymasis - tai tyrėjo rodomas domėjimasis, gilėjimasis į kliento pasakojimą, leidžiantis klientui geriau pažinti save ir savo situaciją. Tai apima kalbos turinio atspindėjimą, jausmų atspindėjimą ir vyraujančių temų įžvalgą.
Klausymasis yra ypač svarbus, nes socialinis darbuotojas turi stebėti pokalbio turinį, suprasti tiriamojo emocijas, sekti tiek žodinę, tiek nežodinę kalbą. Klientas iš specialisto žodžių, gestų ir veido mimikos gali suprasti, ar jo įdėmiai klausomasi.
Nežodinė kalba yra komunikacija be žodžių, perteikiama per kūno kalbą (laikyseną, gestus, veido išraišką, akių kontaktą), erdvę (nuotolį, prisilietimus), balso toną, kalbėjimo greitį, tylą ir net specialisto išvaizdą. Viena stipriausių nežodinės kalbos formų - prisilietimas, o girdimieji nežodiniai signalai apima balsą ir kalbėjimo tempą.
Socialinio darbuotojo savybės ir reikalavimai interviu metu
Socialinio darbuotojo svarbiausios savybės - rūpestis klientu, gebėjimas priimti kitą žmogų rimtai ir lūkesčių išpildymas. Tokie specialistai dažnai susiduria su iššūkiais, nes kartais jų požiūris ar darbo metodai neįtelpa į sisteminius rėmus, tačiau jų darbui būdingas aukštas profesionalumas ir gili klientų supratimas.
Interviu metodo trūkumai
Nors interviu yra labai vertingas duomenų rinkimo metodas, jis yra pakankamai brangus ir laiko reikalaujantis. Norint apklausti didesnį respondentų skaičių ir apdoroti duomenis, reikia daug lėšų ir darbo. Taip pat interviu patikimybę gali veikti tyrėjo laikysena, balso tonas, manieros, todėl svarbu, kad specialistas būtų profesionalus ir objektyvus.
Taip pat skaitykite: Interviu taikymas socialiniame darbe
Temos aktualumo pagrindimas kokybiniame tyrime
Kokybinio tyrimo temos aktualumo įvadas yra svarbus etapas, kuriame išaiškinama, kodėl tyrimas yra svarbus tiek socialiniu, tiek moksliniu požiūriu. Tam naudojama įvairiapusė informacija iš mokslinių straipsnių, oficialių dokumentų, statistikos bei ataskaitų.
Pagrindiniai temos aktualumo elementai yra:
- Temos tikslus identifikavimas.
- Socialinės-praktinės svarbos argumentavimas.
- Mokslinės reikšmės paaiškinimas.
- Pagrindinės problemos arba klausimo apibrėžimas.
- Statistinės informacijos pateikimas temai įtvirtinti.
Temos aktualumo įvadas padeda nustatyti aiškų ryšį tarp tyrimo ir jo socialinės bei mokslinės svarbos, o taip pat stiprina motyvaciją atlikti tyrimą.
Kaip atlikti kokybinį interviu
tags: #interviu #su #skirtingu #socialiniu #grupiu #asmenimis